Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Narvas Baltijos tigrui

Rūta Vainienė, LLRI viceprezidentė
2003-07-28
Straipsnis, "Lietuvos žinios"
Savaitraštis „The Economist“ nepagailėjo gražių žodžių Lietuvai. Antraštė skelbia – Baltijos tigras. Sparčiausiai Europoje auganti ekonomika, besiveržiantis eksportas, nulinė infliacija, tvirta kaip uola valiuta, mažėjantis nedarbas ir biudžeto perteklius. Pastarasis teiginys dėl biudžeto pertekliaus - tikrai klaidingas, o visa kita - gryna tiesa!
 
Gyvenimas Lietuvoje lyg rojuje piešiamas ir dvejų metų Vyriausybės ataskaitoje. Pagaliau ne gėda pasilyginti su kaimynais latviais ir estais. Tiesa, lyginame tik šių metų pirmojo ketvirčio BVP augimo rezultatus, bet ir „The Economist“ savo straipsnyje lygiai tą patį daro.
 
Pagaunu save ties mintimi, ar tik ne Vyriausybės ataskaitos pasiskaitęs savaitraštis kūrė savo publikaciją, nes panašumų yra ir daugiau. Na, Vyriausybė kukliai nutyli apie valstybės fiskalinį deficitą, už kurį yra atsakinga, nors nesikuklina pasidžiaugti svetimais nuopelnais - tuo pačiu BVP augimu, mažėjančiu nedarbu ar bedarbystės diferenciacija.
 
Vyriausybė ataskaitoje didžiuojasi investicijomis, kurių aprašymui skirta reikšminga ataskaitos dalis. Dėmesio! Valdiškos investicijos – ne tos investicijos, kurios vėliau lems eksporto augimą, konkurenciją ar kitus ekonomisto sielai mielus dalykus. Tai tokios tariamosios investicijos, kurios geriausiu atveju nepadarys nieko blogo, išskyrus tai, kad ištaškė mokesčių mokėtojų lėšas. Na, dar Vyriausybė pasipuikuoja kai kuriais naujais reguliavimais, tarsi žinodama, kad ji pasėjo, bet ne ji nupjaus.
 
Apie Lietuvą rašo ne tik Vyriausybė ar pasaulinis savaitraštis. Nuolatos ekonominius ir politinius procesus šalyje stebi ir vertina analitikai. Štai „Hansabank Markets“ augimo lyderiavimą prognozuoja Latvijai. Teigdami, jog Lietuvos ekonomikos augimo katalizatoriai buvo eksportas ir investicijos, analitikai, matyt, nebesitiki, kad pavyks ateity išlaikyti tokį tempą. Ir ne be pagrindo taip galvoja. Juk tarpusavy susiję reiškiniai - investicijos ir eksportas - yra tikri tigrai. Tigrai myli laisvę ir žūva nelaisvėje. Narve jie nyksta, net jei tai būtų ir pats gražiausias narvas Europos Sąjungoje. Tigras narve - net ne katinas. Tigrai, ar jie biologiniai, ar ekonominiai organizmai, myli laisvę, o ekonominės laisvės Lietuvoje deficitas auga.
 
Čia verta paminėti bent du (jų yra ir daugiau) ekonominės laisvės tyrimus, kuriuos nepriklausomai vienas nuo kito vykdo nepriklausomi institutai - Fraserio institutas Kanadoje ir Heritage fondas JAV. Abu šie tyrimai abejojantiems teorinių argumentų patikimumu pateikia įtikinamus praktinius įrodymus apie tiesioginę ir labai tvirtą priklausomybę tarp ekonominės laisvės kiekio ir materialinės gerovės. Daugiau ekonominės laisvės - daugiau materialinės gerovės. Koreliacija labai stipri, bet egzistuoja tam tikras tarpsnis tarp veiksmo - laisvės (nelaisvės) - ir atoveiksmio - augimo (smukimo). Šis laiko tarpas nėra fiksuota konstanta, kiekvieno veiksmo atoveiksmis ateina po skirtingo laiko, bet be skaičių gyventi negalintiems „ekonomistams“ orientacine prasme šis matematinis dydis gali būti visai naudingas. Fraser instituto daugiau nei dešimtmetį atliekami tyrimai byloja, kad, praėjus 2-5 metams po reikšmingo ekonominės laisvės suvaržymo, ima buksuoti ekonomika.
 
Liepos vidury Fraser institutas paskelbė 2003 metų ataskaitą. Kadangi nenumaldoma laiko tėkmė yra mūsų gyvenimo realybė, 2003 metų ataskaita remiasi 2001 metų duomenimis. Ataskaita byloja, kad Lietuva surinko šiek tiek mažiau laisvės balų nei prieš tai buvusį laikotarpį ir nukrito vienu laipteliu žemyn laisvės geografinėse kopėčiose. Lietuva yra 69 vietoje. Kaimyninės Latvija ir Estija ūgtelėjo. Lietuva nukrito dėl dviejų priežasčių. Pirma, nelabai svarbi - ji pati tapo šiek tiek mažiau laisva. Antroji - svarbiausia - kitos šalys laisvėjo sparčiau. Laisvėdamos nukonkuruoja Lietuvą. Iš pradžių - tik laisvės kopėčiose, bet vėliau - ir ekonomikos augime. Ir taip susiklosto neišvengiamai. Tiesa, dėl pačios indekso metodologijos irgi galima ginčytis, bet net ir įvertinus visus trūkumus, tendenciją tyrimas atspindi gana vaizdžiai.
 
Sudėkime visas po šį straipsnį pabarstytas mintis į visumą ir pažiūrėkime, kas iš to išeina. Taigi ekonominė laisvė duoda savo vaisius - ekonominį augimą, bet ne tą pačią sekundę. Vadinasi, šiandien  džiaugiamės ekonomikos augimu ne todėl, kad turime puikią Vyriausybę (truputį ir todėl, bet tik todėl, kad ji elgiasi prognozuojamai ir nekrečia lukašenkiškų išdaigų), bet, pirmiausia, todėl, kad kažkada praeity buvo išlaisvinta žmogaus iniciatyva ir verslas.
 
Laisvės indeksų vertinimais Lietuvoje laisvės pradėjo mažėti (patys žinom, nė indeksų nereikia), vadinasi, po kelerių metų tai pajusime savo kišenėmis. Esama šalių, kurios išmoko gerovės pamoką (būti laisvom) ir ją taiko, vadinasi šios šalys nukonkuruos Lietuvą investicijų patrauklumo atžvilgiu, nes, prisiminkime, investicijos yra tigrai, kurie myli laisvę. Investicijos - Lietuvos ekonominio augimo katalizatorius, vadinasi, turime jas pritraukti, jei norime ir toliau augti. Bet ne valdiškas investicijas, kurios yra minusas iš realios ekonominės gerovės.
 
Gražus tas „The Economist“ straipsnis. Apie laisvės gyvūną - tigrą. Kuris myli laisvę, o narve jis žūva.