Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ir TSPMI projektas PILIEČIŲ PASIRINKIMAS 2008: Lietuvos rusų sąjungos rinkiminių nuostatų analizė

2008-09-18
Rinkiminių nuostatų analizė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 2 numeriu rinkimų sąraše esančios Lietuvos rusų sąjungos rinkiminių nuostatų analizė.
 
Bendras vertinimas
 
Lietuvos rusų sąjungos programa iš kitų partijų programų išsiskiria programos apimtimi  (1,5 psl.) ir savo pavadinimu – „Tik mes kartu su jumis. Kas dar - be mūsų ir jūsų“.
 
Lietuvos rusų sąjungos rinkiminės programos nuostatomis siekiama piliečių lygiateisiškumo, geresnių tautinių grupių švietimo, informavimo gimtąja kalba, tradicijų ir vertybių puoselėjimo galimybių. Tačiau programai trūksta aiškios vizijos ir konkretumo, net jei ją vertinsime tik atskiros tautinės grupės interesų pagrindu. Lieka neaiški siūloma kultūrinė orientacija ir realus ryžtas puoselėti demokratiškas vertybes.
 
Programą galima apibūdinti rinkiminių šūkių rinkiniu, kuriame akivaizdžiai vengiama ką nors pasakyti ir stengiamasi išvengti konkrečių pažadėjimų. Dėstomos bendros, nekonkrečios deklaracijos, kurios priimtinos daugeliui rinkėjų. Dėl konkretumo stokos, sunku vertinti pačią programą, jos realistiškumą ar nuoseklumą. Programoje išreikšta pozicija rusų mažumai opiais klausimais (pvz., dėl sąlygų gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl teisės gauti informaciją per Rusijos masinės informacijos priemones), tad programoje nuosekliai ginami šios tautinės mažumos interesai.
 
Mokesčių politika
 
Programoje itin mažai dėmesio skiriama mokesčių politikai, o dabartinės sistemos tąsa nesudarytų prielaidų ekonomikos augimui. Siūloma remti smulkų ir vidutinį verslą, penkeriems metams atleidžiant nuo pelno mokesčio, tačiau šio pasiūlymo įgyvendinimas diskriminuotų didesnes įmones bei jų darbuotojus.
 
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
 
Programoje neminimos šių sričių reformos, pačioms sritims praktiškai neskiriama dėmesio, tad dabartinės padėties įšaldymas nesudarys prielaidų ekonomikos augimui. Partija žada siekti, kad „daugiau valstybės biudžeto lėšų būtų skiriama Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros, sveikatos apsaugos reikmėms“. Tai reiškia, kad partijos manymu, šių sričių problemas išspręsti galima padidinus finansavimą, o ne diegiant konkurencijos principus šiose sistemose.
 
Daugiau dėmesio skiriama rusakalbių švietimui; partija „sieks sukurti rusų tautinės mokyklos koncepciją“. Pensijų srityje paliečiamas tik pensinio amžiaus klausimas. Dėl programos konkretumo stokos sunku įvertinti programos nuoseklumą švietimo, sveikatos bei pensijų reformų srityse.
 
Reguliavimo politika
 
Programoje nėra konkrečios reguliavimo politikos, tad beveik nėra ką vertinti, nes išsakytos vien deklaracijos.
 
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
 
Programoje siūloma valstybei suteikti aktyvesnį vaidmenį ekonomikoje, tad prielaidos ekonomikos augimui nebūtų sudarytos. Aktyvesnis valstybės vaidmuo pasireikštų plėtojant šalies ūkio vystymo koncepciją, išskiriant prioritetines kryptis. Programoje pasisakoma už lengvatinius kreditus smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau nepateikiamas joks pagrindimas, kodėl valstybė turėtų juos suteikti. Žadama dėmesį skirti investicijų plėtrai, nedetalizuojant, kokiomis priemonėmis būtų siekiama pritraukti investicijas.
 
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
 
Programoje nėra pateikta jokių pasiūlymų, sudarysiančių prielaidas socialinėms problemoms spręsti. Abstrakčiai kalbama apie tai, kad „rinkos santykių formavimąsi turi lydėti platus spektras socialinių priemonių, užtikrinančių labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių ekonominę padėtį“, bet konkrečios priemonės neminimos, tad sunku įvertinti jų realistiškumą ar nuoseklumą.
 
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
 
Nuostatų valstybės ir savivaldos pertvarkos klausimais Lietuvos rusų sąjungos rinkimų programoje nėra.   
 
Kova su korupcija 
 
Kovai su korupcija ir skaidrumo didinimui skiriami tik du abstraktūs teiginiai. Lietuvos rusų sąjunga įsitikinusi, jog prieš priimant Lietuvos Respublikos įstatymus būtina atlikti jų ekspertizę teisės, mokslo ir praktinio įgyvendinimo požiūriais, atsižvelgti į šalies gyventojų interesus bei teigia pasiryžusi ryžtingai ir aktyviai kovoti su ekonominiais nusikaltimais ir valdininkijos korupcija, kadangi šie reiškiniai destabilizuoja šalies ūkio plėtrą ir kenkia tarptautiniam Lietuvos autoritetui.
Tokius teiginius deklaruoja beveik visos partijos. Lieka neaišku, kokiomis konkrečiomis priemonėmis  spręsti korupcijos ir skaidrumo problemas bei užtikrinti šių problemų prevenciją.
 
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
 
Atskiro skyrelio apie viešėją ir visuomenės saugumą nėra. Pasisakoma už visų Lietuvos Respublikos piliečių lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ir bendruomenės gausumo, išdėstoma aiški partijos pozicija kovoje prieš ekstremizmo, nacionalizmo, rasizmo, fašizmo apraiškas ir bet kokias nedemokratiškas tendencijas Lietuvos visuomenės gyvenime.     
 
Užsienio politika  ir krašto saugumas
 
Programoje tik keli bendro pobūdžio teiginiai apie užsienio politiką: pasisako už normalius, draugiškus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir vadovaujasi “nesikišimo į jų vidaus politikos reikalus principu”. Lietuvos rusų sąjunga pabrėžia remianti kiekvienos tautybės žmonių kultūrinių ryšių su savo etnine tėvyne puoselėjimą, stiprinimą ir plėtojimą.
Pozicijos nacionalinio saugumo klausimais programoje nėra pateikiamos
 
Kultūros politikos perspektyva
 
Programoje daug dėmesio skiriama etninių grupių tradicijų ir tautiškumo puoselėjimui. Kultūrai skiriamas ne tik atskiras skyrelis (šalia kitų išskirtų – ekonominės ir socialinės – politikų), ji ,,persismelkia“ ir į bendrąsias programos nuostatas, ir į socialinės politikos sritį. Kaip dauguma kitų partijų, Lietuvos rusų sąjunga žada didinti biudžeto išlaidas kultūrai, nors ir neaiškūs tokio finansavimo šaltiniai. Nenusakomos ir didesnio finansavimo kryptys, programai, net jei ją vertintume tik atskiros tautinės grupės interesų pagrindu, trūksta konkretumo: siekiama sukurti ,,rusų tautinės mokyklos koncepciją“, tačiau ji neišdėstoma; pakankamai abstraktūs lieka pasisakymai ,,prieš kultūros vertybių konjunktūrišką perkainavimą politikos sumetimais“, ,,prieš kultūrinės erdvės užpildymą menkaverte pseudokultūra“ ir ,,už kiekvienos tautybės žmonių kultūrinių ryšių su savo etnine tėvyne puoselėjimą“. Jei būtų aiškiau išdėstomos tautinės mažumos švietimo jos gimtąja kalba užtikrinimo priemonės, teisės gauti informaciją ,,per Rusijos (ne rusišką! – aut. past.) spaudą, radijo ir televizijos programas“ apimtis ir puoselėjamų ryšių su savo tėvyne pobūdis, būtų ne tik lengviau susigaudyti rusų ar kitų etninių grupių rinkėjams, bet ir būtų užkirstas kelias galimoms (ypač neigiamoms ir pačiai tautinei grupei nepalankioms) kai kurių partijos programos nuostatų interpretacijoms. Pavyzdžiui, sunkumų kyla ir nustatant partijos siūlomą kultūrinę orientaciją: nors iš esmės ginamos vakarietiškos demokratijos vertybės kaip visų lygybė, lygus pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimas, kova su diskriminacija, remiamasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija, tačiau pastebimas ir ryškus partijos noras išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija, vartoti jos kultūrinę produkciją, o tai bent dalinai reiškia puoselėti joje siūlomas vertybes.
 
Jaunimo politika
Nėra nei skyrelio, nei atskirų rinkiminių nuostatų jaunimo politikos tema, nors galima teigti, kad visų piliečių lygiateisiškumo užtikrinimas, parama kiekvieno piliečio lygioms galimybėms įgyvendinti savo pilietines teises ir laisves, kova su nacionalizmo, ekstremizmo, rasizmo ir fašizmo atmainomis bei kitomis nedemokratiškomis tendencijomis atitinka jaunimo, kaip vienos labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių, interesus.
 
Akcentai
-          Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
-          Yra tikimybė, kad įgyvendinus Lietuvos rusų sąjungos programą pagerės tautinių mažumų atstovų padėtis šalyje, bus daugiau dėmesio skiriama jų problemoms.
-          Nenuoseklumai programoje.
-          Lieka neaišku, kodėl socialinės politikos skyriuje toliau kalbama apie kultūros politiką, nors pastarajai politikai paskirta atskira programos dalis.
-          Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
-          Abejonių dėl draugiškumo Lietuvos valstybės ir kitų tautinių grupių atžvilgiu kelia partijos programos pavadinimas ,,Tik mes kartu su jumis. Kas dar – be mūsų ir jūsų“.
 
Lietuvos rusų sąjungos programos vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
 
 
LLRI
Partijos programos sritis
Prielaidos ekonomikos augimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Mokesčių politika
0
0
0
0
Reguliavimo reforma
0
0
0
0
Reformos
Sveikatos
-1
0
0
0
Švietimo
-1
0
0
0
Pensijų
0
0
0
0
Valstybės tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje politika
-1
0
0
0
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
0
0
0
0
 
 
Partijos programos sritis
Prielaidos efektyviam valstybės veikimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
0
0
0
0
Kova su korupcija, skaidrumo didinimas
0
-2
-1
-2
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
0
0
0
0
Užsienio politika ir krašto saugumas
0
-2
-2
-2
Kultūros politikos perspektyva
0
0
-1
-1
Jaunimo politika
0
0
0
0
 
 
LSDP rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Dr. Aine Ramonaitė, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.   
 
---------

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto "Piliečių pasirinkimas 2008" dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms.