Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Lietuvos derybos dėl narystės ES: nauda Lietuvai

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
2000-07-27
Komentaras, Lietuvos radijas
Beveik prieš pusmetį buvo oficialiai pradėtos Lietuvos derybos dėl narystės ES. Tiesa, šį ES normų ir principų derinimo ir įgyvendinimo Lietuvoje procesą derybomis vadinti galima tik sąlyginai. Lietuvos pusė pateikia informaciją apie ES normų įgyvendinimo planus konkrečiame skyriuje, kurių yra 29. Jei manoma, kad normų perkėlimas gali daug kainuoti ar būti politiškai sudėtingas, prašoma suteikti pereinamąjį laikotarpį. Savo ruožtu, ES atstovai arba sutinka su Lietuvos siūlymais ir tuo derybos yra laikinai baigiamos, arba aiškinasi Lietuvos siūlymų pagrįstumą.
          
Šis procesas yra gana tolimas Lietuvos visuomenei. Informacija apie suderintas pozicijas dėl pirmųjų penkių skyrių ar patvirtintas naujas aštuonias derybines pozicijas iš tiesų mažai ką sako net ir toms visuomenės ar verslo grupėms, kurias derinamos ES normos palies tiesiogiai. Tai iš dalies suprantama ir natūralu: Lietuva, kaip ir kitos stojančios šalys, turi įgyvendinti keliasdešimt tūkstančių puslapių apimties normų rinkinį, tad įvertinti jų poveikį sunku ir šių sričių specialistams. Nors informacija apie rengiamas Lietuvos derybines pozicijas yra vieša ir nuolatos pateikiama interesų grupėms, dažnai girdimi priekaištai, jog procesas vyksta savaime ir sunku jį įtakoti. Nepasitikėjimą dar labiau sustiprina vis dažnesnės spekuliacijos nuorodomis į ES reikalavimus, kurių prieš rinkimus tik daugės. Paplitusius, bet dažniausiai menkai pagrįstus pasakymus "o toje šalyje daroma taip" vis dažniau papildo pasiteisinimas "taip reikalauja ES", nors taip būna ne visada. Be to, pamirštama, jog Lietuvos institucijos dažniausiai pačios gali pasirinkti tinkamiausias ES nuostatų įgyvendinimo priemones.
          
Viena vertus, atrodytų, jog derybomis ir pasirengimu narystei ES užsiima tik valdininkai ir tai yra jų pačių reikalas. Tačiau toks suvokimas yra ne tik neteisingas, bet ir gali turėti žalingų pasekmių. Kita vertus, ES vis dažniau įveliama į vidaus politines diskusijas, šitaip ne tik apsunkinant racionalią diskusiją pagrindiniais ekonominės politikos klausimais, bet ir kuriant neigiamą ES įvaizdį visuomenės akyse. Tiek vienu, tiek kitu atveju sąmoningai ar nesąmoningai pamirštamas vienas dalykas - integracija į ES, kaip ir bet kuri kita užsienio ar vidaus politika, turi būti grindžiama visos visuomenės interesais, jos tikslas yra sukurti sąlygas gyventojų saugumui ir gerovės augimui. Šiuo atžvilgiu integracija niekuo nesiskiria nuo kitų šalies politikos sričių. Atvirkščiai, jai vis labiau įtakojant pačias įvairiausias visuomenės ir verslo veiklos sritis, sėkmingam jos įgyvendinimui būtina nuosekli ir vientisa politika, grindžiama maksimaliu visuomenės interesų įgyvendinimu. Tuo tarpu visuomenės interesai dėl gerovės kūrimo geriausiai gali būti įgyvendinti sukūrus sąlygas laisvai individų veiklai ir tarpusavio mainams. Būtent šiuo atžvilgiu visiškai sutampa Lietuvos interesai ir ES principai - pagarba žmogaus laisvėms ir teisėms, demokratinė tvarka bei rinkos ekonomikos funkcionavimas.
          
Nuoseklia ir vientisa ideologija grindžiamų interesų suvokimas padeda tinkamai įvertinti integracijos į ES pasekmes, pagrįsti ES normų derinimo tvarkaraščius bei racionaliai derinti pasirengimą narystei su kitomis Lietuvoje vykdomomis ekonominės politikos priemonėmis. Svarbiausia, kad pats įstojimas į ES netaptų savitiksliu dalyku, o išliktų tik priemone įgyvendinti kitus tikslus. Tai padėtų pasirengti ir tinkamam Lietuvos interesų atstovavimui jau įstojus į ES. Juk esant ES nare ir turint visas teises dalyvauti politikos formavime, nepateisinama būtų kartoti, jog taip daryti reikalauja ES, arba taip daro viena ar kitas valstybė narė. Narystė ES vertinga pirmiausia tiek, kiek bus pasinaudojama jos suteikiamomis galimybėmis, o jomis pasinaudoti bus įmanoma tik turint aiškų ir nuoseklų suvokimą apie Lietuvos visuomenės interesus.
          
Remiantis jau anksčiau minėtu individualių laisvių ir galimybių realizavimu principu galima pagrįsti ir vertinti Lietuvos derybines pozicijas. Juo remiantis, pereinamieji laikotarpiai turėtų būti taikomi ten, kur tikėtini dideli įmonių prisitaikymo kaštai, pirmiausia tokiose srityse kaip aplinkosauga, žemės ūkis, socialinė politika ar transporto politika. Jose aukštesnių prekių ir procesų standartų įgyvendinimui būtinos tiek įmonių lėšos, tiek dažnai ir biudžeto išlaidos.
          
Kita vertus, neracionalu siekti pereinamųjų laikotarpių srityse susijusiose su laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo. Būtent šių laisvių įgyvendinimas suteiks pagrindinę naudą Lietuvos visuomenei, todėl būtina siekti kuo greičiau šalinti dar egzistuojančias kliūtis Lietuvos įmonių eksportui į ES, paslaugų teikimui ar piliečių judėjimui ir įsidarbinimui. Viena iš esminių kuo sparčiau įgyvendintinų priemonių yra pašalinti apribojimus žemės pardavimui, dėl kurio šiuo metu diskutuojama Lietuvoje. Argumentų už žemės rinkos liberalizavimą yra daug, ir didžiausią jo naudą patirtų kaimo žmonės. Tuo tarpu siūlantys riboti žemės pardavimą politikai paprastai žaidžia ekonominiais vertinimais nepagrįstomis žmonių baimėmis. Tik vadovaujantis nuosekliu visuomenės interesų suvokimu bus galima atskirti nepagrįstus siūlymus ir sudaryti sąlygas mūsų interesų įgyvendinimui stojant į ES.