Šeštadienį Vyriausybė patvirtino valstybei priklausančių “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimo kainą - 3 litai 15 centų už akciją. Kadangi patvirtinta akcijų kaina pranoko pesimistiškiausias prognozes, visuomenė neigiamai vertina akcijų privatizavimo rezultatus, abejoja privatizavimo teisingumu.

 

Pirmiausiai verta pažymėti, kad mažesnę nei prognozuotą akcijų kainą nulėmė menka paklausa akcijoms užsienyje. Iš pradžių prognozuota, kad akcijų paklausa viršija pasiūlą kelis kartus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad paklausa realiai yra gerokai mažesnė.

 

Pati kaina nekeltų abejonių, jeigu būtų pasirinktas skaidrus privatizavimo mechanizmas – akcijų pardavimas biržoje. Dar praėjusį rudenį akcijas lyg ir ketinta parduoti per biržą, tačiau vėliau akcijas nuspręsta parduoti viešo akcijų pasirašymo būdu, pasinaudojant brangiai apmokamų tarpininkų paslaugomis bei neskaidriais akcijų kainos nustatymo ir alokavimo būdais. Iš tiesų šis būdas yra plačiai taikomas, kuomet naujas vertybinių popierių emisijas platina privačios įmonės. Kuomet rinkoje susitinka du privatūs dalyviai, jų bendravimas grindžiamas savanoriškumu, abipuse nauda ir pasitikėjimu. Tačiau šis būdas nėra tinkamas privatizuojant valstybės turtą, nes kai vienas iš dalyvių yra valdžios institucija, nauda ir pasitikėjimas įgauna kitokią prasmę.

 

Pažymėtina ir tai, kad šis būdas taikomas, kuomet norima parduoti visą akcijų paketą iš karto. Tai paprastai numatoma sutartyje su tarpininku. “Lietuvos telekomo” atveju realiai parduota tik apie du trečdalius siūlyto akcijų paketo. Tai taip pat parodo, kad privatizavimas buvo nesėkmingas.

 

Pasirinktas privatizavimo būdas kritikuotinas ir dėl to, kad investuotojams akcijos parduodamos už vienodą kainą, nepriklausomai nuo investuotojų siūlomos. Kitaip sakant, investuotojai, norėję įsigyti akcijų didesne kaina, to padaryti negalėjo. Akcijų paklausa  Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo didesnė nei prognozuota, todėl tikėtina, kad vietos investuotojai būtų pasiūlę didesnę kainą nei investuotojai užsienyje.

 

Parduodant akcijas biržoje tokių problemų nekiltų, kadangi biržos prekybos mechanizmas užtikrina skaidrų akcijų kainos nustatymą ir akcijų alokavimą. Pirmiausiai akcijos būtų parduotos už didžiausią kainą ir tik kas liktų - už mažesnę.

 

Dėl tariamai per mažos akcijų kainos Vyriausybė nutarė pasilikti apie trečdalį valstybei priklausančio akcijų paketo ir parduoti akcijas vėliau, gal net už metų, kitų. Tačiau šiuo atveju pamirštama, kad pirmaeilis privatizavimo tikslas yra perleisti turtą į privačias rankas. Juo labiau netinka atidėlioti privatizavimo dėl per mažos kainos šiuo metu. Niekas negali būti tikras, kad toji kaina bus didesnė - juk artėja laikas, kai baigsis įstatymu įtvirtintas telekomo monopolis - aplinkybė, taip pat didinanti akcijų kainą. Nėra būdų sužinoti, kada telekomo kaina bus didesnė ir priimtina.

 

Tokiu būdu norint efektyviai perleisti valstybės turtą į privačias rankas, ateityje būtina nekartoti jau padarytų klaidų, privatizavimą vykdant per vertybinių popierių biržą.