Praėjusią savaitę interviu Lietuvos radijui premjeras Gediminas Kirkilas užsiminė apie galimybę nustatyti maksimalų „Sodros“ įmokos dydį, arba vadinamąsias „Sodros lubas“. Jeigu tokiam žingsniui iš tiesų būtų ryžtasi, taip būtų nušauti išsyk trys kiškiai – padidėtų dalies dirbančiųjų realiosios pajamos, sumažėtų poreikis slėpti mokesčius bei atpigus darbo sąnaudoms padidėtų Lietuvos patrauklumas tiek užsienio, tiek vietinių investuotojų akyse. Kita vertus, suprantama, šiek tiek sumažėtų „Sodros“ pajamos.

 

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas gi yra tos „Sodros lubos“ ir kokio dydžio jos galėtų būti. Kaip žinia, šiuo metu eiliniai dirbantieji ir jų darbdaviai yra apmokestinami bendru 34 proc. „Sodros“ mokesčiu, iš kurio 31 proc. „buhalteriškai“ sumoka darbdavys ir 3 proc. pats darbuotojas. Būtų galima teigti, jog tai yra „užslėptas“ pajamų mokestis – apmokestinantis darbo jėgą ir branginantis darbo kaštus.

 

Iš tiesų ne taip jau svarbu, kas moka šį mokestį, nes darbuotoją (be sveikatos draudimo išmokų) labiausiai domina „į rankas“ gaunama pinigų suma. O darbdaviui labiausiai rūpi visos darbo sąnaudos – pinigai, tenkantys darbuotojui, ir visi su tuo susiję mokesčiai.

 

Šiuo metu, jei žmogus uždirba „ant popieriaus“ 1000 Lt, tai atskaičiavus 3 proc. jis gauna 970 Lt (prieš atskaičiuojant pajamų mokestį), o darbdaviui sumokėjus 31 proc. visos darbo sąnaudos tampa ne 1000, bet 1310 Lt. Jei darbuotojas mokėtų visą mokestį, lygiai toks pats rezultatas būtų pasiektas, jei atlyginimas „ant popieriaus“ būtų 1310 Lt ir nuo jo sumokėjęs 26 proc. darbuotojas į rankas gautų 970 Lt.   

 

Taigi realusis „Sodros“ mokestis Lietuvoje yra apie 26 proc. nuo visų darbdavio išlaidų darbuotojui. JAV analogiškas realusis mokestis yra apie 14 proc. Beje, per „Sodrą“ surenkama dar didesnė su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių dalis, nei per pajamų mokestį. Realusis pajamų mokestis vidutinę algą gaunančiam lietuviui šiuo metu yra apie 17 proc. Taigi sudėjus „Sodros“ ir pajamų mokesčius pamatysime, kad vidutinis lietuvis valstybei sumoka 43 proc. visų jam darbdavio skiriamų pinigų ir sau pasilieka tik 57 proc. Pavyzdžiui, žmogus gavęs vidutinę 1519 Lt algą „ant popieriaus“, į rankas gaus 1142 Lt, o valstybė pasiims 848 Lt, nes darbdavys jam ir valstybei bus sumokėjęs 1990 Lt.

 

Akivaizdu, jog darbo jėga Lietuvoje iš tiesų yra labai apmokestinta. Todėl be itin reikalingo gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, svarbu galvoti ir apie „Sodros“ mokesčio tarifo mažinimą ir „Sodros“ įmokų „lubų“ nustatymą.

 

JAV egzistuoja tokios socialinio mokesčio „lubos“, kad žmogus nebemoka mokesčio nuo sumos, viršijančios vidutinį atlyginimą maždaug 3 kartus. Lietuvoje tai reikštų, jog žmogus mokėtų „Sodros“ mokestį tik už pirmus 4,5 tūkst. litų per mėnesį. Tai būtų teisinga, nes patvirtinus tokias „Sodros lubas“, žmogus „Sodrai“ nemokėtų daugiau nei 1530 Lt. O tiek mokantis žmogus pagal dabartinę sistemą dėl egzistuojančio riboto draudžiamų pajamų dydžio tikrai negalės tikėtis proporcingo dydžio pensijos ateityje.

 

„Sodros lubų“ įvedimas ypatingai svarbus norint Lietuvoje išlaikyti kvalifikuočiausią ir brangiausiai apmokamą darbo jėgą. Tiktai išlaikydama ir pritraukdama geriausius vadybininkus, mokslininkus, ar naujųjų technologijų kūrėjus Lietuva gali išlikti konkurencinga ekonomika šiuolaikiniame pasaulyje, kur darbo jėgos dydis ir kokybė tampa pagrindiniu šalies ištekliu.