Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Lietuva - smulkiojo verslo klampynė

Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
2008-08-19
Komentaras, "Veidas"
Diskusija, kas svarbiau – stambus ar smulkus verslas – vyksta nuolatos. Lygiai taip pat svarstoma, kuris labiau valdžios mylimas ar skriaudžiamas. Nesivelsiu į šią diskusiją, tačiau trumpai parodysiu, kaip valdžios nustatytos žaidimo taisyklės smulkiuosius paveikia netgi tada, kai to nebuvo tikėtasi.
 
Darbo valandos – ne pagal smulkiuosius
 
Įsivaizduokime tipinį smulkų verslą, samdantį keletą darbuotojų. Tai gali būti parduotuvėlė, kirpykla, kepyklėlė ar mašinų remonto dirbtuvė. Tarkime, dirba parduotuvėje  pakaitomis (o piko valandomis – kartu) dvi pardavėjos. Viskas puikiai sustyguota kol... Pavyzdžiui, liga. Vienai iš bendradarbių teko nelaimė susirgti. Ką daro kita? Jei pagal sveiką nuovoką ir susitarimą – kurį laiką dirba už dvi. Galbūt tai netgi vienintelė išeitis, nes priešingu atveju, nusisuks vartotojai, o tai reiškia, neliks nei darbo, nei atlyginimo. Lygiai ta pati problema tada, kai kolegė išeina atostogų... Štai ir pamatome tikrąjį reguliavimo veidą. Jei keletą dienų dirbsi už dvi, tai bus privalomo darbo laiko režimo pažeidimas. Jei nuspręsi trumpiau atostogauti, kad netektų dirbti už dvi, tai bus atostogų režimo pažeidimas. Jei savininkas nuspręstų trumpam pasamdyti pakaitinį darbuotoją, paaiškėtų, kad geriau nepradėti, nes biurokratijos ir rizikos per daug. Galima dirbti trumpiau, tačiau vartotojai nusisuks. Ir galiausiai – galima ignoruoti kvailą įstatymą, tikintis, kad darbo inspekcija nesuuos.
 
Prekybos apribojimai – prieš smulkiuosius
 
Lietuvoje įprasta skųstis, kad didieji prekybos centrai užvaldė viską ir smulkiesiems vietos nebėra. Jei tai dėl efektyvesnio prekybos organizavimo ir patogumo vartotojui, puiku. Tačiau ar tikrai tik dėl to? Štai parduotuvėje kabo skelbimas apie tai, kad parduotuvėse, kurios įrengtos daugiabučių namų pirmuose aukštuose, taikomi papildomi prekybos alkoholiu apribojimai. Kas šį reguliavimą labiau pajunta, kas dažniau daugiabučiuose namuose įsikūrę – didieji, ar smulkieji?.. Arba pabandykite, tarkime, apskritai apeiti visus prekybininkus ir perdirbėjus. Pavyzdžiui, iš kaimyno miestelyje ar priemiesčio ūkininko didesniame mieste nusipirkti šviežio pieno, kuris kas dieną ar kartą per savaitę būtų jums pristatomas į namus. To daryti tiesiog negalima, o kodėl – straipsnis jau bus surastas, ar dėl tariamai higienos, ar dėl mokestinių, ar dėl kitų priežasčių.
 
Smulkiuosius ar pradedančiuosius bandoma užgožti, nuvaryti ir pačiais brutaliausiais tiesioginiais būdais. Pavyzdžiui, neturi pakankamai apyvartos – net nesvajok apie dalyvavimą viešuosiuose konkursuose.
 
Biurokratija per brangi mažajam
 
Biurokratija per brangi visiems. Tačiau labiausiai dėl to kenčia dvi grupės žmonių.  Tai užsieniečiai, kurie nežino vietos tradicijų bei kas ir kaip mūsuose „tepama“. Taip pat ir mažieji, kurie neturi iš ko „tepti“, bei neturi resursų su biurokratija sėkmingai kovoti ar prie jos prisitaikyti. Pavyzdžiui, kiek užtrunka pastatyti iškabą su darbo laiku prie pakelės užeigos? Kiek užtrunka ir ar apskritai įmanoma pasistatyti papildomą namelį kaimo turizmo sodyboje? Kiek ataskaitų, suderinimų, blankų, žurnalų, tikrinimų, licencijų, atestavimų, mokymų ir panašių dalykų užgriūna kiekvieną, kuris nori imtis verslo?
 
Neapykantos verslui ideologija
 
Reguliavimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipti prieš verslą, ir kuriuos labiausiai pajunta smulkusis arba pradedantysis verslas, atsiranda ne šiaip sau. Kiek dažnai valdininkų savo kalbose paniekinamai, pašiepiamai ar netgi su neapykanta kalba apie „visokius uabus“, „vieno žmogaus kontoras“, „kioskininkus“, „turgininkus“, „garažininkus“, „patentininkus“ ir panašius apibūdinimus atitinkančius smulkius verslininkus. Ši atmosfera neretai keliauja nuo įvairiausių ministerijų ir tarnybų viršaus iki pat žemiausios grandies – kokio valstybinio tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos, higienos inspekcijos, darbo inspekcijos, energetikos inspekcijos ar panašios tarnybos pareigūno. Šios atmosferos išdava galiausiai palaidoja ne vieną, kuris galbūt galėtų būti naujuoju Bilu Geitsu. Pastarasis, kaip žinia, irgi pradėjo nuo garažo.
 
Verslas neturi būti smulkus arba stambus. Jis turi būti toks, kad galėtų geriausiai priimti sprendimus dėl išteklių panaudojimo vartotojų poreikių tenkinimo vardan. Tačiau žinant, kaip valdžios sprendimai smaugia smulkiuosius, galima vienareikšmiai teigti, kad ne kova prieš tariamas monopolijas, o biurokratijos ir reguliavimo varžtų išlaisvinimas yra tai, kas padėtų gyvuoti smulkiam verslui.