Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kodėl Lietuvoje nuolat kuriamos neįgyvendinamos strategijos ir koncepcijos?

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
2001-02-15
Komentaras, "Veidas"
- Kodėl Lietuvoje nuolat kuriamos strategijos ir koncepcijos, kurios yra neįgyvendinamos - ar trūksta idėjų ir strategiškai mąstančių žmonių?
         
- Mano nuomone, taip yra dėl keleto tarpusavyje susijusių priežasčių:
          
1. Menki administraciniai gebėjimai, kurie pasireiškia keliais būdais. Pirmiausia, per daug dėmesio skiriama pirmosioms viešosios politikos proceso grandims - problemų ir jų sprendimo būdų formulavimui, tačiau per mažai dėmesio skiriama kitoms grandims - priimtų sprendimų įgyvendinimui ir įgyvendinimo kontrolei. Antra, nepakankamai dėmesio skiriama atsakomybės už konkrečius sprendimus priskyrimui. Be to, įtakos turi ir sovietinis darbo paveldas, dėl kurio taip pat daugiau dėmesio nuolatos skiriama įvairiems planams ir koncepcijoms vien tam, kad būtų "atsirašyta" tiems, kas jų reikalauja (geriausias pavyzdys gali būti Vidutinės trukmės ekonominės plėtros strategija Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą kontekste).
          
2. Nesugebėjimas aiškiai suvokti valstybės vaidmens, uždavinių ir jų vykdytojų. Tai galima įvardinti kaip strateginio mąstymo trūkumą. Todėl dar nepakankamai atskirtos ir viešųjų bei privačių institucijų funkcijos. Dalies viešųjų funkcijų privatizavimas ar jų dubliavimo naikinimas yra viena iš perėjimo reformų priemonių, ne mažiau svarbi už valstybinių įmonių privatizavimą bei sandorių liberalizavimą. Didelis valstybės funkcijų skaičius, silpni administraciniai gebėjimai sąlygoja menkus valstybės institucijų darbo rezultatus ir prastą tarpusavio koordinaciją. Nepakankamas viešųjų institucijų funkcijų suvokimas ir nesugebėjimas atskirti viešosios ir privačios sričių sąlygoja ir neįgyvendinamų arba tarpusavyje prieštaringų strategijų ir koncepcijų įgyvendinimą.
          
3. Nesugebėjimas atsispirti siauriems interesams. Dažnai valstybės institucijos atstovauja šakiniams interesams, siekia tenkinti juos visos visuomenės sąskaita. Lietuvoje tai aiškiausiai rodo žemės ūkis. Prisiimami įvairūs įsipareigojimai, siekiant išvengti protesto akcijų arba privatizuojant valstybines įmones, dažnai trukdo vykdyti nuoseklias ekonomines reformas. Nesugebėjimas atskirti siaurų ir visuomenės interesų yra susijęs ne tiek su sąmoningu noru tai daryti, kiek su ekonomikos neišmanymu bei noru išsaugoti vykdomas funkcijas ar jas plėsti. Biurokratinė inercija ir siekis išsaugoti turimas funkcijas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, trukdančių reformoms.