Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Lietuvos integracija į ES: visuomenės informavimas

LLRI
2000-06-13
Komentaras, Žinių radijas
Neseniai Lietuvoje įvyko keletas renginių, skirtų Lietuvos stojimo į ES problematikai. Abu jie buvo suorganizuoti Seime. Vienas iš jų buvo skirtas Lietuvos integracijos į vidaus rinką aspektams, kitas – konferencija, skirta Lietuvos ekonominių interesų Europos Sąjungoje įvertinimui, kurią suorganizavo Centro sąjunga. Augantis dėmesys Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmėms pastebimas ne tik tarp politikų, siekiančių išnaudoti šią temą, kad atkreiptų į save ar savo partiją visuomenės dėmesį, bet ir tarp verslininkų. Kai kurios verslo asociacijos pastaruoju metu pradeda svarstyti priėmimą darbuotojų, kurie dirbtų tik ties su naryste ES susijusiais klausimais. Kiti verslininkai pradeda svarstyti apie integracijos pasekmes įvertinančių tyrimų užsakymą.
 
Iš tiesų, Lietuvos integracija į ES tiek politiniame lygyje, tiek ekonominių mainų lygyje vyksta sparčiai ir yra toli pažengusi. Iš dalies būtent dėl pokyčių greičio verslininkai bei kitos visuomenės grupės nespėja įvertinti integracijos poveikio ekonominei aplinkai Lietuvoje. Be to, verslui kol kas esama santykinai svarbesnių dalykų ir problemų, susijusių su mokesčiais, ekonominės veiklos reglamentavimu bei teisinės aplinkos pokyčiais apskritai. Tačiau vis dažniau šie pokyčiai yra susiję su pasirengimu narystei ES.
 
Iki šiol Lietuvos vyriausybė nesugebėjo pateikti verslo atstovams aiškaus planuojamų pasirengimo narystei veiksmų plano, kuriuo remiantis verslas galėtų planuoti tolesnę savo veiklą. Dažnai net nežinoma, kokie pokyčiai galimi įstojus į ES. Pavyzdžiui, tik šiuo metu pradėta detaliau aiškintis, kaip keisis Lietuvos užsienio prekybos režimas bei importo muitai įstojus į ES. Verslo atstovai teigia, jog su jais per mažai konsultuojamasi rengiant integracijos politikos sprendimus, turėsiančius jiems tiesioginės įtakos. Tiesa, ši problema mažėja, kadangi derybų delegacija pristato planuojamas derybines pozicijas suinteresuotoms grupėms, skelbia jas internete. Tačiau praeis dar nemažai laiko, kol eurokratiškas žargonas taps pažįstamu Lietuvos visuomenei.
 
Lietuvos derybininkams kol kas trūksta aiškaus visos Lietuvos ekonominių interesų įsivaizdavimo. Kaip rodo derybos dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje, vienos grupės interesai gali ilgam sustabdyti visai valstybei naudingų sprendimų priėmimą. Visų Lietuvos piliečių interesus atitinka kliūčių šalinimas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp Lietuvos ir ES. Būtent tam šiuo metu ir reikia skirti pagrindinį dėmesį. Tuo tarpu ES perskirstymo politikos nuostatų įgyvendinimas, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio politikos taikymas, suteikia naudą ūkininkams likusios visuomenės dalies sąskaita. Integracija į ES neturi tapti siaurų interesų grupių privilegijų išlaikymo ar jų sukūrimo įrankiu.
 
Galiausiai, Lietuvos valdininkams dar reikia įsisąmoninti, jog daugelis ES teisės aktų nustato tik siekiamus tikslus, bet jų įgyvendinimo priemones palieka pačių šalių nuožiūrai. Neapgalvotų sprendimų pateisinimas stojimu į ES yra dažnai neteisingas ir neatsakingas bei nukreipia neigiamas visuomenės emocijas ne ta kryptimi. Reikia suprasti, jog Lietuvoje sprendimai turi būti priimami vadovaujantis racionaliu įvertinimu ir visuomenės interesais, tuo tarpu stojimas į ES gali būti tik priemone šiems interesams  įgyvendinti.