Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kodėl lietuviai gyvena brangiau?

Guoda Steponavičienė, LLRI viceprezidentė
2004-08-19
Komentaras, "Respublika"
Pagrindinis veiksnys, lemiantis darbo užmokestį yra darbo produktyvumas. Jį lemia daugelis veiksnių: ekonomikos struktūra, darbuotojų kvalifikacija ir motyvacija, technologijų ir įmonių valdymo lygis.
 
Šiuos dydžius įvertinti rodikliais nėra lengva, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad Estija tiek verslo, tiek švietimo ar valstybės valdymo srityse yra gerokai daugiau pasiekusi diegdama technologijas ir taikydama modernius valdymo metodus.
 
Estijos ekonomikoje didesnę pridedamąją vertę kuriančios veiklos, pavyzdžiui, finansinis tarpininkavimas ir paslaugos apskritai, užima didesnę dalį nei Lietuvos, o žemesnę pridedamąją vertę kuriančios, pavyzdžiui, žemės ūkis, - mažesnę.
 
Estijoje anksčiau buvo padarytos rinkos reformos ir ekonomika atsigavo anksčiau nei Lietuvos. O darbo užmokestis paprastai ima kilti tada, kai ekonomika auga bent kelis metus ir artimiausios augimo prognozės yra palankios.
 
Dar vienas veiksnys, turintis įtakos darbo užmokesčiui, yra konkurencija dėl darbuotojų. Estija palaiko glaudžius ryšius su Suomija, todėl Estijos darbdaviams tenka konkuruoti dėl darbuotojų su Suomijos darbdaviais. Tai, be abejo, verčia juos sparčiau didinti atlyginimus. Įstojus į ES, padidėjusi konkurencija dėl atskirų kategorijų darbuotojų darosi pastebima ir Lietuvoje, ji verčia darbdavius didinti atlyginimus.
 
Socialinių išmokų dydis nėra griežtai priklausomas nuo mokesčių dydžio. Pirmiausia reikia turėti omenyje, kad skirtingos socialinės išmokos skirtingose šalyse finansuojamos iš skirtingų šaltinių - privalomųjų socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio ar tiesiog iš bendrųjų mokesčių. Skiriasi ir lėšų paskirstymas atskiroms išmokoms.
 
Pavyzdžiui, pensijoms Lietuvoje skiriama apie 26 proc. iš 34 proc. socialinio draudimo įmokos, Estijoje – 20 iš 33 proc. Sumos, skiriamos vienai ar kitai socialinei išmokai, labai priklauso nuo demografinės situacijos, pavyzdžiui, senatvės ir invalidumo pensininkų skaičiaus, bei ekonominės padėties, pavyzdžiui, nedarbo lygio.
 
Estijoje nedarbo lygis yra žemesnis, taigi mažiau yra ir bedarbio pašalpos gavėjų. Ši aplinkybė gali turėti įtakos pačių pašalpų dydžiui.
 
Tačiau kiek lėšų skirti socialinei rūpybai, o kiek kitoms valstybės funkcijoms, kiek jų skirti socialinėms išmokoms, o kiek verslo klimato gerinimui, švietimo ar sveikatos sistemos tobulinimui ir pan., nulemia kiekvienos šalies politika, kuri atsispindi biudžete.
 
Beje, didesnės socialinės išmokos dar nereiškia, kad socialinės problemos sprendžiamos geriau, ypač vertinant iš ilgalaikės perspektyvos.