Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Muštas nemuštą neša

Rūta Vainienė, LLRI prezidentė
2008-12-23
Komentaras, Lietuvos radijas
Tarsi vilkolakis per pilnatį naktimis dirbantis Seimas neskaitydamas laimina visus iš eilės jam teikiamus įstatymus. Generalinė linija juose – mokesčiais sunaikinti individualia veikla užsiimančius asmenis, t.y. tas pačias mažiausias ir labiausiai pažeidžiamas darbo bites. Jų sąrašas labai ilgas. Tai ne tik autoriai ir sportininkai, bet ir individualia veikla užsiimančios siuvėjos, kirpėjos ir kiti tylūs žmogeliai kantriai ir sunkiai užsidirbantys duoną.
 
Nuožmaus Seimo valia 2009 metais jie turės mokėti tris kartus didesnius mokesčius - 15 proc. pajamų mokesčio, 9 proc. sveikatos draudimo mokesčio ir 28,5 procentus „Sodrai“. Visa tai sudaro virš 50 proc. visų apmokestinamųjų pajamų. Tai yra sunkiausia mokesčių našta, kokia tik kada buvo ar yra taikyta savarankiškai dirbantiems asmenims. Smulkiajam verslui ji yra žudanti.
 
Mokėti ją iš „solidarumo“, kaip duetu ragina A. Kubilius ir A. Šemeta – reikštų numirti dėl solidarumo. Tik štai neaišku, su kuo solidarizuotis kviečia valstybės asmenys? Su valstybės biudžetu, kuris sunkmečiui patvirtintas dar didesnis nei ekonomikos kilimo metu. Nei valstybės biudžeto, nei „Sodros“ šiems asmenims pakelti mokesčiai neišgelbės. Biudžeto pajamos nepadidės, o jei ir padidės, tai labai jau nereikšmingai – didžiąja dalimi dėl to, kad individualia veikla užsiimančių asmenų pajamos yra tikrai mažos. Galų gale, norėdami išgyventi, šie asmenys bus priversti lįsti šešėlin arba apskritai nutraukti veiklą. Rezultatas niekam nepageidautinas.
 
Mokesčių įstatymuose užsimota ir prieš tuos, kurie draudžiasi savo gyvybę ir tai derina su investavimu ir kaupimu. Naujojoje Gyventojų pajamų mokesčio redakcijoje numatytas gyvybės draudimo išmokų dalies, viršijančios gyvybės draudimo įmokas, apmokestinimas 15 proc. net ir tuo atveju, kai pajamų mokesčio lengvata nebuvo naudotasi. Tokia tvarka būtų taikoma sutartims, galiojančioms mažiau nei 10 metų. Nesuvokiama, kodėl valstybė, siūlydama „nemokamą“ mediciną ir pensiją, baudžia tuos, kurie patys pasirūpina savo sveikata ir senatve? Kas galėtų paaiškinti ir šią diskriminuojančią nuostatą būtent draudimui – juk kitos investicijų pajamos apmokestinamos žymiai mažiau?
 
Susidaro įspūdis, kad žmones siekiama supriešinti tarpusavy visur, kur tik įmanoma. Kuo mokesčių įstatymų atžvilgiu skiriasi nacionalinė žiniasklaida nuo regioninės, kuo skiriasi individualia veikla užsiimanti siuvėja nuo notaro, kuo skiriasi draudikų investicijos nuo bankų? Mokesčių neutralumas naujaisiais pakeitimais ne didinamas, o mažinamas. Solidarumas dozuojamas visiems skirtingomis porcijomis, o štai valdininkams jo visai netenka. Jie ne tik gyvena iš mokesčių mokėtojų lėšų, bet ir bus apsaugoti nuo visuotinio taupymo – jų alga sumažėja tiek, kiek sumažėja jiems taikomas gyventojų pajamų mokestis.
 
Akivaizdu, kad Mokesčių inspekcija užuodžia šešėlio pavojų. Tad negailėdama šimtų tūkstančių litų perka užsakomuosius straipsnius, videoreklamas žiniasklaidoje, siūlydamasi į pagalbą. Skiltyje „mokesčių inspekcija konsultuoja“ į klausimą „koks vidutinis vokelio dydis“ mokesčių inspekcija atsako – 600 litų. Į pasiūlymus legalizuotis pradedant individualią veiklą nepamiršta pasigirti, kiek baudų individualiesiems priskaičiavo. Visas padorumo ribas peržengia videoreklama apie verslininkus, susirinkusius į anoniminių ligonių grupę.
 
Jei valdžios į šešėlį nustumtas verslininkas lyginamas su priklausomybės liga sergančiu ligoniu, kurį tik mokesčių inspekcija gali išgydyti, tai Lietuvą yra ištikusi tikra bėda. Šešėlis – ne verslininko liga, o per aukštų mokesčių rezultatas. Visi verslininkai nori mokėti mokesčius, tačiau toji našta turi būti pakeliama, nediskriminuojanti ir nesudėtinga.
 
Seimas priėmė biudžetus ir visą paketą mokesčių pakeitimų. Štai taip mes ir laukiame Kalėdų – vieni karpydami algas, atleidinėdami žmones, supriešinti skirtingų mokesčių ir ruošdamiesi didesnei jų naštai. Kiti – krizės nepaliesti, su išaugusiu biudžetu, išsaugotomis algomis bei darbo vietomis. Muštas nemuštą neša ir tiek.