Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ir TSPMI projektas PILIEČIŲ PASIRINKIMAS 2008: Partijos „Frontas“ rinkiminių nuostatų analizė

2008-09-19
Rinkiminių nuostatų analizė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 3 numeriu rinkimų sąraše esančios partijos „Frontas“ rinkiminių nuostatų analizė.
 
Bendras vertinimas
 
Partijos programa prasideda retorišku klausimu apie ateitį šalies, kurioje penktadalis žmonių įklimpę skurde, tuo tarpu elito pajamos daug kartų viršija mažai gaunančių asmenų pajamas. Ši programa supriešina keletą visuomenės grupių, tad šiuo požiūriu ji yra lyg Markso „Kapitalo“ teorijos programinis pavidalas. Siūlomas sprendimas paprastas: atimti ir padalyti.  Prieš korupciją partija siūlo kovoti griežtinant bausmes, o ne paprastinant komplikuotas taisykles ar daug laiko trunkančias procedūras. Teigiama, kad „mažinti biurokratinį aparatą reikia beveik visose valstybės institucijose.“ Partija nori skatinti verslo plėtrą, dėmesį skirti vidutiniam ir smulkiajam verslui, tačiau pelno mokesčio didinimas atgrasins visų pirma smulkiuosius verslininkus nuo dalyvavimo šalies ekonomikoje. Taigi viena vertus, norima verslą „auginti“, bet kita vertus, jei jis tampa sėkmingas ir išsiplečia, norima jį sužlugdyti.
 
Programa yra tarsi ir nuosekliai antikapitalistinė, bet prieštaringa tikslų ir priemonių atžvilgiu. Pagrindinis tikslas yra, kad „būtų  sukurta kuo daugiau bendrojo vidaus produkto“, pripažįstant, kad tai yra gerovės šaltinis. Pati mokesčių politika yra nuosekli (didinti mokesčius), tačiau kaip priemonė BVP augimui skatinti ji nėra nuosekli. Ši konkretumo ir nuoseklumo problema bendra ne tik mokesčių politikai, bet ir valstybės dalyvavimui ekonomikoje, reguliavimui, esminių reformų sritims.
 
„Frontas“ – radikali kairioji partija, aiškiai deklaruojanti kairiąsias vertybes ir siūlanti rinkėjams radikalią konstitucinę ir mokesčių reformas.    
 
„Frontas“ dabartinę padėtį valstybėje vertina vienareikšmiškai – Lietuva yra ištikta valstybės valdymo krizės. Programoje pabrėžiama, kad valstybės valdymas iki šiol buvo ydingas, todėl visuomenėje nėra socialinės taikos, daugėja korupcijos, grėsmingai išaugo “kapitalo grupuočių” įtaka.
 
Mokesčių politika
 
Mokesčių politikos siūlymų įgyvendinimas nesudarys prielaidų ekonomikos augimui, o taip pat nesudarys sąlygų ir žmonių pajamų augimui. Siūloma įvesti progresinius gyventojų pajamų ir pelno mokesčius, padidinti pelno mokesčio tarifą iki GPM tarifo, įvesti nekilnojamojo turto mokestį, įvesti padidintą PVM prabangos prekėms, padidinti akcizus aukštos kokybės alkoholiniams gėrimams. Mokesčių politika yra nuosekli ta prasme, kad nuosekliai didės mokesčių našta, tačiau žvelgiant į partijos tikslus ir priemones, kurias ji pasirinko (šiuo atveju, dideli mokesčiai), trūksta nuoseklumo. Pasirinktos priemonės didintų daugiau uždirbančių asmenų apmokestinimą, tačiau nemažintų kitų apmokestinimų ir neskatintų asmenims uždirbti daugiau, nes darbdaviams brangiau kainuotų padidinti atlyginimus iki aukštesnio tarifo laiptelio. Tai reiškia, kad žmonėms nebebūtų paskatų dirbti efektyviau arba susirasti papildomą darbą, tad taip vadinama socialinė atskirtis būtų įšaldyta.
 
Siekiama socialinio bei sveikatos draudimų įmokas didinti proporcingai šalies BVP augimui, o įmokų bazę susieti „ne tik su priskaičiuotu darbo užmokesčiu samdomiems darbuotojams, bet ir su jų sukurtu pridedamąja verte versle“, tačiau darbo užmokestis ir atspindi jų sukurtą pridedamąją vertę. Nors šie siūlymai yra pakankamai konkretūs, tačiau galima abejoti tokių sistemų realistiškumu.
 
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
 
Programoje išdėstyta politika švietimo, sveikatos bei pensijų reformų atžvilgiu vertintina neigiamai, kadangi nesiruošiama tęsti pradėtų reformų, o tai nesudarytų prielaidų efektyvesniam sistemos veikimui ir kokybiškesnėms paslaugoms. Programoje žadama įtvirtinti „tai, kas deklaruojama šalies Konstitucijoje: kad sveikatos priežiūros paslaugos išties būtų mūsų žmonėms nemokamos, tai yra, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“. Nenuoseklus programoje išdėstytas požiūris į sveikatos priežiūrą -  vadovaujamasi nuostata, kad ji yra nemokama, tačiau čia pat minimas ir PSDF biudžetas, kurio pajamos yra visų gyventojų pajamų mokestį mokančių asmenų įmokos. Programa siūlo daugiau gėrybių ir kokybės, o pokyčių pačioje sistemoje nežada. Taigi teigiama, kad šios srities problemas išspręsti turėtų vien gausesnis finansavimas. Žadama „reikliai kontroliuoti“ privačias gydymo įstaigas bei privatų sveikatos draudimą, bet plačiau šis pažadas nedetalizuojamas. 
 
Pensijų srityje norima pakeisti valstybinių pensijų skyrimo tvarką, o sutaupytas lėšas skirti pensijoms didinti. Siekiama, kad per penkerius metus vidutinė pensija sudarytų ne mažiau pusės vidutinio darbo užmokesčio. Nors detaliai apie privačius pensijų fondus nekalbama, laikoma, kad lėšų pervedimas iš „Sodros“ biudžeto į privačius pensijų fondus yra „ydinga praktika“, todėl į privačius pervedamų lėšų didinimo nesitikėti.
 
Švietimo srityje minimas tik aukštasis mokslas, tačiau vėlgi, į programą įtraukti nekonkretūs siekiai arba frazės, kurių prasmę sunku suvokti. Pavyzdžiui, rašoma, kad „mokslą aukštosiose mokyklose susiesime su mokymo išlaidų grąža valstybei.“ Žadama sveikatos, švietimo ir kultūros finansavimą padaryti prioritetu, tačiau didesnis šių sričių finansavimas neišspręs pagrindinių šių sričių problemų.
 
Reguliavimo politika
 
Partijos požiūrį į reguliavimą apibendrina ši programos nuostata: „rinka turi būti valdoma ir ribojama.“ Nors konkrečios reguliavimo priemonės programoje nėra pateiktos, neabejotina, kad gausėjantis reguliavimas stabdytų ekonomikos augimą.
 
Programoje siūloma aktyviau reguliuoti darbo santykius, o tai darytų neigiamą įtaką ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, partija sieks „skaidrios darbo apmokėjimo sistemos kiekvienoje įmonėje: kad būtų diegiamos darbų ir pareigybių vertinimo sistemos, teisingo atlygio už darbą tvarka.“ Nebent pareigybių vertinimo sistema bus priderinama kiekvienai įmonei, veikiausiai kalbama apie centrinį darbuotojų atlyginimų planavimą, o tokia centrinė sistema yra neįmanoma. Programos autorių manymu, konkurencingumo stabdis yra ne darbo santykių reglamentavimas, bet „darbdavių vergvaldiškai trumparegiškas požiūris“, tad partija ruošiasi skatinti profsąjungų gausėjimą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Tačiau darbo santykiai jau ir taip yra griežti, sudėtingi ir nepalankūs darbuotojams ir įmonėms.
 
Nesiūlomos konkrečios priemonės teritorijų planavimo procesui supaprastinti ir pagreitinti; partija taikys tokias priemones, „kokių reikės, kokias pasiūlys specialistai.“ Tai parodo, kad partija nežino kuria kryptim reikia eiti – ar į griežtinimą, ar į supaprastinimą.
 
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
 
Ambicingų valstybės dalyvavimo ekonomikoje užmojų įgyvendinimas suduotų skaudų smūgį tiek šalies įvaizdžiui, tiek jos ekonomikai. Visų pirma, partija žada nacionalizuoti „neteisėtai įgytą valstybės turtą arba išreikalauti jį kompensuoti“. Taipogi, valstybės dalyvavimas ekonomikoje padidėtų dėl pelno mokesčių lengvatų suteikimo schemos, pagal kurią „valstybei nesumokėta pelno mokesčio dalis būtų įteisinta bendrovių įstatiniame kapitale kaip valstybės dalis.“ Partijos teigiamas požiūris į nacionalizavimą sukeltų grėsmę potencialioms užsienio investicijoms, kadangi investuotojai ypatingai jautrūs tokiems signalams ir vengia investicijų tose šalyse, kur nacionalizavimo tikimybė tampa norma.
 
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
 
Partija siūlo socialinės politikos decentralizavimą, o tai leistų padidinti socialinės paramos efektyvumą. Siekiama priartinti socialines paslaugas prie žmogaus, tad socialinės globos ir rūpybos įstaigomis rūpintųsi seniūnijos, o savivaldybėms liktų koordinavimo ir kontrolės funkcijos. Siūlymas daugiau paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų vertintinas teigiamai, jeigu įrodytas tų paslaugų poreikis. Taipogi teigiamai vertintina tai, kad nesiūloma plėsti pašalpų gavėjų ratą, įvesti naujas išmokas. Nors socialinės politikos dalį galima įvertinti gerai ir joje nėra akivaizdžių nenuoseklumų, negalima pasakyti, kad socialinės problemos būtų išspręstos jei būtų įgyvendinta visa partijos  programa, kadangi rinkos ekonomika būtų apribota.
 
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
 
„Frontas” pasižada įgyvendinti konstitucinę reformą, pirmiausia, subalansuoti valstybės valdžių sąveiką ir išryškinti Prezidento vaidmenį. Partija pasiryžusi iš esmės revizuoti parlamentinės demokratijos institucijas: Seimo narių skaičių sumažinti iki 121, įgyvendinti struktūrinę Seimo reformą, užtikrinti teisėkūros skaidrumą, Prezidentui žadama suteikti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo priimtų įstatymų atitikties Konstitucijai. Ketinama išplėsti Prezidento galias paleisti Seimą ir skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, tokia pati teisė suteikiama ir tautai – Seimą paleisti referendumo būdu. Taip pat pasižadama “pabaigti” su Seimo frakcijas kaitaliojančiais parlamentarais: tokiais atvejais būtų panaikinti įgaliojimai daugiamandatėje apygardoje išrinktiems Seimo nariams, lygiai tas pats nutiktų, jeigu rinkėjų priesakų nevykdytų ar susikompromituotų vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai – jie būtų rinkėjų “atšaukti”. Kitaip tariant, po šių “Fronto” numatytų pertvarkymų konstitucinis laisvojo mandato principas taptų imperatyviniu, o tai pasaulyje galima sutikti tik nedemokratinėse sistemose.
 
„Fronto” programoje nuosekliai laikomasi socialistinės ideologijos principų (solidarumas, lygybė ir t.t.), galbūt todėl daugelis numatytų įgyvendinti priemonių yra aiškiai ir konkrečiai suformuluotos. Kita vertus, numatyti radikalūs sprendimai, galintys sujaukti visus demokratinės politinės (valdymo) sistemos principus ir visą valdymą “apversti” aukštyn kojom, verčia abejoti jų realumu, juo labiau – jų efektyvumu. Bet tai – įdomus indikatorius, kiek rinkėjų tokiems siūlymams pritaria.
 
“Fronto” rinkimų programą galima apibūdinti kaip vieną radikaliausių, projektuojančią esminius konstitucinius pakeitimus, esmines teisines, ekonomines ir socialines permainas valstybėje. Kita vertus, partija siekia reaguoti į didelei visuomenės daliai aktualių problemų (korupcija, turtinė diferenciacija, socialinė atskirtis, valdžios ir žmonių atotrūkis ir pan.). Deja, nelabai paisoma, kokių padarinių programoje numatyti konstituciniai pertvarkymai gali turėti visos politinės sistemos demokratiškumui, jos funkcionalumui bei pasirinktoms strateginėms valstybės raidos kryptims. Visa tai kai kuriuos “Fronto” rinkimų programos teiginius valstybės valdymo klausimais verčia vertinti kaip neatsakingus ir populistinius.
 
Kova su korupcija 
 
„Fronto“ partijos programoje išskirtinai pabrėžiamos kovos su korupcija problemos. Apie korupciją valstybėje labai emocionaliai kalbama partijos programos įvade, o pasiūlymams kaip spręsti šias problemas skirimas atskiras programos skyrius. Partijos programoje teigiama, jog pirmaeilis uždavinys – ryžtingai imtis naikinti korupciją, klaninio valdymo apraiškas visur, subalansuoti valstybės valdžių sąveiką, išryškinant Prezidento vaidmenį valdžių ir jų atsakomybės santykiuose. Išrinkta į Seimą per pirmąjį pusmetį partija ketina kurti „represines“ priemones kovai su korupcija. „Fronto“ partija įsipareigoja pateikti Antikorupcinio įstatymo projektą bei kitų teisės aktų pakeitimus siekiant panaikinti senaties terminą sunkiems ekonominiams nusikaltimams, nacionalizacijos būdu grąžinti valstybei neteisėtai įgytą valstybės turtą arba išreikalauti jį kompensuoti; griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, nustatyti trumpesnius tokių bylų nagrinėjimo terminus, kad bausmės neišvengiamumo principas būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas, nes, anot partijos, smarkiai vėluojantis teisingumas visuomenei tampa savo priešybe; įtvirtinti visišką teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų atskaitomybę ne tik Seimui ir Prezidentui, bet ir visuomenei. Tačiau neaišku kas turima omenyje siūlant apibrėžti prokuratūros vaidmenį teisinėje, teismų sistemoje, kad ji aktyviau gintų viešąjį interesą, taip pat – piliečių teises nuo galimos teisėtvarkos bei kitų pareigūnų savivalės. Partija siūlo remiantis Vakarų patirtimi suteikti Seimo kontrolieriams, nustačiusiems, jog teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijų pareigūnai pažeidė žmogaus teises, atleisti juos iš pareigų ir, jei reikia, traukti baudžiamojon atsakomybėn. Labai nekonkrečiai skamba siūlymai įgyvendinti struktūrinę visaapimančią policijos reformą, kad pagaliau valstybės sukurtą saugumo „stogą“ pajustų kaimų ir vienkiemių gyventojai, būtų sustabdytas kelių teroristų siautėjimas, teisėtvarkos institucijų darbo svorio centras persikeltų iš kabinetų į opiųjų problemų židinius ir kt.
„Fronto“ partijos programoje teigiama, jog siekiant likviduoti korupciją valdžioje būtina įgyvendinti konstitucinę reformą. Siūloma parlamentą sudaryti iš dviejų rūmų – Seimo ir Senato ir pastarajam priskirti funkciją užtikrinti įstatymų leidybos skaidrumą, jų atitiktį Konstitucijai. Tačiau partijos programoje neaiškinama, kokiu būdu Senatai tai darytų, be to, siūloma ir Prezidentui suteikti teisę prieš pasirašant Parlamento priimtą įstatymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo atitikties Konstitucijai. Taip pat visiškai neaišku, kaip korupcijos mažinimą įtakotų partijos siūlymas suteikti Prezidentui daugiau galios skelbti priešlaikinius Seimo rinkimus. Teisę inicijuoti referendumą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų „Fronto“ partija siūlo suteikti ir piliečiams. Tačiau piliečiai tokia tiese galėtų pasinaudoti tik jeigu Seimą ištinka ryški krizė. Partijos programoje siūloma įtvirtinti realią Prezidento atsakomybę už teismų nepriklausomumą ir skaidrumą, įgalioti šalies Prezidentą pirmininkauti Teismų tarybai. Tačiau visiškai neaiškus partijos siūlymas į teisėjų atrankos ir paskyrimo procedūrą įtraukti visuomenę bei apstraktus programinis teiginys „apskritai, kad netaptume prokurorine valstybe, būtina esminė teismų ir prokuratūros pertvarka“. Kur kas konkretesnis partijos siūlymas kovojant prieš teisėsaugos uždarumą ir korumpuotumą pasiekti, kad teismuose nagrinėjant sunkių nusikaltimų bylas dalyvautų prisiekusieji, o administracinių bylų sprendimų teisėtumą galėtų įvertinti kasacinė instancija. Galiausiai paskutinis tiesiogiai korupcijos mažinimą ir skaidrumo didinimą įtakojantis partijos pasiūlymas yra visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, tačiau partijos programoje nieko nekalbama, kokiomis priemonėmis bus bandoma priversti legalizuotis „šešėlinę“ ekonomiką, panaikinti galimybes slėpti pajamas ir nemokėti mokesčių, grobstyti pridėtinės vertės mokestį.
 
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
 
Daug dėmesio „Fronto“ rinkimų programoje skiriama socialinei atskirčiai, socialiniam teisingumui, solidarumui ir kitoms tradicinėms socialdemokratinėms vertybėms. Visuomenės saugumas suprantamas pirmiausia kaip visuomenės socialinė taika, kur įveikta praraja tarp turtingųjų ir vargingųjų, kai efektyviai veikia teisėtvarkos institucijos. Vienas iš konkretesnių siūlymų šioje srityje – įgyvendinti struktūrinę visaapimančią policijos reformą,. Tačiau programoje nedetalizuojama jos įgyvendinimo priemonės.
 
Užsienio politika  ir krašto saugumas
 
Nors 2008 rinkimų į Seimą programoje visiškai neužsimenama apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką, bendroji partijos pozicija ta, kad nacionalinį saugumą visų pirma lemia socialinis stabilumas. Partija iš esmės pasisako prieš vien tik profesionalią kariuomenę. „Frontas“ pasisako už aktyvią Lietuvos politiką Europos Sąjungoje ir NATO, tačiau yra prieš „tam tikras“ (taip ir neaišku, kokias?) centralizacijos tendencijas nacionalinių, ypač nedidelių valstybių, sąskaita.
 
Kultūros politikos perspektyva
 
Programoje teigiama, kad vienas valstybės prioritetų – kultūros paslaugų finansavimas, tačiau daugiau apie kultūros politiką neužsimenama. Rinkiminėse nuostatose minimas siekis leisti pasireikšti šalies kūrybos potencialui, užtikrinti geresnes galimybes ,,kūrybinio sluoksnio“ indėliui į žinių ekonomikos plėtojimą, tačiau apsiribojama abstrakčiu ,,skatinti ir remti“, konkrečių priemonių siekiams įgyvendinti nesiūlant.  Jeigu kultūra laikytume ir visuomenėje bei politikoje puoselėjamas vertybes, partija teigia palaikanti ,,nusistovėjusį“ šeimos apibrėžimą, valstybės pareigą tokią šeimą stiprinti ir nepritarianti abortų draudimui. Konkrečios šeimos stiprinimo priemonės neišdėstytos, tad sunku nustatyti tokios pozicijos poveikį efektyviam valstybės veikimui ir visuomenei bei atitikimą deklaruojamam tikslui sukurti ,,šiuolaikinę visuotinės gerovės“ valstybę.
 
Jaunimo politika
 
Jaunimo politikai dėmesio neskiriama.
 
Akcentai
 
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
 
Priklausomai nuo asmens pajamų, jo mokesčiai augs arba mažės. Ilgajame laikotarpyje sumažės jo algos didėjimo perspektyvos. Didelis pelno mokesčio tarifas reikš, kad įmonės turės mažiau lėšų darbuotojų atlyginimams didinti, arba investicijoms, o tai reikš, kad darbuotojų našumas neaugs taip sparčiai.
 
Nenuoseklumai programoje.
 
Seimo narių skaičiaus sumažinimas nuo 141 iki 121 gal ir gali sutaupyti dalį valstybės valdymo išlaidų, tačiau žadamas dvejų Parlamento rūmų sukūrimas ir jų administravimas ,,suvalgytų“ dėl sumažinto parlamentarų skaičiaus sutaupytas lėšas.
 
Turint galvoje, kad dėl padidėjusių pelno ir pajamų, akcizo, naujo nekilnojamo turto mokesčio ir mokesčių už prabangos prekes, panaikintų kai kurių lengvatų verslui, sumažintos biurokratijos, didesnio efektyvumo, kovojant su korupcija, legalizuotų iš ,,šešėlinės“ ekonomikos gautų pajamų turėtų smarkiai padidėti valstybės biudžetas, stebina partijos nepakankamas dėmesys galimam šių naujų įplaukų panaudojimui: jokių konkrečių pasiūlymų, išskyrus minimalios algos didinimą, nepateikiama.
 
Neaišku, kaip konstitucinė reforma – Prezidento galių stiprinimas – gali prisidėti prie korupcijos valdžioje mažinimo.
 
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
 
Žadama išplėsti galimybes Prezidentui paleisti Seimą.
 
Galimybės rinkėjams atšaukti Seimo narį įtvirtinimas gali pažeisti laisvo mandato principą. Kitų pagrindų panaikinti mandatą įtvirtinimas mažina būtinas Seimo nario imuniteto suteikiamas garantijas.
 
Konkrečių terminų reformoms nustatymas: po 5 mėnesių pateikti pelno ir gyventojų pajamų progresinio mokesčio, po 8 mėnesių – nekilnojamo turto mokesčio įstatymų projektus, per vienerius metus surengti referendumą dėl konstitucinės reformos, per dvejus – įgyvendinti numatomą mokesčių sistemos pertvarką.
 
Per dvejus metus baigti žemės reformą, panaikinus senaties terminą sunkiems ekonominiams nusikaltimams (tai yra ir žemės grobstymas) ir grąžinant neteisėtai įsigytą žemę teisėtiems jos savininkams  - neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą gintų naujųjų savininkų teisėtų lūkesčių ir jų teisės į nuosavybę.
 
Programoje išdėstytas pažadas nacionalizuoti neteisėtai įgytą valstybės turtą arba reikalauti jo kompensavimo yra neįgyvendinamas dėl to, kad reikėtų peržiūrėti teisėtumo ir neteisėtumo sąvokas. Taipogi nereali atrodo ir schema, leisianti valstybei gauti dalį privačių įmonių įstatinio kapitalo – šis pasiūlymas yra išties naujoviškas, tad turėtų būti geriau paaiškintas. Programoje yra ir kitų inovatyvių siūlymų (pvz. dėl darbo apmokėjimo vertinimo sistemos, socialinio ir sveikatos draudimo įmokų susiejimo su BVP augimu), kurie iš principo atrodo konkretūs, bet siūlo visiškai apversti ekonominį gyvenimą. Taipogi nedetalizuojama, kaip „Frontas“ sieks užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, iki bus pastatyta nauja elektrinė.
 
„Frontas“ vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
 
LLRI
Partijos programos sritis
Prielaidos ekonomikos augimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Mokesčių politika
-2
-1
-1
2
Reguliavimo reforma
-2
-1
-2
-1
Reformos
Sveikatos
-2
0
-1
-1 
Švietimo
-2
0
-1
-1 
Pensijų
-2
0
-1
 -1
Valstybės tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje politika
-2
-1
-1
-1
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
0
1
1
1
 
 
 
Partijos programos sritis
Prielaidos efektyviam valstybės veikimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
TSPMI
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
-1
1
0
1
Kova su korupcija, skaidrumo didinimas
0
1
-1
0
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
1
1
-1
-2
Užsienio politika ir krašto saugumas
-2
-2
-2
-2
Kultūros politikos perspektyva
0
0
0
-2
Jaunimo politika
0
0
0
0
 
 
LSDP rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Dr. Aine Ramonaitė, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.