Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kokį Seimo darbą prognozuoja Laisvosios rinkos institutas

Ugnius Trumpa, LLRI viceprezidentas
2000-10-30
Interviu dienraščiui "Klaipėda"
Redakcijoje lankėsi Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Ugnius Trumpa ir atsakė į klausimus apie prognozuojamas ir būtinas permainas, kurios turėtų būti neišvengiamos pradėjus dirbti naujos sudėties Seimui ir naujai Vyriausybei. Gana didelis rinkėjų aktyvumas parodė, kad žmonės su tam tikra viltimi dalyvavo rinkimuose, tikėdamiesi reikšmingų permainų, galinčių išjudinti šalies ekonomikos stagnaciją. Kaip būsimas permainas prognozuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kokie ekonomikos permainų aspektai yra svarbiausi?
 
- LLRI aktyviai bendradarbiavo su įvairiomis partijomis, dirbo su A.Kubiliaus vyriausybe. Suprantama, mes atkreipėme dėmesį į tas problemas, kurias būtina spręsti pirmiausia, dalyvavome Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų veikloje. Galiu teigti, kad pasikeitimai neišvengiami, nes politinės partijos, atėjusios į valdžią, norės įrodyti gautą rinkėjų pasitikėjimą. Kita vertus, kai kurių partijų ekonominės programos yra pakankamai aiškios, tikslios, ypač - Liberalų sąjungos. Joje matosi aiški kryptis.
 
- Argi išsamia programa negalėtų pasigirti ir socialliberalai - Naujoji sąjunga?
 
- Taip, ji išsami, gana ryžtinga, tačiau joje yra nemaža vidinių prieštaravimų. Šiuo metu svarbiausia, kaip liberalų ir socialliberalų koalicija suderins esmines politines nuostatas. Tad permainų neišvengiamumą gali sąlygoti bent dvi aplinkybės: viena, kaip minėjau, naujų politinių jėgų atsiradimas valdžioje, antra - tų permainų objektyvus neišvengiamumas, nes jų reikalauja bendra šalies situacija. Manyčiau, kad galima nurodyti dar bent keletą aplinkybių, verčiančių veikti ryžtingai. Pirma - šalies biudžete nėra pinigų. Biudžeto projektas, kuriam pritarė nueinanti A.Kubiliaus vyriausybė, aiškiai rodo, kad pinigų nebus. Visi žino, kad reikia kažką daryti, o tas “kažkas” reiškia du gana paprastus dalykus: būtina mažinti valstybės valdymo išlaidas, ypač tose srityse, kurios nėra svarbiausios valstybės funkcijos. Kitas “kažkas” - žiūrėti į pajamų pusę, į tuos šaltinius, kurie gali papildyti valstybės biudžetą. Visi supranta, kad tikrasis šaltinis vienas - bendras ekonomikos augimas. Kaip jį paskatinti, išjudinti? Skatinti ekonomiką taip, taip siūlė centristai arba socialdemokratinė koalicija - valstybei remiant verslą, - neįmanoma, nes tam nėra pinigų. Vadinasi, yra tik vienas kelias: valstybei mažinant verslo reguliavimą, mažinant mokesčius ir bendrą valstybės naštą. Nemanau, kad kas nors galėtų pasiūlyti kitų veiksmingų receptų.
 
- Tad ko galima tikėtis iš būsimos Vyriausybės?
 
- Visų pirma - visokeriopo išlaidų apkarpymo ten, kur pinigai neatsakingai švaistomi. Tokių sričių yra ir lėšų švaistymas matomas plika akimi. Toliau - struktūrinės reformos, ypač tai liečia socialinę apsaugą. Būtina peržiūrėti visas verslo sąlygas, ypatingą dėmesį atkreipiant į valstybės reguliavimą, kišimąsi į verslo reikalus. Pastebėsiu, kad kol kas tam išleidžiami gana dideli pinigai, tačiau valstybės kontrolė visai neefektyvi, nepasiekianti tikslo. Neužmirškime, kad valstybės kontrolė reiškia ir papildomas verslo išlaidas, tad savaip kenčia abi pusės: valstybė prastai naudoja savo lėšas, verslo sluoksniai papildomai moka už prastą, neefektyvų valdymą ir kontrolę.
 
- Kokia ateitis laukia Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų išvadų? Ar tai nebuvo “momento vajus” ir visos jų išvados bei siūlymai nepateks į šiukšlių dėžę? Ar pakaktų ryžto naujai Vyriausybei atsižvelgti į specialistų išvadas ir ką nors daryti?
 
- Šių komisijų darbas atskleidė, kam labiausiai trūko politinės valios veikti ir keisti: to labiausiai trūko Seimui. Artėjo nauji Seimo rinkimai ir buvo neaišku, kaip geriau elgtis. Antra, A.Kubiliaus vyriausybė skyrėsi nuo kitų vyriausybių tuo, kad buvo tikrai liberalesnė verslo atžvilgiu. Ji būtų nuveikusi gerų darbų, tačiau vėlgi neaišku, ar tam būtų pritaręs Seimas. Šias abejones galima reikšti todėl, kad tiek iniciatyvos, tiek verslo liberalumo atžvilgiu konservatorių Seimas buvo labai priešiškas. Galiu paminėti ir tokį faktą, kad tais atvejais, kai pasiūlymus teikė LLRI, juos palaikydavo ir Prezidentas, ir Vyriausybė. Deja, tuos siūlymus atmesdavo Seimas. Šiandien jau galima drąsiai konstatuoti, kad Seimas nebuvo subrendęs reformoms.
 
- Ar to negalėjo įtakoti kažkada magiškai užliūliuojančios ekspremjero G.Vagnoriaus išvados, kad Lietuvoje nėra ir nebus krizės, kad mums nebaisios pasaulinės ekonomikos ir kaimynų negandos?
 
- Taip galėjo būti, nes Seimas tiesiogiai nedalyvauja valstybės valdyme. Be to, Seimas turėjo pakankamai didelių politinių įsipareigojimų, kurių prieš rinkimus nesinorėjo mažinti. Kas būtų atsitikę, jeigu tuo metu būtų sumažintos valstybės išlaidos? Būtų suprastėjęs valdančiosios partijos įvaizdis. Konservatoriai vykdė atvirai socialdemokratinę politiką, nes savo kadenciją pradėjo, kai šalyje pinigų buvo pakankamai, ekonomikos augimas nieko blogo nežadėjo. Niekam nekilo minčių, kad vieną dieną viskas gali baigtis, o valdančioji partija liks tik prie kiauro rėčio. Vėliau tam tikra Seimo inercija ekonomikai buvo pragaištinga daugeliu požiūrių.
 
- Kokios gali būti A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos veiklos Seime perspektyvos? Ar specialistai nemato pavojų, kad koalicija dėl netikėto pralaimėjimo gali tapti nekonstruktyvia opozicija?
 
- Iškart po rinkimų pralaimėjusiųjų politinės ambicijos buvo gana aštrios. Kaip tik tada būna pavojus tapti nekonstruktyvia opozicija, tačiau reikia pabrėžti, kad demokratija yra labai patogi rinkėjams struktūra, kurios dėka tiek valdančiųjų, tiek opozicijoje esančių nekonstruktyvumas tampa greitai matomas plika akimi. Nemanau, kad blaivūs politikai ilgesnį laiką galėtų būti nekonstruktyvioje būsenoje, nes tokia pozicija reikštų galutinį jų pralaimėjimą. Verta pastebėti, kad opozicijoje būti yra netgi parankiau, nes taip paprasčiau kaupti politinį kapitalą, ruoštis būsimiems rinkimams.
 
- Dėkoju už pokalbį.