Šią savaitę Privatizavimo fondas buvo papildytas 523 mln. litų, gautų už 25 proc. "Lietuvos telekomo" akcijų pardavimą. Kaip ir kiekvieną kartą, kai valstybė gauna reikšmingas privatizavimo lėšų įplaukas, taip ir šį kartą vėl aktualus tapo privatizavimo lėšų panaudojimo klausimas. Šį trečiadienį posėdyje Vyriausybė svarstė Privatizavimo lėšų panaudojimo tvarkos pakeitimus. Buvo svarstomas ir Seimo nario Kęstučio Glavecko siūlymas šias telekomo privatizavimo metu gautas lėšas panaudoti pensijų reformai finansuoti. Jau yra parengtas ir netrukus Vyriausybėje bus svarstomas Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo įstatymo projektas. Ar taps didelių privatizavimo įplaukų panaudojimas skaidresniu, ar bus lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu?

          

Kaip pamename, pagal galiojančius įstatymus Privatizavimo lėšos gali būti skiriamos santaupų atkūrimui, jam buvo numatyta skirti 2/3 visų privatizavimo lėšų. Likusios lėšos skiriamos šalies ekonominio skatinimo programoms finansuoti. Pakeitus santaupų atkūrimo įstatymą, santaupų atkūrimas yra sustabdytas dvejiems metams. Taigi dabar visos privatizavimo lėšos yra santykinai laisvos, neskiriamos griežtai apibrėžtiems tikslams. Todėl Vyriausybėje svarstytas nutarimas dėl privatizavimo lėšų panaudojimo tvarkos numato papildomas privatizavimo įplaukų panaudojimo galimybes. Siūloma nutarime nustatyti, kad privatizavimo lėšos gali būti skiriamos vyriausybės sprendimu rezerviniam fondui sudaryti, valstybės skoloms padengti bei parengti privatizuojamus objektus. Susitarime su Tarptautiniu valiutos fondu esama rekomendacijų, kad santaupų atkūrimas būtų sustabdytas, o privatizavimo lėšos būtų panaudotos rezerviniam fondui sudaryti. Vykdant šį susitarimą ir yra keičiami nutarimai, rengiamas įstatymo projektas dėl Rezervinio fondo steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo. Šio rezervinio fondo nuostatų projekte numatyta, kad pagrindines Rezervinio fondo pajamas sudarys tie patys 2/3 privatizavimo įplaukų, o šio fondo lėšos bus naudojamos valstybės skoloms grąžinti bei pensijų sistemos reformai finansuoti. Nesuprantama, kam steigti dar vieną fondą, jei tų pačių tikslų galima pasiekti ir tiksliau reglamentuojant paties Privatizavimo fondo panaudojimą. Rezervinio fondo steigimas disonuoja ir su teisingais ketinimais naikinti nebiudžetinius fondus.

          

Atrodytų, daug daroma keičiant esamą privatizavimo lėšų panaudojimą. Tačiau privatizavimo lėšų panaudojimo tobulinimas, kuriant naujus teisės aktus ir pildant senuosius, kuo toliau, tuo labiau primena situaciją, kuomet auklės devynios, o vaikas be galvos. Nes priėmus papildomus teisės aktus privatizavimo lėšų panaudojimą reglamentuos jau ne du, o trys įstatymai bei Vyriausybės nutarimas. Visi jie "kėsinasi" į 2/3 privatizavimo lėšų ir visi numato skirtingus panaudojimo būdus. Tačiau visi suprantame, kad tos pačios lėšos tuo pačiu metu gali būti panaudotos tik vieną kartą. Jei grąžinamos valstybės skolos, tai nefinansuojama pensijų reforma, jei atkuriamos santaupos, tai negrąžinamos skolos. Nes 2/3 yra 2/3, o ne 2 sveiki vienetai.

          

Kaip konkrečiai gautos lėšos bus panaudotos, net ir gausėjant teisės aktams, aiškiau nepasidaro. Kaip, beje, nepadaugėja ir skaidrumo priimant sprendimus dėl privatizavimo lėšų panaudojimo. Daug kartų kritikuota vyriausybės teisė spręsti dėl tokios didelės valstybinių lėšų panaudojimo apimties iš esmės nesikeičia. Ketinimai Privatizavimo fondo panaudojimą tvirtinti Seime nerealizuojami, Seimas tik bus supažindinamas su tuo, kaip privatizavimo lėšos buvo panaudotos. Taigi kaip ir iki šiol, Privatizavimo lėšos keliaus iš anksto nežinomais keliais, geriausiu atveju visuomenė bus supažindinta tik su įvykusiais faktais. Beje, šie faktai gali būti ir nelabai džiuginantys, nes jei iki šių metų dalis privatizavimo lėšų pasiekdavo ir žmonių kišenes atkurtų santaupų pavidalu, tai dabar visos privatizavimo lėšos suksis kurioje nors iš valdžios kišenių. Privatizavimo lėšų panaudojimo procedūra išlieka neskaidri.

          

Dabar - keli žodžiai apie privatizavimo lėšų panaudojimo kryptis. Nors daugiausia kalbama apie 2/3 lėšų panaudojimą, buvo kritikuotas santaupų atkūrimas, tačiau didžiausia bėda iki šiol buvo ir yra susijusi ne su šia privatizavimo lėšų dalimi. Pats ekonomiškai nepriimtiniausias lėšų panaudojimo būdas yra ekonominio skatinimo programos. Nors ir vadinamos programų vardu, tai yra ne kas kita, kaip atskirų įmonių ar jų vykdomų projektų finansavimas. Tai patvirtina ir privatizavimo lėšų panaudojimo ataskaitos. Kadangi visus paremti ar finansuoti iš Privatizavimo fondo neįmanoma, lėšos skiriamos išrinktiesiems pagal nežinomus kriterijus. Labai gaila, kad ši privatizavimo lėšų panaudojimo kryptis yra nekvestionuojama, nors būtent ji yra problematiškiausia.

          

Didžiausias lėšų panaudojimo santaupų atkūrimui privalumas tas, kad lėšos atitenka žmonėms pagal aiškius kriterijus. Didžiausia šio būdo yda ta, kad jis didina valstybės įsipareigojimus. Šis argumentas ir nulėmė, kad santaupų atkūrimas buvo sustabdytas. Beje, santaupų atkūrimo sustabdymas neišsprendė didelių valstybės įsipareigojimų problemos - tiesiog šių įsipareigojimų vykdymas buvo nukeltas ateičiai.

          

Ekonomiškai efektyviausias privatizavimo lėšų panaudojimo būdas būtų toks, kuris mažintų valstybės įsipareigojimus, be kita ko garantuodamas, kad privatizavimo lėšos neliks valstybės rankose, o bus perduotos žmonėms. Šiuos požymius atitinka siūlymas privatizavimo lėšas naudoti pensijų reformai. Šį privatizavimo lėšų panaudojimo būdą naudojo ne viena šalis savo pensijų sistemai reformuoti. Siūlymas yra daug kartų svarstytas ir Lietuvoje, kaip jau minėjau, tokį pasiūlymą svarstė ir jam nepritarė Vyriausybė bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Paprastai tariant, išėjimas iš valstybinio socialinio draudimo yra brangus, jam reikia daug papildomų lėšų, o bene vienintelis realus jų šaltinis - tai privatizavimo įplaukos. Tai, kad valstybinis socialinis draudimas yra negyvybingas, kad iš jo būtinai reikės išeiti, ir kuo anksčiau tai padarysime, tuo mažiau nuostolių patirsime, ir tuo mažiau skausmingai vyks perėjimo procesas - visa tai, rodos, jau suprato ir pačių kairiausių pažiūrų žmonės. Šią savaitę jie turėjo dar vieną progą įsitikinti giluminėmis valstybinio socialinio draudimo sistemos klaidomis, kurių negali pakeisti nei nauji žmonės, nei negyvybingos sistemos tobulinimas, t.y. lopymas. Paaiškėjo, kad Sodros deficito išvengti nepavyks, ir jis šiemet sudarys 280 milijonų litų.

          

Apibendrinant lėšų iš privatizavimo panaudojimo būdus ir procedūras, nedelsiant reikėtų imtis šių veiksmų. Rezervinio fondo steigimas yra nereikalingas žingsnis į šoną, formaliai, bet ne iš esmės vykdantis susitarime su TVF keliamus tikslus. Visų pirma, privatizavimo lėšų panaudojimo būdai turi būti išdėstyti viename teisės akte, o jei ir keliuose, tai taip, kad vienas kitam neprieštarautų. Tikslinga visiškai atsisakyti 1/3 lėšų panaudojimo ekonominio skatinimo programoms, lėšų panaudojimo privatizuojamiems objektams parengti privatizavimui, visas lėšas nukreipiant gyventojų santaupų atkūrimui. Šis įsipareigojimas žmonėms turi būti įvykdytas. Po to visas privatizavimo lėšas tikslinga tiesiai, o ne per jokius papildomus rezervinius stabilizavimo fondus, skirti pensijų reformai finansuoti. Tai yra, lėšos turi būti nukreiptos dabartinių pensininkų pensijoms mokėti, nes dalis Sodros tarifo turės būti skiriama privačiam kaupiamajam draudimui. Jokie laikini privatizavimo fondo lėšų pasiskolinimai ir paskolinimai neturi būti toleruojami, o lėšų paskirstymas reglamentuotas įstatyme, nepaliekant vyriausybei neribotos diskrecijos. Tiks toks kelias leis pasiekti, kad privatizavimo lėšos būtų panaudotos žmonių labui, kad jų panaudojimas turėtų ilgalaikius ir maksimalius rezultatus.