Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kol kas vieninteliai nuoseklūs naujosios valdžios žingsniai

Adolfas Mackonis, LLRI jaunesnysis ekspertas
2009-01-26
Komentaras, "Veidas"
Nepaistant pačių pirmųjų ne tik vyriausybę sudarančių politinių partijų programoms, bet ir sveikam protui prieštaraujančių naujosios vyriausybės sprendimų, bent vienuose baruose daroma tai, dėl ko rinkėjai ir skyrė šioms partijoms savo balsus. Kalbu apie švietimo ir mokslo sistemą.
 
Vos paskirti už švietimo sistemą atsakingi valdžios atstovai nuo pat pirmos darbo dienos kibo į aukštojo mokslo pertvarkos darbus. Esminiai pakeitimų bruožai - aukštojo mokslo finansavimo tvarkos pakeitimas valstybei tiesiogiai finansuojant geriausiai besimokančius studentus, o likusiems studentams sukuriant studijų finansavimo paskolų sistemą. Iki šiol buvo finansuojamos aukštosios mokyklos. Numatomas ir aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkymas bei didesnė laisvė aukštosioms mokyklos naudoti joms patikėtą ar jų pačių turimą turtą.
 
Pasigirsta kaltinimų, esą rengiamą sistemos pertvarkymą siekiama įgyvendinti pernelyg skubotai ar nepaliekant laiko platesnėms diskusijoms. Priešingai nei mokesčių sistemos pertvarkos atveju, teikiami aukštojo mokslo pertvarkos principai nėra netikėtas kiškis, ištrauktas iš kepurės ir į partijų programas įdėtas jau po rinkimų. Visų pirma, teikiamuose siūlymuose nėra nieko, ko nebūtų buvę prieš pusantrų metų pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos. Šį susitarimą pasirašė ne tik visos tuo metu egzistavusios dabartinės valdančiosios daugumos partijos, bet ir dabartinė didžiausia Seime esanti opozicinė partija – socialdemokratai. Jei atmintis nešlubuoja, susitarimas numatė, kad jo įgyvendinimui reikalingi įstatymų projektai turėjo būti parengti dar gūdžiais 2007 metais. Antra, siūlomi aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo principai kildintini iš 2006 metais dirbusios darbo grupės parengtų mokslo ir studijų sistemos reformos matmenų. Didžiausios valdančiųjų partijos – konservatorių – nuostatos šiuo klausimu, viešai skelbiamos irgi nuo 2006 metų, kone pažodžiui sutampa su liberalų sąjūdžio siekiais. Taigi, tikėtina, kad nugludinti reformos kampus laiko tikrai pakako, o eilinį kartą ją stabdyti paranku turėtų būti tik tiems, kam kaulų nelaužo ir gyvenimas dabartinėje sistemoje ar kam numatomoje sistemoje nebeliks vietos.
 
Aukštojo mokslo reforma švietimo ministrui ne vienintelis darbas. Vos daugiau nei po mėnesio pasirašyti įsakymai, kurie skirti vyti iš mokyklų popierizmą. Ministro įsakymais atšaukta ar supaprastinta daugiau kaip 40 aprašų, protokolų, tvarkų pozicijų. Kaip svarbiausi, įvardinami mokytojų ir mokyklos vadovų atestacijos supaprastinimo pakeitimai. Šiuo sprendimu įgyvendinamas tik vienas iš vienuolikos vyriausybės programos tikslų, skirtų pagerinti mokytojų darbo sąlygas, ar vienas iš devynių su švietimo sistema susijusių liberalų sąjūdžio rinkiminių pažadų. Taigi girti švietimo ir mokslo ministrą už vienintelį šį sprendimą, kol nepradėti įgyvendinti kiti pažadai, turbūt būtų pernelyg ankstyva. Tačiau platesniame visos valstybės politikos ir biurokratijos mažinimo pastangų kontekste šis sprendimas nusipelno ypatingo teigiamo atsiliepimo. Tai yra vienintelis sąmoningas ir valingas pastarojo meto politinis sprendimas Lietuvoje, tiesiogiai mažinantis biurokratiją, o ne paprasčiausiai numatantis, pavyzdžiui, peržiūrėti biurokratiją. Vienintelis įsigaliojęs sprendimas, kuris pripažįsta, kad esama savo tikslui pasiekti nereikalingų ar nebūtinų priemonių, ir tokias priemones panaikina.
 
Sakoma, kad gera pradžia pusė darbo. Tačiau tai nėra visas darbas. Įstatymo projekto parengimas nereiškia, kad studentai ar darbdaviai iš karto daug palankiau ėmė vertinti Lietuvos aukštąsias mokyklas, o popierizmo sumažinimas nereiškia, kad mokytojų darbas tapo malonumu. Taip gali įvykti, bet tik jei Vyriausybė  nesustos ir toliau nuosekliai tesės savo partijos ir vyriausybės programos pažadus. Nuoseklumas reikštų, kad principai, kurie taikomi aukštojo mokslo reformai ir mokyklų debiurokratizavimui, bus pritaikyti ir kitose srityse – pacientas bus paslaugos pirkėjas sveikatos apsaugos srityje ir pagaliau sužinos, kiek ir už kokias paslaugas sumoka, o popierizmas ir administracinė našta darbo santykiuose, versle bus sumažintos.