Vyriausybės pateiktame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekte numatomas 2,6 milijardo litų deficitas daugeliui turėtų sukelti nerimą. Klausimai — ar įmanoma sutaupyti ir jei taip, tai kur — yra labai aktualūs. Daugelis norėtų rasti tokią biudžeto eilutę, kurios atsisakę magiškai gautume deficito dydžio sumą. Deja, realybė kitokia.

Kasmet atsiranda naujų programų: nuo 2001 iki 2007 m. programų skaičius išaugo net 62 procentais. Dažniausiai, nors programų tikslai ir skambūs, biudžeto lėšos panaudojamos neefektyviai. Todėl norint sumažinti nereikalingas biudžeto išlaidas būtina iš esmės persvarstyti visas programas, kritiškai įvertinti jų tikslus ir rezultatyvumą.

Kokių biudžeto išlaidų būtų galima neskausmingai atsisakyti svarstant biudžeto įstatymo projektą?

Pirmiausia reikėtų atsisakyti tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo nacionalinėmis lėšomis. 2009 m. biudžeto projekte šiai programai numatyta per milijardą litų, iš kurių beveik 800 mln. Lt skiria Europos Sąjunga. Nors šioms išmokoms bendrojo finansavimo nereikia, iš valstybės biudžeto joms bus atseikėta 285 mln. Lt nacionalinių lėšų ir PVM. Šios išmokos iškreipia rinką, mažina konkurenciją, todėl derėtų atsisakyti bent jau vietinių lėšų šioms išmokoms finansuoti.

Neefektyvus biudžeto išlaidų panaudojimas slypi Užimtumo didinimo programoje, kuriai numatoma skirti 164 mln. Lt (iš kurių 60 mln. Lt sudarys savanoriškai šiai programai skiriamos nacionalinės lėšos). Kaip šįmet nustatė Valstybės kontrolė, darbo rinkos politikos įgyvendinimo priemonės tobulintinos, pati sistema yra neefektyvi, jos teikiama pagalba dažnai vėluoja ir neatitinka rinkos poreikių, o pats programos finansavimas nesusijęs su nedarbo lygiu šalyje.

LLRI atliktoje subalansuoto biudžeto analizėje galimybių sutaupyti biudžeto lėšų radome atsisakant dar kelių programų: Specialiosios kaimo rėmimo programos (2009 m. numatyta skirti 149 mln. Lt) bei Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos (128 mln. Lt).

Taip pat būtina mažinti visų ministerijų reprezentacines išlaidas, nesubsiduoti komercinių renginių ir švenčių, atsisakyti su pagrindine veikla nesusijusių poilsio, rekreacinių objektų išlaikymo, eksploatavimo ir paslaugų subsidavimo.

Reikėtų naikinti tuščius etatus valstybinėse įstaigose, mažinti valstybės įmonių darbuotojų algas, konsultacinių paslaugų (galimybių studijų) pirkimo apimtį, galbūt net ir atidėti dirbančių asmenų pensijų ir teisėjų algų grąžinimą.

Pagal Valstybės investicijų programą naujai pradedamų projektų vertė siekia 1,1 milijardo litų. Iš viso programai numatyta skirti apie 5 milijardus. Gali būti, kad jau per vėlu atsisakyti visų šių naujų projektų, tačiau reikia atidžiai išnagrinėti galimybę dalį numatytų projektų įšaldyti vieneriems ar dvejiems metams.

Negalima pamiršti ir biudžeto pajamų. Minimoje LLRI subalansuoto biudžeto analizėje apskaičiavome, kad panaikinus įvairias mokestines lengvatas, biudžeto pajamos padidėtų daugiau nei puse milijardo litų. Panaikinus žemės ūkio sektoriui taikomas lengvatas, tikėtina, biudžetas papildomai gautų apie 800 mln. Lt.

Taigi biudžeto deficitą sumažinti galima ir didinant biudžeto įplaukas.

Skolintis valstybei bus labai brangu. Tarptautinėse finansų rinkose palūkanos jau dabar didelės. Taip pat tikėtina, kad dėl rizikos, susijusios su bloga Lietuvos finansų padėtimi, padidės palūkanų marža.

Siekiant išvengti šio pragaištingo scenarijaus ir nedidinti Lietuvos centrinės valdžios skolos iki 20 milijardų litų, būtina jau šįmet atsisakyti neefektyvių biudžeto išlaidų, o ateinančiais metais iš esmės persvarstyti biudžeto programų efektyvumą.