Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Konkurencingumo kilpos

Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
2008-06-09
Komentaras, "Verslo žinios"
Šalys konkuruoja dėl verslų (investicijų, darbuotojų, apyvartų) pritraukimo. Būti konkurencingiems naudinga šalies piliečiams (konkurencingumas užtikrina aukštesnį pajamų lygį ir turto vertę) ir valstybės aparatui (konkurencingumas praplečia renkamų mokesčių bazę). Tačiau Lietuva konkurencingumo lenktynėse atrodo tik vidutiniokė. Įvairūs ekonominės laisvės, verslo sąlygų indeksai Lietuvai paprastai skiria vietas trečiajame dešimtuke pasaulio valstybių tarpe. Tačiau turime keletą sričių, kurios akivaizdžiai yra mūsų „butelio kakleliai“.
 
Pirma - tai darbo santykiai. Pasaulio banko atliekamas Doing bussiness“ verslo sąlygų pasaulyje tyrimas darbo santykių reglamentavimo reitinge 2008 metais Lietuvai skyrė tik 124 vietą. Nelanksčiai reglamentuojamas darbo laikas, sudėtingi atleidimo iš darbo reikalavimai yra tai, kas stabdo galimybes įdarbinti daugiau darbuotojų, įdarbinus juos geriau kurti pridėtinę vertę, o ne klimpti apribojimų darbo laikui liūne, kai užsakovų ir vartotojų poreikiai užduoda visai kitokį tempą.
 
Antra, Lietuvoje nėra palanki mokestinė sistema. Tas pats  Doing bussiness“ vertina, kad Lietuva teužima 71 vietą pagal tai, kaip Lietuvos įmones slegia mokesčiai (turima galvoje ir jų dydis, ir sumokėjimo paprastumas bei aiškumas). Kritikos, aišku, susilaukiama visai ne už tai, ką ruošiamasi „taisyti“ siūlant didinti pelno mokestį ar įvedant progresinius mokesčius. Tiesą sakant, šie „taisytini dalykai“ užsienio stebėtojų įvardinami kaip pagrindiniai privalumai. Problema ta, kad, Lietuvoje yra bent dvigubai daugiau paslėptos mokesčių naštos įvairių mokėjimų ir biurokratinių procedūrų pavidalu, nei, tarkime, Estijoje. Žodžiu, valdžiai nuolat kalbant, kad perskirstymas yra mažas, žiūrint iš išorės taip neatrodo.
 
Trečia, Lietuvoje nėra tinkama verslui viešojo administravimo sistema (ką matome ir iš mokesčių sistemos įvertinimo). Transparency International“ sudaromu korupcijos suvokimo indeksu Lietuvai tarp 163 pasaulio valstybių skiriama tik 46 vietą. Pagal prieš kelis metus Pasaulio banko darytą verslininkų iš Centrinės ir Rytų Europos apklausą visos tirtos kontroliuojančios institucijos (mokesčių, higienos, priešgaisrinė, darbo) Lietuvos įmonėse lankosi dvigubai dažniau nei bet kurios kitos šalies įmonėse ir vieno apsilankymo metu praleidžia įmonėje dvigubai daugiau laiko. Teritorijų planavimo, statybų reguliavimo klausimai verslininkų nuomone taip pat sprendžiami daug prasčiau nei bet kurioje kitoje šio regiono šalyje. Tiesa, statybų masto apribojimas netyčia gal ir suvaidino tam tikrą vaidmenį, dėl ko ši rinka Lietuvoje tapo mažiau perkaitinta nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau vargu ar taip galima elgtis ir toliau. Juolab kad su keblumais susiduria ir investuotojai, norintys statyti gamyklas ir kitus į produktyvumą ar eksporto plėtrą nukreiptus objektus.
 
Jei Lietuvoje verslas susidurs su mokesčių sunkumais, biurokratinėmis kliūtimis ir apribojimais efektyviai panaudoti brangstantį darbą, šios problemos taps konkurencingumo kilpa Lietuvai.