Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Lietuva investuotojų akimis: žalesni už žalius ar šventesni už šventus?

Ugnius Trumpa, LLRI viceprezidentas
2001-10-02
Komentaras, Delfi.lt, "Rinkos erdvė"
Pastarųjų dienų ekonomikos naujienos nieko nedžiugina. Ekspertai rungtyniauja, kas pateiks pesimistiškesnes ateities prognozes, o viešai skelbiami verslininkų ir vartotojų skeptiški lūkesčiai tarsi paruošia dirvą šioms prognozėms. Šiandien galima džiaugtis vos keliomis geromis žiniomis apie Lietuvos ekonomiką - eksporto augimu ir didėjančiomis užsienio investicijomis, kurių bendras dydis jau viršijo 10 mlrd. litų. Tačiau panašu, kad ir šio  trapaus augimo priežastys ne visiems yra suprantamos.
Kitokiomis aplinkybėmis Lietuvos žaliųjų žygis prieš  bendrovę “Lietuva Statoil” būtų tik įdomi istorija.  Juo labiau kad ji panašėja į skambų ambicijų, o ne į idėjų atstovavimą. Demonstracija prie degalinės Kaune parodė,  jog žaliesiems sunku susitaikyti su akivaizdžiu idėjiniu pralaimėjimu ir tuo faktu, kad dėl naujos degalinės statybos Druskininkuose buvo atsižvelgiama į gyventojų nuomonę ir ekonominius interesus, o ne į jų judėjimo nuostatas. Žaliųjų atstovai taip ir nesugebėjo paaiškinti žurnalistams ir visuomenei, kodėl žalesne tarp žalių jie panoro padaryti tik vieną iš daugelio naftos produktais prekiaujančių įmonių. Kodėl Lietuvos žaliųjų dėmesio nepatraukė visą dešimtmetį egzistuojančios konteinerinės degalinės, kurių didžioji dalis tiesiog techniškai negali atitikti elementarių gamtosaugos reikalavimų? Nors ši akcija atrodo vaikiškai naivi, tačiau daugeliui užsienio investuotojų, prisiminus įvairių idėjinių krypčių antiglobalistų veiksmus namuose, padaužymas degalų kanistrais ir bandymas blokuoti įvažiavimą į degalines gali taip pat tapti rimtu signalu apie artėjantį pavojų.
Nemažiau keistas nei žaliųjų demaršas buvo ir Lietuvos Prezidento įsikišimas į šį “buitinį” Druskininkų konfliktą. Jei Prezidentas būtų atidžiau pasidomėjęs problemomis, su kuriomis susiduria investuotojai, tai rūpestis dėl kelių pušelių likimo jam atrodytų ne mažiau naivus nei žaliųjų demonstracijos prie modernių degalinių. Daugiau nei prieš du metus buvo pristatytas Pasaulio banko užsakymu atliktas Lietuvos investicinio klimato tyrimas, kuriame išvardinti pagrindiniai trukdžiai investicijoms. Jame nedviprasmiškai užsiminta, kad šie trukdžiai apsunkina ne tik užsienio investuotojų, bet ir vietinių verslininkų veiklą. Deja, politinės valios tuo metu užteko tik Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijoms įsteigti, bet valios įgyvendinti jų ir kitų institucijų pasiūlymams nebeliko. Gal būt todėl, kad šiandien svarbiau pasirodyti visuomenėje uoliais gamtos saugotojais, nei pritraukti arba išsaugoti investicijas. Nenuostabu, kad šį kartą politinės valios,  atėjusios iš Prezidentūros, užteko tik tam, kad Generalinė prokuratūra  ir Specialiųjų tyrimų tarnyba inicijuotų tyrimą Druskininkų savivaldybėje ir skirtų 15 tūkst. litų baudą savivaldybei. Tačiau problemų esmei - aibei nereikalingų suvaržymų, kuriais apipinta žemės įsigijimo, projektų derinimo ir statybos priežiūros tvarka  - ir šį kartą pristigo aukščiausių valdžios atstovų dėmesio.
Tačiau vietos verslininkai ir užsienio investuotojai neturėtų stebėtis tuo, kad “jų problemos” yra paliekamos tik jiems ir tarptautinėms organizacijoms kaip kad Pasaulio bankas, kurios dar bando išjudinti vangius reformų žingsnius. Nors Užsienio investuotojų forumo atstovai visada priekaištavo, kad per susitikimus su Lietuvos Premjeru jiems tenka daugiau kalbų nei darbų, paskutinysis susitikimas su Premjeru jiems turėjo atimti paskutinę viltį, kad į jų problemas bus atsižvelgta. Bandant pateisinti Andriaus Kubiliaus arba Rolando Pakso Vyriausybių darbą galima būtų ieškoti argumentų ir teigti, kad nepalanki politinė situacija, artėjantys rinkimai, politinių partnerių stoka arba sudėtingi privatizavimo sandoriai atėmė visas galimybes ir visą laiką. Tačiau Algirdo Brazausko komanda, panašu, visiškai nusisuko nuo šiandieninių problemų ir aktualijų. Įdomu, kas labiau nustebino užsienio investuotojus: tarybinių laikų pasiekimai ar gosplano principų taikymas cukraus kainų reguliavimui?
Šiandien dar galime sudominti norinčius investuoti Lietuvoje tuo, kad esame Europos centre. Dar esame pakankamai patikimi dėl politinio stabilumo. Kol kas pakankamai kvalifikuotas darbas Lietuvoje kainuoja pigiau nei kitose Europos šalyse, o mokesčiai dar neviršija kitų Europos šalių bendro lygio. Todėl, norėdami konkuruoti su kaimyninėmis šalimis dėl investicijų, turėtumėme  pasistengti išspręsti konkrečias problemas ir  nebūti tiesiog patys sau žalesni už žalius ir šventesni už šventus.
 
Bendro LLRI ir Delfi.lt projekto "Rinkos erdvė" komentaras