Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Lietuvos ekonominiai reitingai

dr. Remigijus Šimašius, LLRI viceprezidentas
2004-10-13
Komentaras, Lietuvos radijas
Konkurencija – šios dienos kasdienybė. Konkuruoja ne tik atskiri asmenys, bet ir vyriausybės. Tokios konkurencijos variklis – noras padidinti valdžios įplaukas ir pasirodyti prieš rinkėjus. Labiausiai konkuruojama dėl investicijų, t.y. tų išteklių, kurie gali laisvai ateiti į šalį ir laisvai išeiti. Konkuruojama ir dėl žmonių – verslininkų ir darbuotojų apsisprendimo dirbti šalyje ir dėl jų balso per rinkimus.
          
Šioje tarpvyriausybinėje konkurencinėje kovoje svarbų vaidmenį atlieka nepriklausomi vertintojai, kurie kiekvieną valstybę „suranguoja“ pagal jos geruma, patrauklumą, tinkamumą, konkurencingumą ir panašius kriterijus. Šiandien - apie keletą tokių ekonomikai svarbių kriterijų.
          
Dažniausiai naudojamas kriterijus yra bendrasis vidaus produktas, t.y. gėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškai tenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie, kurie sakys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų kelia ir bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jei pripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40 procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos. Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai.
          
Tačiau bendrasis vidaus produktas ir jo augimas – tik padarinys. Gerovės kūrimą lemia žmonės ir sąlygos, kurioms esant jie gali užsiimti ekonomine veikla. Įvairūs stebėtojai šias sąlygas vertina tikrai neblogai. Štai pagal Heritage fondo atliekamą ekonominės laisvės indeksą Lietuva yra 22 vietoje tarp pasaulio valstybių.
          
Prieš mėnesį savo įvertinimus apie verslo aplinką pateikė Pasaulio Bankas. Šiame tyrime Lietuva įvardyta kaip viena iš didžiausią pažangą padariusių valstybių, o bendrai pagal verslo sąlygas pasaulyje užima gana garbingą 17 vietą.
          
Ar verta džiaugtis? Be abejo, taip. Po nepriklausomybės atgavimo vykdytos reformos – privatizavimas, apribojimų verslui naikinimas, gana griežta biudžeto ir pinigų politika – davė savo rezultatus. Šiandien Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, beveik sutartinai laikomos sėkmingų ekonomikos reformų pavyzdžiu. Taigi neturėtume kuklintis, o juo labiau stabčioti.
          
Tačiau ne vien optimizmas turėtų dvelkti iš už šių įvertinimų. Juk tai pirmiausia praeities pasiekimų, o ne šiandienos ar rytojaus darbų įvertinimas. Šiandien nei privatizavimas, nei verslo sąlygų gerinimas, deja, nebėra tie metodai, kuriais siekiama gerinti ekonomines sąlygas. Vis dažniau šiuos laisvosios rinkos receptus keičia detalesnis reguliavimas ir aktyvi valstybės veikla. Tokiu atveju kyla pavojus, kad panašiuose indeksuose po kelerių metų Lietuvos pozicijos gali ne pagerėti, o suprastėti.
          
Kitas dalykas, kurį reikėtų pastebėti kalbant apie panašius indeksus, - kuo remiantis pateikiami įvertinimai. Pavyzdžiui, Pasaulio Banko vertinimas akivaizdžiai remiasi Hernando de Soto prieš kelerius metus išleistu populiariu veikalu „Kapitalo mistika“, kuriame kaip pagrindinis sėkmės receptas yra įvardijamas nuosavybės teisių pripažinimas valstybėje ir tikslus nuosavybės registravimas. Deja, sekant šiuo patarimu Pasaulio Banko tyrime iš verslo sąlygoms svarbių aplinkybių sąrašo dingo netgi tokia tema kaip mokesčiai.
          
Tačiau spėkite, kuo Lietuva taip pagerino savo vertinimą? Pasirodo, pagrindinis motyvas – Lietuvoje registruojama daugiau duomenų, išsiplėtė ir buvo konsoliduota registrų sistema, palengvintas ir pagreitintas turto registravimas. Pagal registravimo paprastumą Lietuva netgi įvardyta antra pasaulyje po Naujosios Zelandijos. Be abejo, registrų sistemoje galima įžvelgti gerų pokyčių, tačiau realiai susiduriantiems su turto ar juridinių asmenų registrų sistema kažin ar ji atrodo konsoliduota ir taip jau gerai veikianti... Taigi, nusprendus sekti paskui vertintojų pateikiamus patarimus vertėtų pasidomėti jų turiniu ir pagrindimu.
         
Žvelgiant į Lietuvos vertinimus, išvadų galima pasidaryti ir daugiau. Šiandien norisi akcentuoti tai, kad geri Lietuvos vertinimai yra dėsningi atsižvelgiant į praeityje gana ryžtingai įgyvendintas rinkos reformas. Dabartinis ekonomikos augimas taip pat yra tik šių reformų padarinys. Tačiau svarbiausia išvada turėtų būti ta, kad reformos vykdomos ne dėl indeksų, o dėl žmonių gerovės. Todėl ir toliau reikėtų ne per daug džiaugtis įvertinimais, o vykdyti tokią ekonominę politiką, kuri suteiktų žmonėms kuo daugiau laisvės kurti savo gerovę.