Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ir TSPMI projektas PILIEČIŲ PASIRINKIMAS 2008: Liberalų ir centro sąjungos rinkiminių nuostatų analizė

2008-10-06
Rinkiminių nuostatų analizė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 14 numeriu rinkimų sąraše esančios Liberalų ir centro sąjungos rinkiminių nuostatų analizė.
 
Dėmesys reformoms ir pagrindas ekonomikos augimui
Bendras vertinimas
 
Programa sudėliota su pavydėtinu atskirų sričių problemų ir sprendimų joms mažinti vienodumu. Nė viena iš sričių nėra prabėgta. Programa nuosekliai grindžiama asmens atsakomybės ir veiklos laisvės principais. Intervencinės nuostatos formuluojamos labai aptakiai, jos skelbiamos, kaip deklaracijos, jog „reikėtų sudaryti sąlygas“. O tokia formuluotė leidžia slėptis bet kokiems veiksmams po rinkimų šią programą įgyvendinant. Šmaikščiai siūloma sukurti Ateities ministeriją.
 
Pagirtina yra idėja energetikos ir būsto ministeriją įkurti ribotam laikui, iki tol kol bus išspręstos konkrečios šių sektorių problemos.
 
Neišvengiama ir deklaratyvių nuostatų, kurios gali slėpti tiek aktyvias valstybės išlaidas, tiek pasyvų sąlygų veiklai supaprastinamą, pavyzdžiui, mažinti neįgalių asmenų ir pagyvenusių žmonių socialinę atskirtį.
 
Išskirtinis LiCS programos bruožas – pažadai radikaliai peržiūrėti dabartinių ministerijų skaičių bei funkcijas ir įkurti Ateities ir Energetikos ir būsto modernizavimo ministerijas.
 
LiCS siūlymas įkurti Ateities ministeriją rodo ambiciją valdyti per didesnę „superministeriją“. Ar Ateities ministerija kuriama tik dėl valdymo tikslų ar tame yra paslėptų politinių tikslų?
 
LiCS nuostatos užsienio politikos atžvilgiu – bene radikaliausiai besiskiriančios nuo šiuo metu vykdomos užsienio politikos. Kartu tai ir viena prieštaringiausių programų.
 
Nors LiCS ministras vadovauja Kultūros ministerijai, LiCS programoje nėra suformuotos platesnės kultūros politikos vizijos, o pati kultūra suprantama daugiausia komerciniame kontekste.
 
Mokesčių politika
 
Programinės Liberalų ir centro sąjungos nuostatos mokesčių politikos srityje žada mažesnius mokesčius beveik visiems mokesčius mokantiems. Pirmiausia įsipareigojama nedidinti esamo nekilnojamo turto, o mažinti imamasi gyventojų pajamų mokestį iki 20 proc. (suvienodinant tarifą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms) bei panaikinti įmonių pelno mokestį apmokestinant tik tiesiogines akcininkų pajamas – dividendus. Taip pat žadama atsisakyti taikomų lengvatų. Lics pasiūlymai mokesčių srityje leidžia tikėtis paskatų ekonominiam augimui per mažesnes darbo apmokestinimo sąnaudas ir akcininkams neišmokamo pelno neapmokestinimą bei įvedamas lubas Sodros įmokoms, tai neabejotinai matomai padidintų Lietuvos konkurencingumą. Sveikintinas gyventojų pajamų tarifų suvienodinimas ir lengvatų atsisakymas, nes tai padarytų apmokestinimo sistemą aiškesnę ir paprastesne ir mažiau iškraipytų žmonių veiksmus, kuriais šiandien stengiamasi prisitaikyti prie esamų lengvatų.
 
Reguliavimo politika
 
Programos nuostatos nuosekliai agituoja už mažesnį verslo reguliavimą. Programoje siūloma mažinti licencijavimą, supaprastinti reikalavimus verslui, prieš priimant sprendimus atlikti poveikio analizę verslui. Programa pagrįstai išskiria sritis, kuriose reguliacinės naštos sumažinimas verslui galėtų duoti apčiuopiamos naudos vartotojams - skatinti konkurenciją komunalinių paslaugų rinkoje, monopolijų įtaką energetikos ir transporto srityse bei liberalizuoti naftos produktu rinka. Partija siūlo palaipsniui atsisakyti žemės skirstymo pagal naudojimo paskirtį, bei sugriežtinti statybai bei teritorijų plėtrai reikalingų dokumentų išdavimo terminus. Darbo santykių srityje viena vertus siūloma supaprastinti ir palengvinti darbo santykių reguliavimą, kita vertus imamasi ir madingų, tačiau deklaratyvių įsipareigojimų „išlaikyti senyvo amžiaus žmones darbo rinkoje“, kurti tik auštos pridėtinės vertės darbo vietas. Reguliavimo mažinimas yra nuosekli programos linija, reikia tikėtis, kad tokia pasirinkta kryptis išliks ir priimant sprendimus dėl kitų sričių, kurios nėra nenurodytos programoje.
 
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
 
 
Švietimo reformos srityje programa lyginant su kitomis sritimis atrodo silpnai ir „be dvasios“. Vengiama aiškiai prisiimti įsipareigojimus įtvirtintus partijų susitarime dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Nėra įtvirtinamas pinigų-paskui-studentą principas, nėra aiškiai įvardijama, jog aukštasis mokslas yra pirmiausia privati gėrybė ir pagrindinės finansavime turėtų būti asmeninės, o ne visų mokesčių mokėtojų  lėšos. Bendrojo lavinimo srityje pagrindine problema įvardinamas lėšų trūkumas mokytojų atlyginimams bei nepakankama mokymo turinio orientacija į kūrybiškumą. Nors privačioms mokykloms ir žadama suvienodinti finansavimą suteikiant dabar tik valstybinėms mokykloms mokamas „aplinkos“ lėšas, tačiau siūloma ir daug centralizuotų priemonių – visuotinas elektroninis žinynas, didesnė mokinio krepšelio lešų naudojimo kontrolė, centralizuotas programų peržiūrėjimas. Programos nuostatos leidžia tikėtis pagerėjimo švietimo sistemoje, tačiau dėl „netvirti“ įsipareigojimai gali imti šlubuoti įgyvendinimo metu.
 
Sveikatos apsaugos srityje programa identifikuoja pagrindines sistemines ydas ir siūlo sprendimus joms spręsti. Teisingai įvertinama, jog ne lėšų stoka yra sveikatos sistemos problema, o paciento „nereikšmingumas“ sistemoje, o tai neleidžia lėšų naudoti efektyviai ir paciento reikmėms. Programa siūlo gausias ir įvairias priemones. Programa skatina priraukti privatų kapitalą į medicinos paslaugų teikimą, o tai užtikrintų efektyvesnį lėšų naudojimą ir geresnes paslaugas pacientui. Taip pat skatinamas vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas ir valstybiniam ir privačiam sveikatos paslaugų teikimui: tiek per teisinį reguliavimą, santykius su ligonių kasomis, tiek per adekvatų paslaugų kainos skaičiavimą įpareigojant viešas sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas į paslaugos kainą įtraukti ir investicijas.
Siūlomos priemonės padėtų reformuoti sveikatos apsaugos sistemą ir leistų rastis daugiau ir įvairesnių paslaugų, o plečiantis privačiam medicinos sektoriui medikams atsirastų galimybių uždirbti daugiau.
 
 
Pensijų reformos srityje partija žadama spartinti reformą ir didinti į privačius fondus pervedamą Sodros įmokos dalį. Tuo pačiu žadama mažinti krūvį Sodros biudžetui „nuopelnus valstybei vertinti atsietai nuo socialinės apsaugos“, o tai reikštų nebeskirti valstybinių ir kitų už nuopelnus skiriamų pensijų. Šie siūlymai vertintini teigiamai dėl jų tvaraus ilgalaikio poveikio pensijų sistemai.
 
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
 
Programa kryptingai ragina mažinti valstybės tiesioginį dalyvavimą ekonomikoje, o ten kur ji veikia, sudaryti nediskriminacines sąlygas ir privačiam kapitalui – transporto infrastruktūroje, švietimo ir sveikatos paslaugų teikime. Nors užsimenama apie valstybės strategijų deklaratyvumą, partija visgi susvyruoja ir ragina valstybę priimti generalinę raidos strategiją, kurioje numatytų Lietuvos „specializaciją naujausių technologijų ir fundamentalių tyrimų srityse ir joms skirti prioritetinį dėmesį ir finansavimą“. Valstybė imsis stambaus  namų renovacijos projekto, kuris kainuotų daug biudžeto lėšų šiandieniams mokesčių mokėtojams, o taupytų kitų ateities mokesčių mokėtojų privačius pinigus, toks prioritetų pasirinkimas ir neproporcingai didelis lėšų skyrimas vargiai pagrįstas.

Teigiamai vertintinas įsipareigojimas biudžetą formuoti programiniu principu, tai leistų efektyviau naudoti biudžeto lėšas. Programoje numatoma tik „siekti“ tvirtinti biudžetą be deficito, nors čia pat pabrėžiama, jog deficitas reiškia gyvenimą ne pagal išgales.
 
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
 
Pagirtina, jog socialinė parama grindžiama aiškia asmens atsakomybę akcentuojančia nuostata, jog valstybės tikslas yra asmeniui sudaryti sąlygas dirbti, laisvai ir atsakingai kurti savo ateitį, kartu solidariai suteikti paramą tiems, kurie dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių negali pasirūpinti savimi. Socialinės paramos srityje siūloma socialinę paramą teikti viena universalia išmoka, atlikus prašančio asmens turto ir pajamų įvertinimą, o tai yra efektyviausias socialinių problemų sprendimo būdas, kai parama teikiama tik tiems, kam jos reikia. Sumažintas gyventojų pajamų mokestis taip pat prisidėtų prie didesnių disponuojamų pajamų.
 
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
 
LiCS programoje suprojektuota daug “tolimų” datų – 2015, 2020 m. Nelabai aišku, ar tai – rinkimų programos “strategiškumas” (“strategijas ne kursime, o įgyvendinsime”), ar tai, kad į valdžią ateinama ilgam? Pirmasis variantas: visos rinkimų programos tiesiog mirga nuo visokių strategijų (ir visiškai aišku, kas iš to dažniausiai gaunasi); antrasis variantas: jeigu konservatoriška retorika į valdžią “ateinama amžiams”, tai šita rinkimų programa - nulis.
 
Kitas išskirtinis programos bruožas – pažadai radikaliai peržiūrėti dabartinių ministerijų skaičių ir funkcijas, pirmiausia Ūkio, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų, ir įsteigti tokias ministerijas, kurios atitiktų Lietuvos “strateginį pašaukimą” naujausių technologijų ir fundamentalių tyrimų srityse. Siūloma, pirma įkurti Ateities ministeriją, kuri būtų atsakinga už žinių ekonomikos bei žinių visuomenės plėtrą, mokslo technologijų ir telekomunikacijų vystymąsi bei inovacijas; antra, reorganizavus esamas ministerijas bei departamentus, būtų įkurta “veiksmo” - Energetikos ir būsto modernizavimo ministerija, atsakinga už konkrečių strateginių tikslų įgyvendinimą.
 
LiCS bando įtikinti savo pajėgumu ir pakurstyti visuomenės ambicijas: Lietuva iki 2015 metų pagal korupcijos suvokimo indeksą bus tarp 10 skaidriausių valstybių, o pagal laimingumo indeksą iki 2015 bus tarp 15 laimingiausių valstybių pasaulyje. Rinkimai, - o kodėl gi nepažadėti? Nepaisant to, kad iš liberalcentristų lyderio lūpų kai kurie žodžiai viena iš šių temų skamba graudžiai juokingai.
 
LiCS tradiciškai nemažai žada savivaldos klausimais, kur sukaupta nemaža patirtis. Partija siektų perduoti savivaldybėms apskričių funkcijas, apskritims paliekant tik regioninių projektų koordinavimą, išplėsti savivaldybių teises, siekti vietos mokesčių įteisinimo, įteisinti tiesioginius merų rinkimus, perskirstant savivaldybių tarybų ir merų funkcijas, įvykdyti apskričių funkcijų ir struktūrų reformą, perduoti savivaldybėms žemės nuosavybės ir žemėtvarkos klausimus, užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, valstybės funkcijoms atlikti nereikalingą žemę perduoti savivaldybėms ir t.t.

LiCS parengtos vadybinės valstybės valdymo nuostatos, kaip ir TS-LKD bei LS, galėtų būti pagrindas tartis dėl valstybės valdymo formuojant valdančiąją koaliciją. Dar įdomu, jog partija siūlo priemonių, kurias galima priskirti naujausiam po-vadybiniam modeliui. Tarp jų galima paminėti centralizuotus viešuosius pirkimus.
 
Kova su korupcija 
 
Programoje teigiama, kad Lietuva iki 2015 m. pagal korupcijos suvokimo indeksą bus tarp 10 skaidriausių valstybių.
 
LiCS požiūriu korupciją skatina ir žmonių pasitikėjimą valstybe žlugdo biurokratizmas, perteklinis reguliavimas, svarbių sprendimų vilkinimas, nepakankamas viešųjų paslaugų perkėlimas į e-erdvę bei viešojo administravimo funkcijų dubliavimas. Tačiau didžioji dalis LiCS deklaruojamų įsipareigojimų mažinti korupciją ir didinti skaidrumą yra abstraktaus pobūdžio. Labai nekonkretus įsipareigojimas peržiūrėti kontrolės institucijų funkcijas ir sumažinti jų skaičių. Nelabai aiškus partijos įsipareigojimas nustatyti ir laikytis principo, kad ne pilietis įrodinėja pareigūno neteisumą, o kontrolės institucijos pareigūnas įrodo piliečio padarytą klaidą. Jeigu šiuo įsipareigojimu norima pasakyti, jog svarbi yra nekaltumo prezumpcija, tuomet nesuprantama, kokį principą dar ketinama „nustatyti“, be to, toks deklaruojamas įsipareigojimas yra labai diskutuotinas, jeigu juo ketinama grįsti visą kovą su korupciją ir skaidrumo didinimą. Populistinis įsipareigojimas priimant sprendimus naudotis visuomenės apklausų, patariamųjų referendumų rezultatais. Visiškai neaiški LiCS pozicija dėl politinių partijų finansavimo tvarkos. Deklaruojama tik tai, jog ji turi būti aiški ir skaidri. Programoje atkreipiamas dėmesys į teismų sistemos uždarumą ir nepakankamą piliečių įtraukimą į teisėkūros procesą, tačiau nesuprantama, kaip LiCS ketina vykdyti savo pažadą teismų sistemą padaryti atvira ir atskaitinga visuomenei, kaip ketina užtikrinti, kad visuomenės atstovai dalyvaus ir parenkant teisėjus, ir vertinant jų darbą. 
 
Konkretesni siekiai yra užtikrinti, kad būtų galutinai ir visuotinai įgyvendintas “vieno langelio” principas aptarnaujant gyventojus ir verslo įmones valstybės institucijose; centralizuoti viešuosius pirkimus; skelbti visų viešojo administravimo institucijų inicijuojamų teisės aktų projektus internete; nustatyti fiksuotą laikotarpį, per kurį atliekami detalaus plano ar statybos objekto pradinių projektavimo duomenų ruošimo ir sąlygų išdavimo savivaldybių administracijose darbai ir išduodamas leidimas statybai; įdiegti internete teisinės konsultacijos sistemą.    
 
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
 
Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos srityje LiCS daug dėmesio skiria policijos ir visuomenės bendradarbiavimo skatinimui, aukų apsaugai ir jų patirtos žalos atlyginimui. Žadama pabaigti policijos reformą, stiprinti vietos gyventojų ir teisėsaugininkų bendradarbiavimą, didinti savivaldybių vaidmenį viešosios tvarkos užtikrinime. Iš programos nuostatų matyti, kad LiCS gerai susipažinusi su problemomis policijos struktūroje, pateikiami kai kurie sprendimų variantai, kurie galėtų padaryti efektyvesniu policijos darbą (kelių policijos atkūrimas, policijos kolegijos įsteigimas, vienodų motyvavimo principų nustatymas). Siūloma didinti privataus sektoriaus vaidmenį viešojo saugumo užtikrinimo srityje, griežtinti teisėsaugos institucijų ir specialiųjų tarnybų kontrolę. Taip pat numatomas individualaus konstitucinio skundo įteisinimas, teisėjų imunitetų panaikinimas.  Programoje yra konkrečių ir realizuojamų nuostatų, kurios galėtų prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo. Kiek mažiau dėmesio skirta teismų problematikai ir pasiūlymams šioje srityje trūksta konkretumo, kas bus daroma, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, o ir patys įsipareigojimai daugiau kosmetinio nei esminio pobūdžio.
 
Užsienio politika  ir krašto saugumas
 
LiCS nuostatos užsienio politikos atžvilgiu – bene radikaliausiai besiskiriančios nuo šiuo metu vykdomos užsienio politikos. Kartu tai ir viena prieštaringiausių programų.
 
LiCS aiškiai pasisako už santykių su Rusiją gerinimą – siūlo, kad turėtų būti dedamos „visos diplomatinės pastangos, kad santykiai šiltėtų“, tokių santykių gerinimą, matyt, turėtų garantuoti nauja santykių su Rusija strategija. Kartu LiCS laikosi pasiūlymų, kad Lietuvoje neturi būti NATO ar kitų šalių karinių bazių, Lietuvos kariai privalo pasitraukti iš Irako.
 
Esama ir tam tikrų prieštaravimų integracijos į ES politikoje: LiCS siūlo įgyvendinti Lisabonos strategiją (kažkodėl akcentuodama tik užimtumo politiką), tačiau siūlo atšaukti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Derėtų priminti liberalcentristams, kad pati Lisabonos strategija apima labai daug konkurencingumo sričių, o didesnė ES integracija ir efektyvesnis jos valdymas, numatytas Lisabonos sutartyje, yra logiška tokių tikslų tąsa.
 
Kultūros politikos perspektyva
 
Programoje akcentuojamas kultūros vaidmuo modernios ir kūrybingos visuomenės kūrime, tačiau kultūra suprantama daugiausia siaurąja kultūros prasme, todėl jai trūksta platesnės kultūrinės perspektyvos vizijos. Siekiama didesnės konkurencijos ir mažesnio valstybės reguliavimo mene, norima, kad kultūra atsipirktų iš turizmo gaunamomis lėšomis arba pridėtine verte kultūros industrijai. Norima remti asmenis ir įmones, investuojančias į paveldo restauraciją, skatinti filantropiją mene, švietime daugiau dėmesio skirti kritinio mąstymo, kūrybiškumo ugdymui, moksleiviams ir studentams įdiegti „kultūros krepšelį“, skatinti jaunimo kultūrines iniciatyvas, konkurenciją kultūros sferoje, įvesti nemokamas muziejų lankymo dienas, remti kultūros žiniasklaidą, siekti šalies kultūros konkurencingumo, kultūrinio turizmo plėtojimo, skiriama dėmesio kalbos kultūros puoselėjimui, santykiams su išeivija, remiama ir lietuvių, ir tautinių mažumų etninė kultūra, daugiau finansavimo norima skirti bibliotekų ištekliams, kompiuterizacijai ir renovacijai. Kai kur partija remiasi jau pradėtais savo projektais ir įsipareigoja juos tęsti (Ermitažo-Guggenheimo muziejus), o dauguma nuostatų - pakankamai konkrečios ir įgyvendinamos (finansavimo šaltiniais nurodomas ir verslas, ir privatūs fondai), nors pasikliovimas verslo interesais ir vien konkurentabilumo kriterijumi kultūroje kiek neatsargus. Abejotinas ir kai kurių nuostatų kultūros srityje realistiškumas bei pagrįstumas - pavyzdžiui, “kultūros krepšelis” užkrautų valstybei nepagrįstą naštą remti menkaverčius populiarios kultūros renginius ir neaišku kiek tai kainuotų. Kultūros politika – nuosekli, tačiau nukreipta labiau į kultūros objektų pelningumo didinimą, nei kultūros vystymą.
 
Jaunimo politika
 
Atskiro skyriaus jaunimo politikai nėra, programoje skiriamas dėmesys neformaliam vaikų švietimui (,,krepšelio“ principas), informacinės visuomenės plėtrai.
 
Akcentai
 
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
 
Įgyvendinus programą turėtų žymiai pagerėti policijos darbas dėl policijos vidaus struktūros patobulinimo.
 
Nenuoseklumai programoje.
 
Ateitį planuojančios ministerijos kūrimas bei valstybės ekonominės strategijos, numatančios specializaciją į fundamentinius tyrimus ir modernias technologijas, akcentavimas yra ženklus nenuoseklumas atsižvelgiant į tai, jog kitos partijos nuostatos kryptingai palaiko ir ragina privačią iniciatyvą ir privatų planavimą, nes gilumoje lyg ir laikomasi nuostatos, jog privatūs sprendimai turi daugiau motyvacijos geriau nuspėti ateitį, bei priimtų planų leikytis.
 
Noras didinti darbo santykių lankstumą, supaprastinti jų reguliavimą ir kartu realių garantijų bei saugiklių darbo santykiuose siekis.
 
Anot LiCS pasiūlymų užsienio ir saugumo politikos srityje, Lietuvoje negali būti kitų šalių prižiūrimos „priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos.” Galbūt turėta galvoje šiuo metu JAV plėtojama priešraketinės gynybos sistema? Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad LCS atstovai neskiria priešlėktuvinės gynybos nuo priešraketinės gynybos sistemų.
 
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
 
Lietuva iki  2015 m. bus tarp  10 skaidriausių ir 15 laimingiausių valstybių
pasaulyje.
 
Pensija bus keliama iki 1500 lt.
 
Pasiūlymai reorganizuoti esamas ministerijas: įkurti Ateities (atsakinga už žinių ekonomiką ir visuomenę) ir Veiksmo (energetika ir būsto modernizavimas) ministerijas. Jei bus rimtai įgyvendintas siekis peržiūrėti kitų ministerijų funkcijas, naujų ministerijų steigimas gali būti tik nereikalingas lėšų švaistymas.
 
Per ketverius metus pasiekti, kad dauguma pastatų  atitiktų aukščiausius energijos taupymo ir gerbūvio standartus. Finansavimą programai dėl to žadama padidinti dešimteriopai.
 
Valstybės finansuojamo “kultūros krepšelio” įvedimas moksleiviams ir studentams.
 
Liberalų ir centro sąjungos programos vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
 
 
LLRI
Partijos programos sritis
Prielaidos ekonomikos augimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Mokesčių politika
2
2
2
2
Reguliavimo reforma
2
2
2
2
Reformos
Sveikatos
2
2
1
2
Švietimo
1
0
0
1
Pensijų
2
2
2
2
Valstybės tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje politika
1
1
1
0
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
2
2
1
1
 
Partijos programos sritis
Prielaidos efektyviam valstybės veikimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
1
1
0
1
Kova su korupcija, skaidrumo didinimas
0
-1
0
-1
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
2
1
1
2
Užsienio politika ir krašto saugumas
-2
-1
-2
0
Kultūros politikos perspektyva
0
1
0
0
Jaunimo politika
0
0
0
0
 
 
Rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.