Prieš metus, Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Seimą, prašydama sudaryti darbo grupę kūrybinių darbuotojų socialinio draudimo problemai spręsti. Pagal dabartinę tvarką, kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis sumoka 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Skirtingai nuo pagal įprastas darbo sutartis dirbančių asmenų, jie nemoka pensijų socialinio draudimo mokesčio, kuris sudarytų 26,35 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Praeitą savaitę Seimo darbo grupė įregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį meno kūrėjų statusą turinčių asmenų autorinės sutartys taptų apmokestintos pensijų socialinio draudimo mokesčiu.
Privalomas apmokestinimas būtų netikslingas dėl kelių priežasčių. Mažėjant gimstamumui, o žmonėms gyvenant vis ilgiau, vis mažiau mokesčių mokėtojų privalės išlaikyti vis daugiau pensijas gaunančių asmenų. Privalomas meninių kūrėjų įtraukimas į „Sodros“ sistemą padidintų jos gyvybingumą trumpuoju laikotarpiu, kuomet jie moka įmokas, tačiau ateityje gali paaiškėti, kad pensijų dydis neatitinka lūkesčių. Taipogi, padidėtų administracinė našta (arba įmonėms, arba patiems meno kūrėjams), susijusi su socialinio draudimo įmokų priskaičiavimu ir sumokėjimu.
Meniniai kūrėjai jau dabar turi galimybę apsidrausti. Viena jų – sudaryti savanoriško soc. pensijų draudimo ir savanoriško soc. draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi. Norėdami gauti pagrindinę pensijos dalį, asmenys kas ketvirtį moka po 50 proc. bazinės pensijos (šiuo metu tai sudarytų 158 lt.). Kita galimybė – kaupti pensijas privačiuose pensijų fonduose, o sveikatos draudimą gauti per juos vienijančią asociaciją.
Iš to, kad šiuo metu labai mažai kūrybinių darbuotojų turi savanoriško draudimo sutartis galima spręsti, kad daugeliui tai nėra prioritetas, kad neužtenka lėšų ar sąmoningumo apsidrausti, o gal ir vieno, ir kito. Tikriausiai daug kas tikisi, kad jeigu jie bus „apdrausti“, tie pinigai ateis iš niekur. Tačiau „apdraustas“ nėra kategorija, priskirianti asmenį tam tikram privilegijuotam luomui – tai yra prievolės uždėjimas. Dalis „Sodros“ įmokos bus sumokama iš valstybės biudžeto, tačiau vargu ar pagrįsta tai, kad valstybės biudžeto lėšomis, į kurį jau dabar nebesurenkamos pajamos , bus draužiami meno kūrėjai. Nepaisant valstybės biudžeto kofinansavimo, privalomai apdraudus meninius kūrėjus, nuo kiekvieno uždirbto lito jie turės sumokėti po 10 centų mokesčių. Mokėti šį mokestį turės ne darbdavys (užsakovas), netgi jei jis ir bus tas, kuris perveda įmoką. Darbas pagal autorines sutartis yra greičiau pirkėjo – pardavėjo nei darbininko – darbdavio santykiai. Tad mokėti nuo uždirbtų pajamų turės pats meno kūrėjas, tuo pačiu mažės ir jo gaunamos pajamos.
Privalomas draudimas turėtų neigiamos įtakos visiems menininkams. Palyginkime paveikslą, kurį dailininkas parduoda už 1 000 lt. ir knygyne parduodamą knygą už 30 lt. Kai perkame knygą, mums nelabai rūpi, kad 18 proc. kainos sudaro pridėtinės vertės mokestis. Tą patį galima pasakyti ir apie paveikslą - privalomai apmokestinus visas autorines sutartis „Sodros“ mokesčiu, kūrėjo darbo užsakovas galutiniam produktui tebeskirs 1 000 lt., nes daug brangiau jį parduoti vargu ar yra galimybių. Tai reiškia, kad 40 proc. nuo 26,35 proc. „Sodros“ mokesčio, arba 105,40 Lt. mokės pats dailininkas. Jeigu šis dailininkas tik tiek uždirbo per vieną mėnesį, jo pajamos smarkiai sumažės.
Šiuo metu mažas autorinių sutarčių apmokestinimas lemia mažą šešėlinę rinką kūrybinės inteligentijos tarpe. Privalomas apmokestinimas , o taip pat ir su juo susijusi administracinė našta skatins meno kūrėjus vengti autorinių sutarčių ir šio mokesčio, o tokių būdų žmonė visuomet ras – tad privalomas apmokestinimas stums Lietuvos kultūrinį elitą į nusikaltimus, nes dažnas sieks sutaupyti savo nelengvu darbu uždirbtų lėšų.
Tiems kūrybiniams darbuotojams, kurie nori draustis, šio įstatymo nereikia; o jeigu draustis jie nenori, šis įstatymas įves jiems prievolę. Šiam įstatymui garsiausiai pritarė žurnalistai, tačiau klausimas, ar tikrai visi nori valdiškos prievolės tam, kas ir taip yra įmanoma ir legalu? Gal pakanka tik šviesti kūrybos brolius ir seseris apie tai, kad verta apsidrausti pensijai?
