Praėjo vos mėnuo nuo įstatymų pakeitimo paketo priėmimo, o naujoji valdžia jau pripažino padariusi klaidas ir pasiryžusi jas taisyti. Svarstant, kokios tos klaidos, neverta apsiriboti mažais netikslumais įstatymuose – klaidingas galėjo būti bet kuris iš priimtų pakeitimų. Be to, ne visas klaidas akimirksniu mes galime ir pamatyti, nes žmonių elgesys ir jų sprendimai retai kada pasikeičia laikrodžiui išmušus dvylika. Pavyzdžiui, metų pradžioje individualią veiklą pagal verslo liudijimus vykdantys asmenys ir toliau dirbo pagal verslo liudijimus, tačiau pajutę padidėjusią mokesčių naštą, kai kurie šios veiklos atsisakys.
Apie akivaizdžiausias valdžios klaidas jau nemažai kalbėta. Sprendžiant iš tendencijų, akcizais apmokestintų prekių rinkose, kur „iš peties“ padidinti akcizai nulėmė smukusius kuro ir alkoholio pardavimus, klaida buvo ir akcizų padidinimas. Skubus šios klaidos netaisymas daug žalos atneš ne tik tiems, kas pilasi kurą (o gal jau ir nebesipila?) ir kas jį parduoda (ar jau nebeparduoda?). Netaisymas atneš žalos ir tiems, kas tikėjosi surinkti iš akcizo daugiau pajamų: akcizų surinkimas gali būti žymiai mažesnis už prognozuojamą, o tai išbalansuotų viešuosius finansus ir verstų ieškoti naujų skubotų priemonių biudžetui lopyti. Suprantama, kad nesurenkant biudžeto, nukentės ir tie, kas tikisi gauti biudžeto išmokų. Jeigu išsipildys spėjimai, kad naujai atsiradusios biudžeto skylės bus lopomos ir vėl didinant PVM, nukentės visi.
Nuo šių metų pradžios, nepaisant sunkios ekonominės padėties, akcizas benzinui buvo padidintas trečdaliu, o dyzelinui – penktadaliu. Iki šiol akcizų didinimas būdavo teisinamas ES reikalavimais. Tačiau Lietuva neprivalėjo taip smarkiai didinti šių akcizų, nes naujieji tarifai gerokai viršija ES reikalaujamą minimumą (beje, šiuo metu Briuselyje vyksta diskusija dėl tabako akcizų didinimo, ir Lietuva turėtų pasisakyti už kuo mažesnius akcizų tarifus). Bešviniam benzinui nustatytas minimumas yra 1240 Lt, tuo tarpu Lietuvoje naujai įsigaliojęs akcizas siekia 1500 Lt. už 1000 litrų produkto; dyzelino minimumas (1043 Lt.) taipogi yra mažesnis už nustatytą 1140 Lt. tarifą. Ar normalu, kad Lietuvoje, kur vienam žmogui tenkanti BVP dalis praeitais metais tesudarė apie 60 proc. ES vidurkio, akcizai degalams smarkiai viršija minimalius ES reikalavimus?
Taigi, akcizai kurui buvo padidinti savanoriškai, motyvuojant tai noru surinkti daugiau biudžeto pajamų. Tačiau ką daryti supratus, jog šis noras nerealus – ir kad surinkta bus mažiau, nei planuojama?
Padidinus akcizus ir šoktelėjus kainoms, dyzelino ir benzino pardavimai Lietuvoje per pirmąsias keturias šių metų savaites jau smuko 6 proc. Pasienyje padėtis dar prastesnė – ten dyzelino pardavimai nukrito net 30 proc. Pagrindinė to priežastis, žemesni akcizai kaimyninėse šalyse – Lenkijoje akcizai dyzelinui siekia jau tik 776 Lt., o Latvijoje – 950 Lt. To pasekoje, dyzelino kainų skirtumas šeštą šių metų savaitę su Latvija buvo apie 26 centus, o su Lenkija - 56 centai. Skirtumas su kainomis Rusijoje ir Baltarusijoje dar didesnis, atitinkamai 161 ir 108 centai. Jeigu pardavimai toliau nebekris ir visus metus išliks ties dabartiniu lygiu, biudžetas neteks apie 163 mln. Lt. akcizų pajamų ir 31 mln. Lt. PVM pajamų.
Kol kas didžiausią grėsmę biudžetui kelia degalų pardavimų smukimas pasienio rajonuose, kur parduodama ketvirtadalis viso Lietuvoje parduoto dyzelino, tačiau išliekant dabartiniams kainų skirtumams, biudžeto surinkimui gali iškilti dar didesnė grėsmė: pigesnių degalų kontrabanda į Lietuvą. Kontrabanda yra kaip ir bet kuri kita ekonominė veikla: potencialiam pelnui augant, auga ir paskatos šia veikla užsiimti. 50 centų už litrą kainos skirtumas masins ne vieną pragyvenimo šaltinio ieškantį asmenį; šalyje didėjant nedarbui, kontrabanda susiviliojusių asmenų skaičius gali augti. 2008 m. sociologinės apklausos duomenys parodė, kad 7 proc. Lietuvos gyventojų bent retkarčiais pirko kontrabandinį kurą. Žinant, kad 46 proc. gyventojų visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti kontrabandinių prekių vartojimą, bei kad daugelio finansinė padėtis yra įtempta, tikėtina, kad kontrabandinių degalų vartojimas taps vienu iš būdų sutaupyti. Analogiška situacija yra ir alkoholinių gėrimų rinkoje, kur žmonės taupo vartodami nelegalią vietinę arba kontrabandinę produkciją. Kuo didesnis bus kontrabandinių prekių vartojimas, tuo daugiau pajamų neteks valstybės biudžetas.
Sausio mėnesio valstybės biudžeto duomenimis, šįmet akcizų už degalus pajamos buvo 10 mln. Lt. mažesnės už praeitų metų sausio pajamas, tad pesimistinės akcizų surinkimo prognozės jau pradeda pildytis. Jeigu valdžios vyrai supras, kad akcizų degalams pakėlimas buvo klaida, nuostolinga ne tik žmonėms, bet ir biudžetui, tuomet jie nenumos ranka ir į analogišką situaciją alkoholinių gėrimų rinkoje. Tuomet Briuselyje vykstančioje diskusijoje dėl akcizų tabakui jie stengsis kovoti prieš tolimesnį akcizų didinimą.
Metams įsibėgėjant, klaidų sąrašas pildysis. Kol kas vyriausybė daro tik smulkius pakeitimus, kaip kad nuostata, jog tik apmokestinamosios pajamos įtraukiamos perskaičiuojant metinį NPD, arba fiksuoto dydžio sveikatos draudimo mokesčio nustatymas asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą. Žmonėms žymiai opesnės problemos yra sveikatos draudimo mokestinė bazė, NPD taikymas bei perskaičiavimas metų gale, kūrybinių darbuotojų įtraukimas į „Sodros“ sistemą. Šių klaidų ištaisymo žmonės vis dar laukia.
