Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ir TSPMI projektas PILIEČIŲ PASIRINKIMAS 2008: Valstiečių liaudininkų sąjungos rinkiminių nuostatų analizė

2008-10-02
Rinkiminių nuostatų analizė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui 12 numeriu rinkimų sąraše esančios Valstiečių liaudininkų sąjungos rinkiminių nuostatų analizė.
 
Idealaus koalicijos partnerio bet kam programa
 
 
Bendras vertinimas
 
LVLS programa yra atsakingai parengta ir yra viena iš tų, kurios atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus. Programa išsami, joje pristatomi partijos nuveikti darbai, argumentuotai įvertinama esama padėtis valstybėje, pateikiami konkretūs siūlymai problemoms spręsti. Programoje į kai kurias problemas žiūrima sistemiškai, pavyzdžiui, į mokesčių sistemos pertvarkymą, - tai yra ypač reta kitų partijų dokumentuose.
 
Apimtimi, parengimo kokybe ir požiūrio rimtumu LVLS ir TS-LKD rinkimų programos yra išskirtinės ir kitos joms toli gražu neprilygsta.
 
LVLS programoje akcentuojami funkcinės demokratijos, t.y., interesų derinimo politiniame procese, socialinių tinklų plėtros, bendruomeniškumo ir pan., klausimai. Programines idėjas apie socialinį korporatyvizmą, galima laikyti šios partijos išskirtiniu atpažinimo bruožu.
 
LVLS pateikia esamos situacijos analizę, įvardijama kiekvienos srities problemas, programa išsiskiria esamų darbų įvardijimu, nuorodų į konkrečius įstatymų projektus darymu ir gana aiškiu įsipareigojimu tęsti iki šiol vykdytą politiką. Analizė, deja, nevisada išsami, siūlomi sprendimai problemų gali ir neišspręsti, o dalis parengtų įstatymų, kuriuos partija nurodo savo programoje, prieštarauja partijos teigiamai demokratijos sampratai ir siekiamiems tikslams. Be to, nuorodos į ,,mūsų“ nuveiktus darbus ne visada nurodo į LVLS nuveiktus darbus, o jei nurodo, tai tik į pozityvius veiksmus, todėl tai reikėtų vertinti ne kaip teigiamą ir sveikintiną praktika, o labiau kaip populizmo apraišką.
 
Panašiai kaip konservatoriai, LVLS ketina siekti stalinistinių nusikaltimų pripažinimo ES lygiu.
 
Kitaip nei daugelis kitų programų, ši akcentuoja nekonfliktiškumą ir bendradarbiavimo galimybes. Programoje šiek tiek kalbama apie problemas, daugiau apie tai, „ką reikia daryti kartu“, ir bene daugiausiai – ką valstiečiai liaudininkai „jau padarė“. Programa randa gražių žodžių bet kokiam sprendimui pateikti. Pavyzdžiui, vietoje pasakymo, kad Sodros įmokomis bus apmokestinti ūkininkai, teigiama, kad jie įgis teisę į senatvės pensijas. Tokiu būdu gražbyliavimas tampa svarbesnis nei tiesus tiesos sakymas, įpakavimas svarbesnis nei esmė.
 
Programoje prisiimamas valdančiosios partijos vaidmuo, piešiamas pozityvus Lietuvos paveikslas. Kita vertus, programa yra pabrėžtinai nuosaiki ir nereformiška. Programa stiliaus prasme solidi, neatmestina. Tačiau jaučiasi, kad susikoncentravus į atskiras sritis bendras vaizdas yra išskydęs, o kryptis tampa realiai viskas. Visa tai daro programą ir pačią partiją tinkamą bet kokiai koalicijai – priklausomai nuo koalicijos bus atsisakyta tam tikrų programos siūlymų, o esminių prieštaravimų su partneriais neiškils. Didesnis akcentas nei kitose partijose dedamas prie regioninės ir žemės ūkio politikos.
 
Mokesčių politika
 
Nei viena mokesčių ar biudžeto tiesiogine šių žodžių prasme problema atitinkamame programos skyriuje neįvardinta. Teigiama, kad „Mokesčių sistema turi garantuoti mokesčių naštos gyventojams ir verslui sumažinimą“, pasisakoma „už mokesčių optimizavimą, kurie skatintų reinvestuoti pelną, mažintų finansinę naštą smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir padidintų gyventojų mokumą“. Numatoma, kad būtina sumažinti bendrą darbo pajamų apmokestinimą gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais, pasisakoma už neapmokestinamų pajamų didinimą, už minimalios algos neapmokestinimą. Numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus ir prižiūrinčioms senus ir neįgalius šeimos narius. Numatomas tolesnis mokesčių iškraipymas kaimo naudai - kad būtų tolygiai sumažinti mokesčiai veikiančioms įmonėms kaimo vietovėje. Numatoma padidinti taršos mokesčius stambioms įmonėms. Mokesčių siūlymai labai disonuoja su siūlymais labai didinti atskirų sričių finansavimą.
 
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
 
Sveikata. Problemų konstatavimas ir siūlymai – beveik vien tik susiję su poreikiu daugiau finansuoti sveikatą. Sveikintina, kad konstatuojama, jog būtina stiprinti pacientų atsakomybę už savo sveikatą, kuriant paskatas rūpintis savo bei šeimos narių sveikata, tačiau realių priemonių tam nėra. Yra taiklių siūlymų, pavyzdžiui, nustatyti realius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Numatoma skubiai inicijuoti savanoriško sveikatos draudimo įvedimą, leisiantį darbingiems ir sveikiems piliečiams kaupti lėšas bei dalį sumokėtų valstybei mokesčių skirti savo sveikatai. Neaišku, kas šiuo turima galvoje – savanoriškas draudimas, ar valdžios iš mokesčių finansuojamos sveikatos sąskaitos, kurios draudimo funkcijos iš principo negali atlikti. Šie labiau sisteminiai pokyčiai paminimi tik fragmentiškai. Daug dėmesio skiriama efektyvumui, bet prie jo prieinama ne iš ekonominio, o iš medicininio taško. Pagrindinis finansinio efektyvumo akcentas tėra labai kritikuojamas „skandalingas“ neefektyvus ir santykinai per didelis vaistų finansavimas.
 
Švietimas. Kaip ir sveikatos srityje, manoma, kad pagrindinė problema – lėšų trūkumas. Taikliai pastebima, kad reformuojamų mokyklų sistema kuriama nelanksti. Tačiau nepagrįstai teigiama, jog ši nelanksti sistema atsirado dėl to, kad buvo orientuojamasi į ekonominius kriterijus. Aukštojo mokslo srityje reformų nenumatoma, bus siekiama geresnių rezultatų iš esmės esamos sistemos rėmuose (akcentuojamas tik kokybės kontrolės būtinumas ir aukštųjų mokyklų ekonominis savarankiškumas).
 
Pensijos. Numatoma Sodros plėtra:
-          verslininkams „sumažinti asmeninę riziką socialinio draudimo dėka“;
-          sukurti smulkiems verslininkams teisę į pensijas;
-          Užtikrinti ūkininkų ir savarankiškai dirbančių galimybes naudotis valstybine pensijų sistema
-          Žymiai padidinti bazinę pensiją.
Tokiu būdu po gražiais išmokų pažadų žodžiais užmaskuojama Sodros įmokų bazės plėtra ir kyla pagrįstas klausimas ar tai neprieštarauja mokesčių dalies įsipareigojimui mažinti darbo apmokestinimą socialinio draudimo mokesčiais.
Taip pat numatoma skirti valstybines pensijas motinoms, užauginusioms 5 ir daugiau vaikų.
Apie privačias pensijas nekalbama nieko.
 
Reguliavimo politika
 
Reguliavimo problemoms dėmesio neskiriama, problemų nematoma. Prie skyriaus, skirto konkurencingumui pažymėta, kad reikia mažinti biurokratijos naštą, prie smulkaus verslo skyriaus – kad reikia mažinti administracinę naštą, tačiau jokių priemonių nėra. Visuose kituose skyriuose daug užuominų arba ir konkrečių siūlymų apie naujus ar griežtesnius reguliavimus.
 
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
 
Net pasiektų darbų įsivertinime labiausiai giriamasi įvairiais valdžios realizuotais projektais ir skatinimo programomis (ironiška, kad giriamasi netgi Investicijų skatinimo programa, kuri jokių rezultatų neatnešė, o reikalai su investicijų pritraukimo Lietuvoje vargu ar laikytini gerais). Valstybės vaidmuo numatomas didesnis per įvairias naujas valstybės iniciatyvas („skatinti“, „skirti“, „remti“, „kurti“). Drastiškų siūlymų nacionalizuoti ar uždrausti nėra, lygiai kaip ir išvalstybinti tam tikras veiklas.
 
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
 
Labai ryškus regioninis matmuo. Įsipareigojama pasiekti, kad nei vienoje Lietuvos apskrityje ar savivaldybėje vidutinis gyvenimo standartas, išmatuotas pagal vidutines metines gyventojo darbo pajamas, nebūtų žemesnis nei 75 proc. šalies vidurkio. Smarkiai akcentuojamas būsto prieinamumas (akivaizdžiai neišmokta JAV finansų krizės pamoka, kurioje šio tikslo atkaklus siekimas privedė prie paskolų krizės). Numatomos ir aktyvios socialinės priemonės, ir išmokų didinimas: didinti išmokas vaikams, motinų, auginančių vaikus namuose, darbą prilyginti valstybės atlyginamam darbui. Iš konstatuojamų problemų irgi galima spręsti, kad išlaidos tik augs:
-„Lietuva socialinei apsaugai (įskaitant ir sveikatos apsaugą) skiria tik 13,3 proc. BVP, tuo tarpu kai ES šalys – vidutiniškai 27,3 proc. BVP.;
-„Pastaraisiais metais Lietuvos BVP vidutiniškai vienam gyventojui siekia 50 proc. ES lygio, o išlaidos socialinei apsaugai vidutiniškai vienam gyventojui nesiekia ir 30 proc. ES vidurkio.“
 
Socialinės politikos pažadai akivaizdžiai disonuoja su mokesčių mažinimo pažadais.
 
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
 
LVLS daug dėmesio skiria viešosios politikos sprendimų priėmimo procesui, įsipareigoja vadovautis kaštų ir naudos analizės principais, priimti Lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai įstatymą, taip pat daugiau dėmesio skirti įgyvendinamų sprendimų monitoringui.
 
Vienas iš įdomesnių, tik vargu ar rimtai pasvertų siūlymų partijos programoje – leisti savivaldos rinkimuose balsuoti asmenims nuo 16 m. amžiaus.
 
LVLS pasisako už kuo greitesnį Tarnautojų elgesio kodekso, kuris iš tiesų yra seniai ir rimtai įstrigęs, priėmimą.
 
Kova su korupcija 
 
Galima sutikti su nuogąstavimu, jog Lietuvoje iki šiol nėra įgyvendinta nemaža dalis Seimo ratifikuotos Jungtinių Tautų konvencijos nuostatų; dauguma valstybinių institucijų ignoravo 2002 m. Seimo priimtą Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių planą. Taip pat reikėtų sutikti, jog būtina stiprinti STT korupcijos prevencijos ir antikorupcinio visuomenes švietimo veiklą, būtinas aiškus ir nedviprasmiškas valstybės tarnautojų Elgesio kodeksas ir kt.
Tačiau net ir apžvelgiant, anot LVLS, esamas problemas, panašu, jog neapseita be populistinių, konjunktūrinių lozungų. Labai kvestionuotina LVLS kritika Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Partijos programoje teigiama, jog VTEK gana vienapusiškai, be gilesnės analizės priima politikų skunduose prieš savo konkurentus siūlomas išvadas ir tuo piktnaudžiauja agresyvaus žanro politikos atstovai.
 
Prie svaresnių partijos pažadų kovoje su korupcija galima priskirti ketinimus parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, įgalinančius pilnai įgyvendinti visas Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatas; priimti Lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai įstatymą; parengti ir priimti naują Teismų įstatymą, kuriame pilnai kompleksiškai būtų išspręsti teisėjų skyrimo, karjeros, darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir teisėjų atsakomybę už priimtus sprendimus; dėti visokeriopas pastangas, kad būtų priimtos Antstolių įstatymo pataisos, užkertančios kelią neteisėtam ir neteisingam antstolių funkcijų vykdymui ar piktnaudžiavimui jomis; parengti ir priimti viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategiją.
 
Tačiau partijos programoje yra nemažai populistinių, skambių ir mažai įtakos problemų sprendimams darančių pažadų. Neaišku, ką reiškia partijos ketinimai griežtai vertinti LVLS deleguotų institucijų vadovų veiklą įgyvendinant Nacionalinės kovos su korupcija programines nuostatas; abejotina ar žadamas didinti STT finansavimas korupcijos prevencijos srityje realiai prisidės prie korupcijos prevencijos kol STT pateikiamos išvados dėl korupcijos prevencijos bus tik rekomendacinio pobūdžio. Visiškai nesuprantama partijos pozicija dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo sistemos reglamentavimo, taip pat neaišku, kokios įstatymo pataisos turimos omenyje, siekiant užtikrinti operatyvų bylų nagrinėjimą teisme; kaip ketinama užtikrinti teisėsaugos institucijų veiklos atribojimą nuo politinių partijų įtakos.
 
Partijos programoje nemažai vietos skiriama politinės korupcijos problemoms. Pažymėtina, kad LVLS politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės klausimais nepasidavė pigiam populizmui ir nesiūlo visas problemas išspręsti uždraudus partijas finansuoti juridiniams asmenims. Vietoj to partija siūlo tai, kas išbandyta daugelyje Vakarų demokratijų, t.y., griežtinti partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę ir prie VRK įkurti specialią už tai atsakingą instituciją.
 
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
 
LVLS gerinant teisėtvarkos darbą ketina pirmiausia veikti per įstatymų keitimą bei skatindama bendradarbiavimą su ES teisėtvarkos srityje. Partija žada priimti naują teismų įstatymą, kuris kompleksiškai spręstų teismų problemas, įstatymais užtikrinti aukų apsaugą, užkirsti kelią galimybėms antstoliams piktnaudžiauti savo pareigomis. Kaip teigiamą nuostatą galima išskirti ir tai, kad ketinama tobulinti žmogaus teisių apsaugos mechanizmus pagal Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Teisingumo teismo sprendimus. Taip pat aktuali nuostata – atsakomybės numatymas žemėtvarkos projektų autoriams, rangovams ir matininkams už pažeidimus. Policijos veiklos srityje partija numato leisti steigti kompaktiškus policijos padalinius seniūnijose, stiprinti bendradarbiavimą su Europolu. LVLS pateikia nuorodas į kai kuriuos įstatymų projektus, kurie yra parengti siekiant šių tikslų, tačiau dalis pažadų yra gana abstraktūs (pavyzdžiui, “pareikalausime iš teisinės sistemos pareigūnų efektyvesnės veiklos, viešumo ir skaidrumo” ), o jų įgyvendinamumas sunkiai pamatuojamas. Žadamų parengti teisės aktų turinys taip pat nedetalizuojamas. Abejotina nuostata leisti steigti policijos padalinius seniūnijose, ypač atsižvelgiant į pareigūnų trūkumą ir esamų nuovadų nepakankamą aprūpinimą techninėmis priemonėmis. Vertinant bendrai LVLS programa teisėtvarkos srityje yra nukreipta į aktualių problemų sprendimą, tačiau dalis siūlomų priemonių gerokai vėluoja (atsakomybės žemėtvarkininkams, rangovams ir matininkams nustatymas) arba yra abejotinos naudos (policijos padalinių seniūnijose steigimo leidimas).
 
Užsienio politika  ir krašto saugumas
 
Valstiečių liaudininkų programa, skirta užsienio politikai – viena plačiausių tarp visų partijų. Tai nenuostabu, žinant, kam atstovauja dabartinis užsienio reikalų ministras. Vis dėlto didelę dalį šios plačios programos sudaro gana bendro pobūdžio teiginiai, pvz., nuostata, kad LVLS užsienio politikos srityje „ir toliau vadovausis atvirumo, aktyvumo ir bendradarbiavimo principais.“ Kita vertus, daugelis užsienio politikos siekių yra sveikintini – pvz., pastangos kuo greičiau prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos (tiesa, nedaugelis LVLS rinkėjų iškart suprastų, kad tai reiškia ketinimą kuo greičiau įsivesti eurą); siekti bendros ES išorinės energetikos politikos sukūrimo; pasisakoma už ES ir JAV transatlantinių ryšių stiprinimą; pasisakoma už tai, kad turėtų būti aktyviau plėtojama Europos Kaimynystės politika; siekiama patvirtinti valstybės tarptautinių viešųjų ryšių strategiją ir pan.
 
Apibendrinus, LVLS programinės nuostatos užsienio politikos srityje yra bene profesionaliausiai parengtos, tačiau kartu – ir sunkiausiai suprantamos apie užsienio politiką nedaug žinantiems rinkėjams. Šiuo atveju LVLS programa užsienio politikos srityje bemaž atitinka oficialius Lietuvos užsienio reikalų ministerijų dokumentus ir kartais atrodo net per daug smulkmeniška. Ar daugeliui rinkėjų gali būti svarbu, kad Lietuva „tinkamai pasirengtų Lietuvos pirmininkavimui Baltijos jūros valstybių tarybai 2009 m.“? Tai vienas iš rutininės užsienio reikalų ministerijos darbotvarkės punktų, kuris kiek keistai atrodo partijos rinkimų programoje. Vis dėlto vilties teikia tai, kad partija ketina bent jau daugiau „aiškinti visuomenei svarbiausius užsienio politikos tikslus.“
 
Kultūros politikos perspektyva
 
LVLS pasižymi vykdytos politikos tęstinumu. Programoje gana konkrečiai nurodoma, ką ketinama daryti, pateikiamos nuorodos į jau parengtus įstatymų projektus, kurių priėmimo ketina siekti LVLS. Perspektyva nėra iki galo nuosekli, nes daug nuorodų į demokratiškumo, kritinio mąstymo ugdymo, pasaulyje konkurencingos kultūros siekius, o iš tiesų remiama konservatyvi, orientuota į tautiškumą, lietuvybės apsaugojimą nuo suvienodinančios ES įtakos, krikščioniškų vertybių stiprinimą, etninės, regionų kultūros saugojimą politika. Partijos nuostatos šeimos politikos srityje yra tiesiogiai perkelta Valstybinė šeimos koncepcija.
 
Siauresne kultūros politikos prasme pabrėžiama, kad nėra sukurta kultūros strategija, o finansavimas - per mažas ir neefektyvus. Dalis LVLS siūlomų sprendimų yra konkretūs (pavyzdžiui, laisvojo menininko statuso įteisinimas ir socialinių garantijų jiems suteikimas), dalis apsiriboja siekių išvardijimu ar tiesiog pažadėjimu “skirti dėmesį”, nenurodant konkrečių įgyvendinimo priemonių. Nurodomos lėšos kultūrinės politikos įgyvendinimui – valstybės biudžetas, ES struktūriniai fondai, kultūros ir verslo bendradarbiavimas, tačiau abejonių kelia programoje pateikiamų skaičių realumas (pavyzdžiui, padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus tiek, kad jie viršytų biudžetinių įstaigų atlyginimų vidurkį), be to, biudžetas ir ES fondai gali nesugebėti ištesėti visus, turint omeny ir kitose srityse įvardijamus, gausius pažadus.
 
Jaunimo politika
 
Atskiro skyriaus jaunimo politikai programoje nėra, o po visą programą išsimėčiusios nuostatos labiau nukreiptos į atskirų problemų sprendimą, o ne jaunimo poreikius apskritai: parama jauniesiems ūkininkams, narkomanijos, alkoholizmo, nusikalstamumo prevencija, parama NVO, dėmesys neformaliam švietimui, informacinės visuomenės plėtra, sąlygos užsienio kalbų mokymuisi, sveikos gyvensenos pagrindų, aplinkosaugos įtraukimas į ugdymo programas, pilietiškumo, verslumo skatinimas, gabių studentų ir moksleivių rėmimas. Dauguma nuostatų nepakankamai konkrečios ir neišplėtotos: norima jaunuosius mokslininkus siųsti į prestižinius užsienio universitetus, bet apskirtai moksleivių ir studentų mobilumu nesirūpinama, minimos paskolos ir stipendijos studentams, bet kitokių sąlygų jaunimo finansiniam savarankiškumui nesudaroma. Svarstytinas ir pozityvus yra siūlymas savivaldos rinkimuose leisti balsuoti nuo 16 m.
 
Akcentai
 
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
 
Programa labai aiškiai orientuota į regionų, kaimo gyventojus, jiems gyvenimo sąlygos ir turėtų pagerėti.
 
Nenuoseklumai programoje.
Į socialinį teisingumą orientuotos rinkos ekonomikos, visuotinės gerovės sistemos, prieinamesnio mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, didesnių biudžeto išlaidų socialinei apsaugai, didesnės minimalios algos, didesnių pensijų siekiai ir noras mažinti gyventojų pajamų mokestį, nedidinti pensinio amžiaus, neapmokestinti minimalios algos. Stebuklingas bet kokio finansavimo šaltinis šiai partijai – ES struktūriniai fondai, kurie nėra nei neišsenkami, nei amžini.
 
Teigimas, kad ES šalys socialinei apsaugai skiria 27, 3 proc. BVP, o Lietuva – tik 13. 3 proc., neatsižvelgiant į daugelio šalių didesnius gyventojų mokesčius valstybei ir didesnę galimų perskirstyti lėšų dalį.
 
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
 
„Įvesti reikalavimą viešojo transporto paslaugų tiekėjams naudoti biodegalus. Didinti valstyb÷s
paramą ir kitaip skatinti biodegalų gamybą ir vartojimą (neribojant biodegalų gamybos,
padidinti paramą dėl maisto kainų krizės ir bado kenčiantiems pasaulio regionams).“
 
Pasiekti, kad ES parama 2013 m. vienam hektarui, produkcijos vienetui ar atitinkamam
ūkio subjektui būtų suvienodinta visose naujose ir senose šalyse narėse.
 
Pagerinti demografinę kaimo situaciją: pasiekti, kad tik 10 proc. kaimo gyventojų dirbtų žemės ir miškų ūkyje, o jame daugėtų jaunų darbingo amžiaus ir šeimas kuriančio jaunimo.
 
Skirtumas tarp kaimo ir miesto gyventojų pajamų sumažės iki 15 proc.
 
Minimali alga turi pirartėti prie vidutinio atlyginimo.
 
Sudaryti palankias sąlygas vaikams augti biologinėje tėvų šeimoje.
 
 
Vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
 
 
LLRI
Partijos programos sritis
Prielaidos ekonomikos augimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Mokesčių politika
0
-2
-1
-1
Reguliavimo reforma
-1
0
0
-2
Reformos
Sveikatos
-1
0
0
-1
Švietimo
-1
0
0
-1
Pensijų
-2
0
-1
-2
Valstybės tiesioginio dalyvavimo ekonomikoje politika
-1
2
1
0
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
-2
-1
-1
0
 
 
Partijos programos sritis
Prielaidos efektyviam valstybės veikimui
Nuoseklumas
Realistiškumas
Konkretumas
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
1
1
2
2
Kova su korupcija, skaidrumo didinimas
1
1
1
1
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
1
0
1
2
Užsienio politika ir krašto saugumas
1
2
2
0
Kultūros politikos perspektyva
-1
-1
0
-1
Jaunimo politika
0
-1
0
-1
 
 
LSDP rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.