„Kokią valstybės naštą dar galime pakelti?“ tokiu pavadinimu kovo mėnesį įvyko Lietuvos verslo forumas. Dauguma Lietuvos įmonių vienijančių asociacijų susibūrė, kad pateiktų valdžiai būtinus sprendimus srityse, kuriose iki šiol dominuoja viešasis sektorius – viešajame administravime, sveikatos apsaugoje, švietime bei socialinės paramos srityje. Forumo idėja buvo padėti valdžiai išbristi iš ekonomikos krizės. Prarijus gruodžio mėnesio mokesčių kėlimo piliulę, nuspręsta pareikalauti iš valdžios susitvarkyti ir savo darže, padaryti bent tiek, kad metams įpusėjus vėl nereikėtų kelti mokesčių. „Darbų. Rezultatų. Šiandien“ – toks buvo renginio moto – pateikti 26 pasiūlymai, kuriuos būtina įgyvendinti nedelsiant, ne vėliau nei iki šių metų pabaigos. O žinant valstybinės mašinos rutiną, tai reiškia, kad darbai turi būti užsukti neatidėliojant. Jau iki Verslo forumo vyriausybė buvo pakvietusi socialinius partnerius dialogui. Verslas pasiūlė dialogą darbais.

 

 

Ekonominė situacija neleidžia laukti, reikalingi greiti sprendimai. Pirmojo ketvirčio valstybės biudžetų surinkimo rezultatai buvo prastesni, nei tikėtasi. Ekonomikos prognozės blogėja kas mėnesį. Iš vyriausybės rūmų – tyla. Verslo forumo iniciatoriai vėl žengė žingsnį dialogo darbais link, pateikdama klausimus atsakingoms institucijoms, prašydami pasidalinti informacija, kaip sekasi atsižvelgti į pasiūlymus. Visos atsakingosios institucijos surašė atsakymus, tačiau absoliuti dauguma jų nesuteikė vilties, kad pasiūlymai bus įgyvendinti. Paminėtinos dvi išimtys – švietimo srityje pradėta aukštojo mokslo reforma, ir viešai pradėta skelbti informacija apie institucijų įvykdytus viešuosius pirkimus. Pastaroji informacija pateikiama eklektiškai, nesistemiškai, bet yra. Tiesa, yra vilties, kad bus panaikintos apskritys. Šiuos sprendimus ketino įgyvendinti pati Vyriausybė, tad nestebina, kad jie pajudėjo greičiausiai. Į visus kitus pasiūlymus neatsižvelgta arba imituojama, kad pasiūlymai svarstomi.

 

Švietimo ministras, dalyvavęs Verslo forume, pasakė, kad jei Vyriausybė neatsižvelgs į tokios garbingos auditorijos pasiūlymus, tai nežinia, kas dar gali ją paskatinti veikti. Iš patirties žinome, kad valdžia iki šiol sureagavo tik į aukštus dūžtančių Seimo stiklų garsus. Tie, kurie taip nedaro, valdžiai neįdomūs, nepaisant kad sukuria kone visą šimtą procentų BVP ir suneša pinigus į biudžetą.

 

 

Taigi, valdžios išlaidos nesumažintos, sisteminės reformos nevykdomos, o diržų veržimas taikomas tik kuriančiai Lietuvos daliai. Taip ir turėjo būti, kad nesiimant būtinų žingsnių, valdžia griebsis jau ne kartą išmėginto būdo subalansuoti viešuosius finansus – dar kartą pakelti mokesčius. Juodu humoru tapo PVM pakėlimas „laikinai“ vienu procentiniu punktu nuo 18 iki 19 procentų. Tikrai laikinai, nes netrukus PVM gali būti keliamas dar 2 procentiniais punktais. Vyriausybė neslepia, kad 2-3 procentiniais punktais gali būti didinamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nekilnojamojo turto apmokestinimą galėsime rinktis net iš dviejų koncepcijų – vieną rengia Finansų ministerija, kitą pristatė „prisikėlėliai“. Tiesa, svarstomas „Sodros“ išmokų mažinimas, tačiau ne taip garsiai ir ryžtingai, kaip mokesčių kėlimas.

 

Tai, kad mokesčių kėlimo veiksmingumas, didinant biudžeto pajamas, jau yra išnaudotas, valdžios nebaugina. Tai, kad po naujo mokesčių kėlimo mokesčius mokančių įmonių sąrašą greit galėsime sutalpinti į porą puslapių – irgi nė motais. Vyrauja trumparegiškumas, gyvenimas šia diena, manipuliavimas dialogu, o po mūsų – nors ir tvanas.

 

Tačiau dar yra verslų ir žmonių, kurie Lietuvoje ketina gyventi ilgiau, nei valdys šioji Vyriausybė, ir turi ilgalaikius tikslus ir siekius. Kaip suderinti šį ilgalaikių ir trumpų, su rinkimais sutampančių, terminų neatitikimą, kai dialogas pavirtęs valdžios diktatorišku monologu, neįsiklausant lieka neatsakytu klausimu. Valdžia narkotizuoja net dešiniuosius, kai šie nutolę nuo deklaruojamų vertybių užkrauna tokią valstybės naštą, kurios nebegalime panešti.