Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ir TSPMI projektas PILIEČIŲ PASIRINKIMAS 2008: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminių nuostatų analizė

2008-09-23
Rinkiminių nuostatų analizė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 5 numeriu rinkimų sąraše esančios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminių nuostatų analizė.
 
Vertybės dominuoja, verčių nėra
 
Bendras vertinimas
 
Sunku nutylėti tai, kad tai išties pati ilgiausia programa, tarsi specialiai rašyta patyrusiems programų vertintojams, o ne laiką branginančiam rinkėjui. Tai – tik forma, bet išties iškalbinga. Matyti, kad partija nevienadienė, geba parengti medžiagą, rišliai dėstyti mintis. Didžioji tekstų dalis – išsamus problemų aprašymas, o taip pat studijų, mokslo tiriamųjų darbų, ataskaitų citavimas, tikras „bėdų turgus“. Partija turi viziją, kokią Lietuvą ji norėtų matyti, tačiau sunkiau sekasi įvardinti, kaip tai pasiekti, kokiomis priemonėmis. Kai siūloma, kaip problemas spręsti – jos paskęsta beletristikoje, stokojama pasiūlymų konkretumo, taiklumo ir veržlumo.
 
Dominuoja vertybės, ignoruojami finansai, sąmoningai ir pabrėžtinai akcentuojami ne piniginiai ekonominiai, o „pinigais neišmatuojami“ dalykai. Tačiau valstybės valdymas be finansų – tai tik literatūra. Apibendrinant, įvardijamos problemos gilios, skaudžios, senos, o sprendimai – neesminiai, paviršiniai, būtini, bet nepakankami, nepagrįsti finansinėmis išgalėmis. Per silpni, kad galėtų išspręsti programoje įvardijamas problemas. Susidaro įspūdis, kad partija įstrigusi opozicijoje ir nesiekia pakeisti mąstymo iš kritinio į konstruktyvų, demonstruojant gebėjimą valdyti finansus.
 
TS-LKD rinkimų programa, lyginant su kitų partijų programomis, galima laikyti išskirtine. Visų pirma, tai nėra konjunktūrinis, t.y., specialiai tik rinkimams “sumestas” tekstas; antra, programoje, skirtingai nei kitos partijos, neapsiribojama tik esamos padėties konstatavimu (įvertinimu) – pateikiama problemų analizė; trečia, programinius teiginius dažnai “lydi” konkretūs pasiūlymai; pagaliau, ketvirta, šiai programai nelabai kas begali prilygti turinio struktūravimu, o ką ir kalbėti apie apimtį.
 
TS-LKD sugebėjo savo programai suteikti nemažai vidutinės trukmės strateginio dokumento bruožų. Tai partijos atsakymas rinkėjams apie tai, ką partijos veikia, kaip leidžia joms skiriamus valstybės biudžeto pinigus ir pan. O kitoms partijoms, potencialiems oponentams ir konkurentams šiuose rinkimuose, nereikėtų bravūriškai šaipytis, kad, TS-LKD tik rašo, o mes dirbame... Jei ir programos teiginiai nepasieks visų rinkėjų, ji išliks svarbus dokumentas artimiausiai ir tolimesnei TS-LKD partijos veiklai. Nei vieno darbo gerai nėra padaręs beraštis, - nesvarbu, kad tai viso labo tik partijos rinkimų programa. 
 
Programa nuosekliai remiasi tam tikro aiškiai suvokto žmogaus idealo kūrimu, kas atitinka konservatorišką politikos supratimą, tačiau neįtikina įgyvendinamumu. Nepaisant konkrečiai išvardintų priemonių, politikos poveikis visuomenei išlieka ribotas ir nevisada suteikia galimybę pamatuoti pasiektus rezultatus (pvz., visuomenės ,,pertvarka“, ,,tautos erozijos stabdymas“).
 
Mokesčių politika
 
Tėvynės Sąjunga pateikia labai rezervuotus ir atsargius mokesčių pasiūlymus, kurių dauguma siekia didinti perskirstymą ir mokesčių naštą. Vienareikšmiškai įvardijami tik tie mokesčių pakeitimai, kurie didins biudžeto įplaukas – PVM lengvatų naikinimas, nekilnojamo turto mokesčio gyventojams įvedimas po 2-3 metų, žemdirbių apmokestinimas, autorinių sutarčių bei verslo liudijimų siaurinimas. Partija pasilieka sau didelę pasirinkimo laisvę mokesčių mažinimo klausimais (GPM tarifą mažins tik jei ekonomika sparčiai lėtės). Kai kurie iš partijos pateiktų siūlymų yra išties būtini – PVM lengvatų naikinimas. Pasigendama siūlymų, kaip Lietuvos mokesčių sistemą padaryti konkurencingesnę lyginant su kaimynais.  Atotrūkį nuo realybės rodo pasiūlymas GPM mažinti iki 24 procentų (toks tarifas galioja nuo 2008 metų).
 
Reguliavimo politika
 
Partija pripažįsta, kad maža administracinė našta yra gyvybiškai reikalinga verslui ir kad tai nereiškia valstybės nusišalinimo nuo atsakomybės. Kiekvieno verslininko širdį glosto tokia vizija. Tačiau nėra nei vieno konkretaus pasiūlymo, kaip administracinė našta bus mažinama, kokios licencijos ar priežiūros institucijos bus naikinamos, nė pusės žodžio apie darbo santykius – bene problematiškiausią reguliavimų sritį. Džiugina tik tai, kad nėra pasiūlymų didinti verslo reguliavimus. Partija žvelgs „sistemiškai ir giliai“, bet ne čia ir ne dabar. VTAKT-o kategoriškai neleis naikinti.
 
Partija akcentuoja valstybės intervencijas į rinką ir žmonių elgseną, grindžiamas vertybiniais motyvais – kova su alkoholizmu, kova prieš emigraciją, jaunimo politika, parama šeimai numatomas „teminis reguliavimas“, kuomet kelių įvardintų problemų sprendimui bus pasitelkiamas visas arsenalas valstybinių instrumentų. Tai rodo partijos nepasitikėjimą asmeniu ir rinkos veikimu.
 
Sveikatos, švietimo bei pensijų reformos
 
Sveikatoje partija prioritetiniu uždaviniu numato didinti sistemos finansavimą, tačiau pačios sistemos keisti neketina. Visi patvarkymai – sistemos ribose, mėginant esamą ydingą sistemą pagerinti daliniais valdymo patobulinimais. Partija sveikatos sistemos ydas mato paviršutiniškai, neidentifikuoja, dėl ko gi sistema nėra „pacientui draugiška“, kaip pati teigia. Pozityvu tai, kad numato legalizuoti priemokas.
 
Švietimui partija skiria labai didelį dėmesį - „Nė vienas vaikas neturi būti paliktas už borto“ – sparnuotai teigiama programoje. Partija turi įdirbį šioje srityje ir pateikia būtinus sprendimus – ūkio ir aplinkos lėšų įtraukimą į krepšelį, lėšų sekimą paskui studentą, studijų paskolas, tad – ir mokamą aukštąjį mokslą. Vertinant ekonominius, o ne vertybinius dalykus, partijos siūloma švietimo reforma šią sistemą žymiai pagerintų.
 
Nors partija pasisako už privačių pensijų fondų plėtrą, nenumato į juos pervedamų privalomų įmokų dalies didinimo. Politiškai korektiška retorika „viena vertus, kita vertus“ ir jokių siūlymų. Nerealistiškas partijos noras pensijų dydį pakelti iki 60 ar bent 50 proc. vidutinio neto darbo užmokesčio.
 
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
 
Programoje teigiama, kad didelę dalį tradicinių valstybės funkcijų bus siekiama perduoti privačiam sektoriui, tačiau jos nekonkretizuojamos, o šių siūlymų nenuoseklumas atsiskleidžia tuomet, kai išplėtojamos politikos, kuriose valstybės vaidmuo yra didinamas.
 
Pasiūlymų dėl valstybės finansų nėra, partija šiuo požiūriu išties unikali – vertybės dominuoja, verčių nėra. Tačiau numatomos vertybinės valstybinės programos kainuos išties brangiai. Subalansuoto biudžeto partija tik „sieks“. Žodis „biudžetas“ 200 puslapių programoje paminėtas vos 5 kartus, finansai – 4 konstatuojamoje dalyje ir citatose, pabrėžiant, kad egzistuoja lėšų trūkumas.
 
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
 
Anot partijos didžiausia problema – ne ekonominis, bet elgesio skurdas. Šias socialines problemas partija ketina spręsti administracinėmis priemonėmis, per prievartą norėtų sukurti dorą žmogų. Tai atsispindi partijos siūlymuose dėl alkoholio vartojimo kontrolės, dėl mokymo programų turinio.   Pagrindinis taikinys – šeima, o ne pajamų bei turto neturintys asmenys. Tikėtinas netaiklus pinigų dalijimas.
 
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
 
TS-LKD ideologinius – ko gero, vis dar konservatizmo? – principus visiškai atitinka tikslas valstybės valdymą revizuoti taip, kad būtų sukurta “kitokia valstybė” – žmonių pasitikėjimu grindžiama, ir todėl stipresnė. Partijos teiginys, kad valstybė kažkur pusiaukelėje – tarp Nepriklausomybės įtvirtinimo ir tarptautinio pripažinimo - “įstrigo” dėl strateginio mąstymo nebuvimo – jokia naujiena, apie tai kalba visos partijos. Tiesa, tik šios partijos lyderis, ko gero, pirmasis ir kategoriškai yra sakęs, kad strategijos stringa dėl to, kad nėra politinės valios jas įgyvendinti. Politiniam elitui rūpi ne valstybės raidos strategijos, o siauresni interesai?
 
Svarbu, kad TS-LKD rinkėjams siūlo evoliucinį, o ne radikalų revoliucinį valstybės pertvarkymo scenarijų, - tai taip pat partiją skiria nuo daugelio kitų.  Todėl programą galima laikyti ir visai neblogai parengtu atsaku populistiniam įsiteikinėjimui: nėra paprastesnio ir pigesnio varianto įsiteigti plačiosioms masėms, kaip žadant iš pamatų apversti valdymą, valstybės tarnybą ir pan.  
Programoje tikrai nemažai vietos skirta vietos savivaldos problemoms, apibendrintai, - valdymą iš principo reikėtų decentralizuoti, savivaldą reikėtų demokratizuoti ir “subendruomeninti” (netgi (sic!) sustiprinti tikinčiųjų bendruomenes), regioninę politiką - iš esmės peržiūrėti. Pastaruoju metu vieniems iš aktualiausių savivaldos klausimų – tiesioginiams merų rinkimams – partijos “ne”; tiesioginiams seniūnų rinkimams – “taip”.
 
Programoje rado vietos ir teisėkūros problemos, o tai, nežiūrint to, kad “einama” į Seimą, kitų partijų programose yra retas reiškinys. Deja, ypatingų naujovių nepateikiama – daugelis iš jų ne kartą girdėtos ir ankstesniuose rinkimuose. Netgi galima susidaryti įspūdį, kad šioje srityje “dar reikės atspėti”, ką būtų galima padaryti, kad reikalai klostytųsi geriau (“ieškoti reguliavimo alternatyvų, kurios sumažintų įstatymų leidėjų nereikšmingo darbo krūvius ir leistų susikoncentruoti ties svarbiausiais aktais bei ties parlamentine priežiūra”). Nors reikėtų tiek nedaug, pirmiausia, partinės demokratijos priemonėmis suvaržyti įstatymų leidėjų neišmatuojamą azartą teisėkūros srityje, visokeriopai siekti skirtingų valdžių bendradarbiavimo, į teisėkūros procesus labiau įtraukti visuomenę, atlikti realią priimamų įstatymų poveikio analizę.
 
TS-LKD partijos programos nuostatos dėl valstybės valdymo ir savivaldos yra plačiausios ir išsamiausios. Skirtingai nuo LSDP partijos programos, šios partijos nuostatos aiškiai pagrįstos Naujosios viešosios vadybos modeliu. Šios partijos programoje taikomi strateginio planavimo, biurokratizmo mažinimo, įvairių suinteresuotųjų grupių įtraukimo principai. Palyginti su  kitomis partijomis, TS-LKD teikia daugiausia radikalių vadybinių siūlymų, kurie apima „kontraktinės vadybos“, „veiklos holdingo“ ir kitus paprastam piliečiam sunkiai suprantamus dalykus. Radikalių vadybinių siūlymų diegimas gana tradicinėje Lietuvos viešojo administravimo sistemoje yra rizikingas. Galbūt todėl partijos programoje teigiama, jog valstybės valdymo reforma bus įgyvendinama laipsniškos evoliucijos keliu. Ir kitose šios partijos programos dalyse (pvz., dėl aukštojo mokslo) siūlomas vadybinis kelias. TS-LKD partija taip pat siūlo vadybinį valstybės valdymo pertvarkymo procesą, įsteigiant „reformas palaikančią instituciją“, įgyvendinant bandomuosius projektus, t.t. Tačiau vadybiame kontekste keistai skamba partijos teiginys, kad Lietuvoje viešojo administravimo procedūrų teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, todėl reikalingas administracinio proceso kodeksas. Kaip ir dauguma kitų politinių partijų, TS-LKD palaiko decentralizaciją, tik šios partijos programos daugiau dėmesio teikiama vietos bendruomenės įtraukimui į valdymą.
 
Šios partijos programoje konkrečiai siūloma vietoj LR Vyriausybės kanceliarijos įkurti Strateginio planavimo komitetą (nors toks komitetas jau veikia!). Šis konkretus siūlymas aiškiai rodo šios partijos ambiciją valdyti per Vyriausybės centrą, užimti premjero postą. Kadangi reorganizuojant institucijas galima atsisakyti pareigybių ir jas užimančių tarnautojų, šis siūlymas gali pasitarnauti ne tik valstybės politikos, bet ir politiniams tikslams pasiekti (pvz., partijos politiniams rėmėjams ir darbuotojams įdarbinti). Šios programos prielaidos efektyviam valstybės valdymui yra geros: kitų šalių dešiniosios partijos daugiau ar mažiau sėkmingai reformavo valstybės valdymą remiantis vadybiniu modeliu, jis ir Lietuvoje gali padaryti Lietuvos valdžią rezultatyvesnę (veiksmingesnę). Tačiau dėl radikalių vadybinio nuostatų gali būti sudėtinga rasti kompromisą būsimoje valdančioje koalicijoje, o siūlomoms reformoms gali priešintis esamas biurokratinis aparatas. Taip pat mažesnės biudžeto pajamos artimiausiais metais ribos galimybes finansiškai remti vietos bendruomenes iš valstybės biudžeto (pvz., įsteigti biudžetinį „bendruomenių plėtros fondą“).   
 
Kova su korupcija 
 
Partijos programoje valdžios įstaigų veiklos neskaidrumas ir suvešėjusi korupcija įvardijama kaip viena  pagrindinių Lietuvos problemų.
Teigiama, jog valstybės bėda, kuri iš pašaknų kerta žmonių pasitikėjimą, - tai paplitusi korupcija, pažeidžianti ir teisingumą ir be realios ir efektyvios kovos su korupcija valstybės autoritetas nebus sugrąžintas. Keliamas ambicingas valstybės valdymo pertvarkos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos valstybės valdymas taptų strateginis, tikslingas, dinamiškas. Siekiant šio tikslo vienas iš uždavinių yra radikaliai mažinti korupciją valstybės valdyme. Partija pasižada siekti, kad po 4 metų, įgyvendinus naujosios viešosios vadybos principus, pagal „Transparency International“ Korupcijos indeksą Lietuva iš dabartinės 40 vietos atsidurtų pirmajame dvidešimtuke, tarp mažiausiai korumpuotų valstybių. Tiesa, partijos programoje nieko nekalbama kas gi yra tas „Transparency International“ Korupcijos indeksas, pagal kurį Lietuva užima tokią vietą. Gal būt turimas omenyje kasmet „Transparency International“ nustatomas Korupcijos suvokimo indeksas? Tačiau toks, iš pirmo žvilgsnio atrodytų nereikšmingas netikslumas iš tiesų gali būti ne toks menkavertis renkantis efektyvias korupcijos mažinimo priemones. Juk vienokios priemonės yra reikalingos kada kalbama apie realių nusikaltimų mažinimą, ir visai kitokios priemonės būtinos stengiantis pakeisti galimai korupcinį žmonių mąstymą ir sąmonę.
Savo kovos su korupcija aprašymui TS-LKD skiria specialų programos skyrių. Kaip viena pirmųjų korupcijos prevencijos priemonių siūloma įtvirtinti brangiai kainuojančių ir sisteminių pasekmių turinčių viešųjų iniciatyvų, - teisės aktų, kito reguliavimo, viešųjų investicijų ir pan., - kaštų ir naudos analizę. Tačiau nieko nepaaiškinama, kaip tai turėtų būti „įteisinta“ ir kuo tai skirsis nuo šiuo metu Korupcijos prevencijos įstatyme numatytos ir vykdomos korupcijos prevencijos priemonės – teisės aktų ir jų projektų antikorupcinio vertinimo.
Neabejotinai reikšminas ketinimas yra įstatymu įtvirtinti fiskalines taisykles užkertančias kelią politiniams „ekonomikos ciklams“, kuriuos, anot TS-LKD esama valdžia naudoja rinkėjų papirkinėjimui. Tačiau siūlymas užkirsti kelią įvairioms interesų grupėms siekti vartojimo ir pajamų mokesčių lengvatų yra gana abstraktus. Nors programoje tai ir įvardijama kaip galimai neteisėta lobistinė veikla, vis dėlto, panašu, jog idėjų kaip turėtų vykti „teisėtas“ lobizmas partija neturi. Dar vienas mažai abejonių keliantis partijos siūlymas korupcijos prevencijos srityje – tai įteisinti valdininko prievolę pagrįsti savo įsigytą turtą teisėtomis pajamomis ir taip įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. 
Nemažas dėmesys partijos programoje skiriamas žemės grąžinimo procesui, kuris, anot TS-LKD, labiausiai  korumpuotas. Tačiau dauguma siūlomų priemonių yra labiau deklaratyvaus pobūdžio. Taip teigiama, jog būtina per metus baigti žemės reformą; privalo būti sugriežtintos sąlygos valstybinei žemei rezervuoti visuomenės poreikiams. Taip pat nieko nesakoma, kaip ketinama sugriežtinti priežiūros sąlygas tai žemei, kuri yra atiduota ilgalaikei nuomai. Visiškai nesuprantama politinės partijos programinė nuostatos „atlikus nuoseklų tyrimą išsiaiškinti ir griežtai nubausti žemėtvarkininkus, užsiimančius tarpininkavimo, gražinant žemę verslu, proteguojančius „svainystės“ ar giminystės ryšiais susijusias firmas“ bei „patikrinti visų dirbusių žemėtvarkininkų įgytų sklypų teisėtumą, įskaitant ir jų jau perleistus sklypus“. Šie teiginiai yra visiškai populistiniai, nes jokia politinė partija jokiais tyrimais ir juo labiau baudimu neužsiiminėja.
Neišvengta daug skambių deklaracijų ir siūlant kovos su korupcija valstybės tarnautojų ir pareigūnų gretose priemones. Taip visiškai nekonkretus pasiūlymas maksimaliai sugriežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus; už kyšininkavimą pradėti plačiai taikyti papildomas bausmes: baudas arba areštą. Nesuprantama nei ką reiškia „plačiai“, nei ką reiškia „papildomi būdai“, kurie ir taip yra numatyti Baudžiamajame kodekse. Taip pat siūloma sąžiningą tarnyba susieti su, anot TS-LKD, padoria pensija senatvėje, socialinėmis garantijomis, o nesąžiningas tarnautojas iš karto prarastų visus šiuos privalumus. Be to, teisine prasme labai diskutuotinas partijos siūlymas susieti sankcijų dydį su prasižengusiojo pajamomis
Programoje įtvirtintos ir kelios kovos su korupcija žiniasklaidoje priemonės. Vienas reikšmingiausių pasiūlymų yra pataisyti kovos su korupcija įstatymus taip, kad leidėjams, redaktoriams, žurnalistams būtų taikomos tos pačios nuostatos kaip ir valdininkams.
Programoje taip pat atkreipimas dėmesys į nesutvarkytą partijų finansavimo priežiūros sistemą, į teismų sistemos uždarumą, į korupcija viešosiose pirkimuose, į neskaidrią sveikatos apsaugos sistemą.
Be tiesioginių kovos su korupcija priemonių partijos programoje yra nemažai ir netiesioginių priemonių, kurios turėtų sumažinti korupcijos mastą valstybėje, tačiau, panašu, jog programoje, bent jau kovos su korupcija srityje, laikomasi daugiau priemonių kiekybės, o ne kokybes principo bei programoje nuolat pabrėžiamas sistemiškumo principas didžiąja dalimi taip ir lieka tik programiniu teiginiu.  
 
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
 
TS-LKD programoje viešosios tvarkos ir saugumo srityje išskirtos dvi problemos: 1) teisėsaugos institucijų veikla, įskaitant Policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo santykius bei Policijos generalinio komisaro skyrimo tvarką; ir 2) kova su narkotikų verslu, platinimu ir vartojimu. Programoje išskirtos problemos ir jų analizė liudija TS-LKD partijos adekvatų situacijos vertinimą ir aiškią perspektyvą joms spręsti. Narkotikų verslas vertinamas kaip tiesioginė grėsmė visuomenės ir valstybės saugumui. Kritiškai vertinama dabartinė Narkotikų kontrolės departamento veikla ir numatomos kompleksinės priemonės kovai su narkotikų verslu, platinimu ir vartojimu („narkotikų prekeivis negalės išvengti realios laisvės atėmimo bausmės ir išeiti į laisvę anksčiau numatyto termino“, „aiškūs reikalavimai ir efektyvumo visai valstybės narkotikų kontrolės sistemai“, „ baudžiamoji atsakomybė piktybiškai atsisakantiems gydytis“. Programos išskirtinis dėmesys ikiteisminio tyrimo problemoms. Tačiau ši analizė pateikimo forma ir turiniu skirta daugiau pačiai partijai arba specialistams, nei paprastiems rinkėjams.      
 
Užsienio politika  ir krašto saugumas
 
Labai išsami ir nuosekli programa. Pabrėžiama, kad užsienio politika neatsiejama nuo vidaus politikos. Pasisakoma už transatlantinės partnerystės stiprinimą tarp ES ir JAV. Siekiama NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, stiprinimo. Lietuvos politika ES matoma kaip „balansavimo politika“ ginant savo interesus ES. Pagirtina nuostata, kad „Lietuva nesitenkins tik mechanišku ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę, bet darys įmanomą poveikį šių aktų turiniui“. Nors kalbama apie ES integracijos selektyvų gilinimą, kai kuriose srityse (pvz., mokesčių politikoje) siekiama išlaikyti nacionalinį savarankiškumą. Tiek NATO, tiek ES skatinama daugiau dėmesio skirti energetiniam saugumui ir integracijai.
Konkrečiai ir aiškiai nurodoma, kad Lietuva siekia daugiašalės partnerystės su NATO ir ES šalimis, o strateginėmis partnerėmis turi išlikti tik JAV, Lenkija ir Baltijos šalys. Laikomasi nuostatos, kad demokratijos plėtra Rytų Europoje – gyvybiškai svarbi visai Europai. Remia Ukrainos ir P.Kaukazo šalių pastangas tapti ES ir NATO nariais.
Rusija vertinama kaip didžiausias grėsmės šaltinis, o nuolaidžiavimas Rusijos agresyvumui – nešantis žalą tiek Vakarams, tiek pačiai Rusijai.
Akcentuojamas Lietuvos įsipareigojimų nevykdymas, numatant krašto apsaugai skirti 2 proc. lėšų nuo BVP, siekiama didinti šią dalį (bent jau iki 1,5 proc.), kuri dabar yra viena mažiausių NATO. Pasisakoma už šauktinių tarnybos išlaikymą, tačiau siekiama ją iš esmės reformuoti, modernizuoti, kad Lietuva būtų pajėgi gintis karinės agresijos atveju. Siūloma nuostata, kad  18 – 24 metų amžiaus tinkamos karo tarnybai sveikatos jaunuoliai atliktų 7 savaičių pradinį karinį.  Vis dėlto profesionali kariuomenė suvokiama kaip svarbi krašto saugumo sistemos dalis – numatoma, kad ją sudarys 8000-8500 karių, dar 12 000 – kaip aktyviojo rezervo karių.
 
Kultūros politikos perspektyva
 
Siūloma kultūros politika apima daugelį kultūros aspektų ir numato visapusišką kultūringo žmogaus ugdymo planą. Skiriama dėmesio per kultūrą kuriamai globaliai tautos tapatybei (įtraukiant lietuvių diasporą, išnaudojant jos kultūrinį potencialą, kultūrinio ,,ambasadoriavimo“ galimybes), kūrybiškumo pridėtinei vertei ir jos panaudojimui, profesionaliai kultūrai, jos finansavimo kriterijų keitimui, struktūrų decentralizavimui, mėgėjiškai kultūrai kaip socialinės atskirties mažinimo, integracijos ir bendruomenės solidarizavimo bei bendrai išsilavinusio žmogaus ugdymo priemonei. Taigi skatinamas ir kultūros produkavimas (geresnė kokybė, didesnė originalių idėjų sklaida), ir jos vartojimas, t. y. siekiama kurti (per švietimo sistemą, didesnį kultūros prieinamumą kaimo vietovėse) profesionalios kultūros paklausą, taip mažinant jos atotrūkį nuo mėgėjiško meno ir lokalios kultūros. Aiškiai išreiškiama vakarietiška šalies geokultūrinė orientacija, nors Rusijos atgrasymo strategijos siūlomos priemonės kelia abejonių kaip galinčios būti per brangios (ES kalbomis transliuojamos produkcijos dotavimas) ir perteklinės (griežta kontrolė reikalauja žmogiškų ir finansinių išteklių; produkcijos rusų kalba ribojimas gali neigiamai atsiliepti tautinių mažumų padėčiai šalyje), bet nepasiekti norimų rezultatų (vietoj dažnesnio programų lietuvių kalba žiūrėjimo bus pereita prie Rusijos transliuojamų kanalų, kitų žiniasklaidos priemonių). Be to, nors pateikiamos gana konkrečios kultūros ir tuo pačiu vertybinės (,,tautos erozijos“ stabdymo, ,,kultūrinio“ karo) politikos įgyvendinimo priemonės, jų realumas kelia abejonių, nes yra per daug susitelkusios į šeimos erdvę ir ,,žmogaus charakterio“ ugdymą, kas sunkiausiai pasiduoda politikos įtakai. O tokių tikslų kaip ,,atkurti politikos ir moralės ryšį“ bei ,,įveikti elgsenos skurdą“ pasiekimas yra beveik neišmatuojamas, tad sunkiai ir įvertinamas.
 
Jaunimo politika
 
Jaunimo politika – nuosekli TS-LKD programos tąsa, orientuota į pilietiško, dalyvaujančio, atsakingo žmogaus ugdymą. Didelis privalumas yra tai, kad ši programos dalis parašyta paties jaunimo. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui mokykloje, bendruomenėje, neformalaus švietimo prieinamumui, geresniam mokinio profesiniam orientavimui, lankstesnių studijų galimybei, studentų mobilumui, užimtumui, finansiniam savarankiškumui, narkomanijos, alkoholizmo, nusikalstamumo ir ankstyvo lytinio gyvenimo prevencijai, atsakomybės už savo sveikatą, aplinką ir aplinkinius ugdymą, jaunimo informuotumui. Labai pažangios yra nuostatos dėl dalinių (kaupiant kreditus), nuotolinių studijų įvedimo, gabių studentų ar retą, bet reikalingą specialybę norinčių įgyti studentų studijų užsienyje finansavimo. Daugelis konkrečių pasiūlymų yra realūs ir įgyvendinami, nes reikalauja ne tiek daugiau finansavimo, kiek teisės aktų pakeitimo ar su jaunimu susijusių struktūrų reorganizacijos ir, žinoma, daugiau pačių vietinių bendruomenių, švietimo įstaigų ir politikų geranoriškumo. Visgi reikia pastebėti, kad jaunimo politika per daug orientuota į jau dalyvaujantį ir pilietišką jaunuolį, pamirštant tuos, kurie nenori priklausyti formalioms struktūroms (NVO, mokyklų parlamentams), tačiau irgi turintiems teisę pasakyti savo nuomonę, trūksta originalių ir naujų idėjų, kaip ne tik siūlyti ,,tinkamą“ gyvenimo modelį ir pilietines-tautines vertybes, bet ir leisti skleistis kitokioms pasaulėžiūroms.
 
Akcentai
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
Pateikiamas už save, savo šeimą, aplinką, bendruomenę, kultūrinį paveldą, tautą ir gamtą atsakingo žmogaus ugdymo planas, kurio įgyvendinimui, deja, reikia kiekvieno piliečio ,,persitvarkymo“ pastangų. Tikslai - puikūs, bet sunkiai pasiekiami.
 
Nenuoseklumai programoje.
Pasiryžimas įgyvendinti savo programą ir kvietimas prisijungti tik jų vertybes išpažįstančias bei prie programos įgyvendinimo norinčias prisijungti partijas nesiderina su: 1) menkomis partijos galimybėmis vienai sudaryti Vyriausybę; 2) deklaruojamu konsensuso (tai visada reikalauja nuolaidų) ir bendro sutarimo dėl reformų siekiu.
Ne vienai programos daliai ir skyriui pritrūko „galutinio“ suredagavimo.
 
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
 
Informuoti visuomenę apie kainų formavimosi skirtingose verslo grandinėse (pavyzdžiui, analizuojant būtiniausių prekių gamintojų ir prekybos vietose esančių kainų skirtumus) rodiklius. Lyginti šiuos duomenis su kaimyninių šalių statistika. Stebėti kainų dinamiką bei šių tyrimų rezultatus skelbti internete.
 
Įkurti Kino ir televizijos standartų komisiją, kuri, šalia kitų funkcijų, sertifikuotų nedemokratinių ir priešiškumą Lietuvai demonstruojančių šalių produkciją, papildomai tikrindama ją turinio požiūriu;
 
Diferencijuoti mokesčius laidoms pagal europietiškumo/ originalumo/ retransliavimo kriterijų, o kanalams, propaguojantiems ne ES kalbas, taikyti aukštesnius mokesčių tarifus.
 
Per metus baigti žemės grąžinimą.
 
 
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programos vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
 
 
LLRI
Partijos programos sritis
Prielaidos ekonomikos augimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Mokesčių politika
-1
1
1
1
Reguliavimo reforma
0
0
0
-1
Reformos
Sveikatos
0
0
1
0
Švietimo
2
2
2
2
Pensijų
1
1
-1
-1
Valstybės tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje politika
-1
-1
1
-1
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
0
1
0
-1
 
 
Partijos programos sritis
Prielaidos efektyviam valstybės veikimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
1
2
1
2
Kova su korupcija, skaidrumo didinimas
1
1
-1
-1
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
2
2
1
2
Užsienio politika ir krašto saugumas
1
2
1
2
Kultūros politikos perspektyva
2
2
1
1
Jaunimo politika
1
1
1
1
 
 
Rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Dr. Aine Ramonaitė, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.