Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ir TSPMI projektas PILIEČIŲ PASIRINKIMAS 2008: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkiminių nuostatų analizė

2008-09-26
Rinkiminių nuostatų analizė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 8 numeriu rinkimų sąraše esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkiminių nuostatų analizė.
 
Bendras vertinimas
 
Programa orientuota į lenkų tautinės mažumos ir Vilniaus krašto problemų sprendimą, galbūt todėl ji labai fragmentiška – susikoncentruojama į kelias sritis (žemės ūkis, regiono stiprinimas, aplinkosauga, švietimas, kultūra), visas kitas valstybei svarbias sritis paliekant ,,už borto“.
 
LLRA programa nukreipta išimtinai į tautinių mažumų atstovavimą, jų identiteto bei kalbos vartojimo skatinimą, tačiau kai kurios siūlomos nuostatos tautinėms mažumoms teikia privilegijuotą padėtį ir gali skatinti jų atsiribojimą nuo lietuvių. Tai akivaizdu vien iš to, kad nevisi programiniai principai gali būti pagrįsti visų bendra gerove, lygybe, žmogaus ar bendruomenės teisių užtikrinimu, vieninteliu pagrindimu lieka siauras tos tautinės mažumos interesas.
 
Partijos programoje aptariamos svarbiausios sritys, tačiau dažnai dėmesys sutelkiamas ties daugeliui Lietuvos rinkėjų neaktualiomis problemomis, tad partijos siūlymų konkretumas šia prasme yra per daug smulkmeniškas. Programos autoriai daug dėmesio skiria žemės ūkiui. Nepaisant to, kad tam tikrų produktų (pvz. vaisių ir daržovių) gamyboje Lietuvos ūkininkai yra nekonkurencingi, partija žada dėmesį skirti šių produktų gamybai, tad toks programos perdėtas dėmesys žemės ūkiui užtikrins tolimesnę Lietuvos konkurencingumo letargiją.
 
Valstybės vaidmuo suaktyvės ne tik žemės ūkyje, bet ir verslo bei investicijų srityje (žadama diegti verslo plėtros rėmimo sistemą, gerinti smulkių ir vidutinių įmonių prieinamumą prie investicinio kapitalo, skatinti „šiuolaikinių bei pažangių įmonių kūrimąsi bei jų plėtrą“ ir t.t.). Kitose srityse akcentuojamos tautinių mažumų problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai, tuo tarpu sisteminėms švietimo ar sveikatos apsaugos sistemų ydoms dėmesio beveik neskiriama. Maloniai nustebino tai, kad po siūlymų didinti lengvatas programos autoriai išreiškė daugeliui partijų programų nebūtingą susirūpinimą, iš kur bus gauta lėšų pasiūlymams įgyvendinti.
 
Mokesčių politika
 
Mokesčių pasiūlymai yra nekonkretūs, mokesčių sistemą norima dar labiau suardyti, įvedant papildomas mokesčių lengvatas. Programoje išdėstyti mokesčių politikos pasiūlymai liečia tik gyventojų pajamų mokestį, partijos nuomonė kitų svarbių klausimų mokesčių srityje nėra išdėstyta. Partija ruošiasi padidinti įvairių mokestinių lengvatų skaičių, tačiau kai kurios jų yra nerealistiškos (pvz. naujas darbo vietas sukuriantiems ūkio subjektams) ir įvestų diskriminaciją (pvz. lengvatos mokytojams). Programoje žadama sumažinti GPM iki 22 proc., o taip pat norima įvesti tokią progresinių mokesčių sistemą, kurioje mažesni tarifai būtų taikomi mažiau už šalies vidutinį atlyginimą uždirbantiems asmenims. Šis pasiūlymas yra nenuoseklus, nes viena vertus norima mažinti mokestinę naštą, tačiau kita vertus, nekonkretizuojama, ar daugiau už vidurkį uždirbantiems asmenims bus taikomi aukštesni GPM tarifai.
 
Reguliavimo politika
 
Reguliavimo politika nėra nuosekli: norima paprastinti darbo santykių, teritorijų planavimo procedūras, tačiau siekiama didinti reguliavimą žemės ūkio srityje. Programoje išdėstyti gan abstraktūs pasiūlymai, tad sunku vertinti jų realistiškumą.
 
Partijos programoje žadama supaprastinti įdarbinimo procedūras, parengti lankstesnę paauglių ir jaunimo įdarbinimo procedūrą. Programos dalyje, skirtoje aplinkosaugai, daug dėmesio skiriama miško žemės tikslinės paskirties keitimui į kitą, tačiau nėra aišku, ar nuo to procedūros sugriežtės, ar palengvės. Taipogi dėmesys skiriamas konkretiems praeityje įvykdytiems Vilniaus rajono miško žemės pakeitimams, tad tai yra į save (o ne į Lietuvą) orientuota partija. Žadama supaprastinti „ūkininkų žemės ūkio veiklos deklaravimo bei leidimų statyboms kaimo vietovėse išdavimo tvarką“, tad vėlgi matyti partijos orientavimasis į savo rinkėją (kitaip tvarką paprastinti būtų siūloma ne tiktai kaimo vietovėse, bet visoje šalyje). Teigiamai vertintinas pasiūlymas kompensuoti galimus praradimus nacionaliniams parkams priskirtų teritorijų gyventojams, kurie dėl teisinių apribojimų negali pilnai naudotis savo turtu, nes šio pasiūlymo įgyvendinimas leistų pamatyti visą nacionalinių parkų ir su jais susijusio reguliavimo kainą.
 
Žemės ūkio srityje partija žada nustatyti „intervencines pieno supirkimo kainas rinkos disbalanso atveju.“ Žadama plėsti lengvatas, skiriamas žemės ūkiui – šiuo metu šis sektorus nemoka gyventojų pajamų ir pelno mokesčių, o įgyvendinus partijos pasiūlymą, produkcijai būtų suteikiamos PVM lengvatos. Taipogi žadama uždrausti abortus.
 
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
 
Švietimo srityje programos autoriai ruošiasi spręsti daugumai Lietuvos rinkėjų neaktualias tautinių mažumų švietimo problemas, o kitoms, visai šaliai opioms problemoms dėmesio skiriama mažiau. Partija žada pritarti „aukštojo mokslo reformai siekiant sukurti iš nepasiturinčių šeimų kilusiems studentams bei stojantiesiems į aukštąsias mokyklas galimybes mokytis remdami juos finansiškai“, tačiau nieko konkretaus neįvardijama dėl kitų asmenų finansavimo kriterijų.
 
Nors programoje yra atskira socialinės ir sveikatos apsaugos dalis, partijos pasiūlymai sveikatos apsaugoje liečia tik infrastrukūrą ir atlyginimus. Žadama „išlaikyti ligšiolinį rajoninių ligoninių bei kitų sveikatos priežiūros įstaigų tinklą bei atlikti kapitalinį jų remontą“, o taip pat didinti gydytojų ir medicinos personalo atlyginimus, nors programoje neužsimenama, iš kur bus imamos papildomos lėšos. Taigi, sisteminių sveikatos apsaugos problemų partija neįžvelgia ir spręsti nesiruošia.
 
Pensijų srityje apsiribojama tik pažadu pakelti senatvės pensijas iki „50-60 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, kas vargu ar yra realistiška, o priešpensinio amžiaus asmenų darbo problemą spręsti sudarant „šiai asmenų grupei galimybę anksčiau išeiti į pensiją, jei turi reikalingą darbo stažą.“
 
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
 
Remiantis partijos programa, valstybės dalyvavimas ekonomikoje tik didės. Didelė dauguma programoje aprašytų intervencinių priemonių bus realizuojama žemės ūkyje: žadama skatinti žemės ūkio gamintojus burtis į įvairias organizacijas (kurios tarp kitų dalykų nustatinėtų ir produkcijos kainas), plėtoti „geras rinkos perspektyvas turinčias bei klimato ir dirvos sąlygoms pritaikytas žemės ūkio gamybos rūšis“ . Partija netgi ketina sukurti „naujas ūkininkavimo sąlygas atitinkančią žemės ūkio produktų gamybos grandinę – nuo lauko iki prekybos centro, apimančią jų gamybą, laikymą ir perdirbimą.“ Taipogi, didės tiesioginės išmokos žemdirbiams, ūkininkaujantiems nederlingose žemėse.
 
Programoje dėmesys skiriamas Lietuvos konkurencingumui, tačiau partijos pasiūlymai nėra tinkamos priemonės šalies konkurencingumui didinti. Vietoje mokesčių ir biurokratinės naštos mažinimo, siūloma skatinti konkurencingumą valstybės parama ir įvairiomis lengvatomis.
 
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
 
Žadama plėsti socialines paslaugas, tačiau vargu ar šios nemokamos paslaugos paslaugos leis pašalinti priežastis, kodėl tie žmonės atsidūrė toje padėtyje. Siūlomos priemonės nėra labai konkrečios – „parengsime savivaldybių teikiamos paramos sistemą“, „tęsime nebiudžetinių lėšų paieškas nemokamam papildomam vaikų maitinimui.“ Taip pat žadama įsteigti dienos užimtumo centrus vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Teigiamai vertintinas partijos pasiūlymas numatyti judėjimą ir naudojimąsi infrastruktūra neįgaliesiems asmenims palengvinančius sprendimus.
 
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
 
Vienas iš strateginių partijos tikslų – reformuoti Lietuvos valstybę pagal pažangių Vakarų demokratijų pavyzdį. “Reformuoti valstybę” - skamba gana mįslingai, kadangi rinkimų programoje konkrečiau nepaaiškinama, nei kokie tie pavyzdžiai, nei ką tai galėtų reikšti – LR Konstitucijos pakeitimus, esminius viešosios politikos pokyčius, tautinių mažumų problemų iškėlimą virš lietuvių tautos ar dar ką nors.
 
LLRA inicijuotų LR Pilietybės įstatymo pataisas, kad tautinėms mažumoms priklausantys Lietuvos piliečiai įgytų teisę į dvigubą pilietybę; partija propaguotų idėją įdarbinti valstybės institucijose tautinių mažumų atstovus proporcin­gai jų skaičiui valstybėje; tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse, kur jų atstovai sudaro ne ma­žiau kaip 10 proc. gyventojų, jų kalboms įstatymiškai būtų suteiktas lygiagrečiai su valstybine funkcionuojančių vietinių kalbų statusas (lenkų kalbai - visose Vilniaus kraš­to savivaldybėse ir seniūnijose bei Vilniuje, rusų kalbai - Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagi­ne, baltarusių kalbai - Vilniaus miesto Naujosios Vilnios mikrorajone);vietovėse, kur istoriškai kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, viešieji užrašai greta lietuvių kalbos turi būti rašomi ir tautinių mažumų kalba išsaugant pavadinimuose tradicinę originalią versiją; būtų siekiama, kad jokie teisės aktai nekvestionuotų piliečio teisės vartoti ir rašyti savo vardą bei pavardę originalia gimtosios kalbos versija.
 
Savo programoje LLRA ne pirmą kartą kelia Lietuvoje taikomų rinkimų taisyklių demokratiškumo problemą, būtent: siūloma tautinių mažumų atžvilgiu netaikyti rinkimų slenksčio (5 ir 7 proc.), o vienmandačių rin­kimų apygardų ribas sutapatinti su tautinių mažumų gyvenamų regionų ribomis.
Tai LLRA yra aktualu, nes Seimo rinkimuose partija kaskart surenka apie 2-3 proc. balsų ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip negali įveikti nustatyto “barjero”, o įstatyminis vienmandačių apygardų tapatinimas su tautinių mažumų gyvenamomis vietovėmis LLRA visada garantuotų “nuosavas” apygardas. Rinkimų proceso demokratiškumo požiūriu, pirmasis LLRA siūlymas, galima sakyti, “visai nieko”, tai antrasis, be abejo, su tuo nieko bendra neturi. Kaip ir partijos siūlymas, kad istoriškai susiformavusi ir kompaktiškai Vilniaus krašte gyvenanti lenkų bendruomenė nebūtų centrinės valdžios skaidoma bei skirstoma, o nauji administraciniai vienetai būtų sudaromi tik vietos gyventojams bei jų atstovams sutikus.
 
Kova su korupcija  
 
Programoje yra tik keli teiginiai apie kovą su korupcija ir dėl skaidrumo didinimo. LLRA deklaruoja, kad patikrins, ar Aplinkos ministerijos bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai atsakingi už miško žemės tikslinės paskirties keitimą į kitą bei Vilniaus rajono savivaldybės miškų priskyrimam ir IV kategorijai nepažeidė nustatytų procedūrų, ar pagrįstai didesnę dalį Vilniaus rajono miškų priskyrė III ir IV kategorijai, ar minėti valdininkai tinkamai atstovauja viešajam interesui. Taip pat rinkimų programoje žadama tobulinti „vieno langelio“ principą siekiant pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę.
 
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
 
Viešosios tvarkos ir saugumo sritis LLRA rinkimų programoje neminima.
 
Užsienio politika  ir krašto saugumas
 
Nacionaliniam saugumui ar užsienio politikai partija iš esmės neskiria dėmesio. Kalbama tik apie tokius tarptautinės politikos aspektus, kurie susiję su etninių mažumų teisių gynimu, tarptautinių susitarimų vykdymu ar ES paramos naudojimu.
Tarp programos nuostatų galima aptikti net tam tikrų „grasinančių“ teiginių: pvz., LLRA „palieka sau teisę“ kreiptis dėl arbitražo į tarptautines organi­zacijas, pavyzdžiui į Europos Tarybos institucijas ar ESBO Vyriausiąjį tautinių mažumų komisarą. Tokiu būdu partija tarsi iš anksto yra pasirinkusi negatyvių veiksmų, potencialios konfrontacijos su būsima valdžia, o ne kompromisų kelią.
 
Kultūros politikos perspektyva
 
LLRA programos dalis skirta kultūrai daugiausia nukreipta į Vilniaus krašto lenkų tautinės mažumos poreikius ir yra ganėtinai išsami, nurodoma, jog tikslų bus siekiama per įstatymų leidybą, siekiant tarptautinių sutarčių dėl tautinių mažumų ratifikavimo, remiant kultūrines tautinių mažumų iniciatyvas, sekmadienines mokyklas. Daug labai konkrečių punktų nurodoma prie tautinių mažumų švietimo sistemos gerinimo būdų. Finansavimo šaltiniu numatomas valstybės biudžetas. Visgi vos tik peržengiamos lenkų kultūros ribos, programos konkretumas dingsta – net ir kitos tautinės mažumos remiamos abstrakčiais palaikymo žodžiais, o ne aiškiais veiksmais. Be to, kai kuriems radikalesniems programoje išdėstytiems siekiams pritrūksta realumo (žr. Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai), nes sunkiai įsivaizduojama, kad Lietuvos valstybė leistų juos įgyvendinti. Tokios nuostatos gali skatinti tautinių mažumų kultūrinį atsiribojimą nuo lietuvių ar turėti dar rimtesnių pasekmių visai valstybei (pvz., siekis tautinėms mažumoms priklausantiems Lietuvos piliečiams suteikti teisę į dvigubą pilietybę). Kultūros politikoje plačiąja prasme propaguojamas Lenkijos teisės normų perkėlimas į Lietuvą, katalikybės stiprinimas, konservatyvios normos. Nors teigiama, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė reformuojama pagal pa­žan­gių Va­ka­rų de­mo­kra­tijų pa­vyz­dį, programos kultūrinės nuostatos daugiausia orientuotos į Lenkijos, Airijos valstybių patirtį.
 
Jaunimo politika
 
Išskyrus dėmesį neįgaliųjų integracijai bei jų lygių su sveikaisiais teisių užtikrinimui (kiekvienam galimybė lankyti bendrojo lavinimo mokyklą), su jaunimo politika susijusių nuostatų nėra.
 
Akcentai
 
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
 
Įgyvendinus partijos rinkimines nuostatas turėtų sustiprėti ne tik tautinių mažumų kultūrinis identitetas, bet ir padidėti jų susvetimėjimas su lietuviais ir Lietuvos valstybe bei identifikacija su savos tautos valstybe. Tai neigiamai paveiktų pilietiškumą, skatintų tautines įtampas visuomenėje ir tautinių getų formavimąsi.
 
Nenuoseklumai programoje.
 
Teigimas, kad tautinių mažumų mokyklos yra pilnai integruotos į bendrą švietimo sistemą, ir kartu reikalavimas nebebandyti įvesti kai kurių dalykų mokymo jose lietuvių kalba.
 
Nors LLRA teigia, kad ji remia ir kitas tautines mažumas, visgi ši parama lieka ,,panašiomis rusų, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautinių mažumų iniciatyvomis“, t. y. konkrečiai išdėstomi tik lenkų reikalavimai, o pereinant prie kitų mažumų, išsakoma abstrakti parama. Be to, nelabai aišku, kaip su kitų mažumų religinių teisių gynyba derinasi deklaruojamas visapusis Katalikų bažnyčios rėmimas (materialiai, įtraukiant į mokymo ir ugdymo procesą).
 
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
 
Leisti ūkininkams, kuriems dėl užsitęsusios žemės reformos valstybė negrąžina žemės
nuosavybės teisių, naudotis Europos Sąjungos lėšomis lygiomis su kitais ūkininkais tei­sėmis.
 
Išlaikyti ligšiolinį rajoninių ligoninių bei kitų sveikatos priežiūros įstaigų tinklą bei
atlikti kapitalinį jų remontą.
 
Propaguoti idėją įdarbinti valstybės institucijose tautinių mažumų atstovus proporcingai jų skaičiui valstybėje.
 
Valstybinės kalbos atestacijos negavęs asmuo jokiu būdu negali būti atleistas iš darbo.
 
Vienmandačių rin­kimų apygardų ribos turi sutapti su tautinės mažumos gyvenamų regionų ribomis.
 
Grasinimas, kad išnaudojus visus vidinius mechanizmus, bet nepasikeitus tautinių mažumų padėčiai šalyje, LLRA ,,pasilieka sau teisę kreiptis dėl arbitražo į tarptautines organizacijas“.
 
 
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programos vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
 
 
LLRI
Partijos programos sritis
Prielaidos ekonomikos augimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Mokesčių politika
-1
-1
0
-1
Reguliavimo reforma
0
-1
2
1
Reformos
Sveikatos
-1
0
-1
-1
Švietimo
0
0
1
-1
Pensijų
0
0
-1
0
Valstybės tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje politika
-2
0
-1
-1
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
-2
1
-1
1
 
 
Partijos programos sritis
Prielaidos efektyviam valstybės veikimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
0
-1
0
-1
Kova su korupcija, skaidrumo didinimas
0
0
0
1
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
0
0
0
0
Užsienio politika ir krašto saugumas
-2
-1
-2
-1
Kultūros politikos perspektyva
-1
1
1
1
Jaunimo politika
0
0
0
0
 
 
Rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.