Vilnius, sausio 31 d. (ELTA). Lietuvos pinigų politikos reforma, įtvirtinusi valiutų tarybos modelį, buvo viena iš sėkmingiausių ekonominių reformų po nepriklausomybės atkūrimo. Tą patvirtina ir ekonomikos raida, ir visuomenės nuomonė. Tačiau dėl narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (euro zonoje) (EPS), kuriai šiuo metu ruošiasi, Lietuva turės atsisakyti valiutų tarybos modelio ir priimti naujas pinigų politikos taisykles.

 

Kitaip nei Didžioji Britanija, Švedija ir Danija, mūsų šalis, stodama į Europos Sąjungą (ES), įsipareigojo siekti ES sutartyje numatytų politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų. Tai yra, Lietuva privalės įsivesti bendrąją valiutą eurą (preliminariai - 2007metų sausio 1 dieną), deleguoti pinigų politikos formavimą politiškai nepriklausomam Europos centriniam bankui (ECB), kuris vadovaujasi pagrindiniu pinigų politikos orientyru - siekti kainų stabilumo.

 

Nors Lietuva įsipareigojo tapti euro zonos nare, tačiau principinis klausimas apie šios narystės privalumus ir trūkumus, palyginti su egzistuojančia valiutų tarybos sistema, išlieka svarbus ir gali nurodyti potencialias grėsmes, susijusias su įsijungimu į bendrąją pinigų politiką.

 

Atsiranda rizika dėl išaugusios centrinio banko veiksmų laisvės

 

Lito ir euro kurso fiksavimas stojant į euro zoną yra vienas iš svarbiausių procedūrinių klausimų, tačiau Lietuvai jis nėra itin aktualus, nes šalyje veikiantis valiutų tarybos modelis palengvina šalies įsijungimą į euro zoną. Šiuo metu daugiau ar mažiau aišku, jog euras pakeistų litą Lietuvoje tokiu kursu, koks galioja šiuo metu (nors tuo prieš kurį laiką ir buvo neoficialiai suabejota ES institucijose).

 

Kiek daugiau klausimų kelia naujųjų euro zonos narių potencialus dalyvavimas formuojant pinigų politiką, tačiau greičiausiai bus laikomasi šalių lygybės principo. Oficialiai būtent šis principas ir galimybė Lietuvos atstovams dalyvauti formuojant bendrąją pinigų politiką euro zonoje dažniausiai akcentuojami Lietuvoje.

 

Palyginti su Lietuvos pinigų sistema ir jame veikiančiu centriniu banku, ECB turi daugiau diskrecinių galių (pirmiausia keisti palūkanų normą) nei Lietuvos centrinis bankas. Būtent su šiuo centrinio banko veiksmų laisvės padidėjimu susijusi rizika gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Nors dažnai pabrėžiama, kad ECB instituciškai yra nepriklausomas nuo ES valstybių vyriausybių spaudimo ir todėl yra apsaugotas nuo politikų, norinčių pasinaudoti pinigų politikos priemonėmis savo siauriems tikslams, tačiau apsauga nuo politinio spaudimo nereiškia apsaugos nuo paties ECB klaidų.

 

Svarbiausia - išlaikyti valiutų konkurenciją

 

Vienas iš svarbiausių valiutos vartojimo klausimų yra galimybė vartotojams laisvai naudoti jiems patogiausią valiutą. Oficialiai Lietuvoje ir dabar galima atsiskaityti ne tik litais, tačiau dėl praktinių priežasčių (menkai vartojamos kitos valiutos) šitaip atsiskaityti galima tik už kai kurias paslaugas. Įstojus į EPS, ši situacija neturėtų keistis, nes Lietuvoje ir toliau bus galima atsiskaityti kitomis valiutomis, o tai priklausys nuo pačių rinkos dalyvių pasirinkimo.

 

Kiti dažnai minimi euro įvedimo pliusai yra tai, kad išnyks valiutų keitimo kaštai ir labiau išryškės kainų skirtumas, susijęs su euro naudojimu skirtingose šalyse. Valiutų keitimo kaštų pašalinimas yra savaime naudingas su euro zonos šalimis prekiaujančioms įmonėms ir joje keliaujantiems Lietuvos gyventojams, nors su tuo susijusi bendra ekonominė nauda priklausys nuo to, ar bankai nemėgins kompensuoti šio pajamų šaltinio praradimo kitais (tai priklausys nuo konkurencijos bankinių paslaugų rinkoje).

 

Esant tai pačiai valiutai, vartotojai gali lengviau palyginti prekių skirtingose euro zonos šalyse kainas ir lengviau pasirinkti, kur pirkti prekes ir paslaugas. Kaip rodo euro įvedimo Vokietijoje ir kitose dabartinėse euro zonos narėse praktika, įvedus eurą kainos išaugo (nors ir ne tiek, kaip teigia kai kurios vartotojų asociacijos, tai yra infliacija dėl euro įvedimo pakilo gana nežymiai). Tai galima paaiškinti įmonių mėginimu pasinaudoti politiniais pokyčiais bandant didinti savo produktų kainas.

 

Tikėtina, kad panašiai gali elgtis ir kai kurios Lietuvos įmonės, kurios dėl konkurencinio spaudimo ir kitų veiksnių gana vangiai didina kainas ir stengiasi išnaudoti bet kokią galimybę tą padaryti taip, kad vartotojai nepastebėtų. Tačiau ilgainiui tokį manipuliavimą kainomis galiausiai apribos konkurencija.

 

Priešingas dalyvavimo vienos valiutos erdvėje padarinys - potencialiai galinti išaugti darbo jėgos kaina Lietuvoje. Tačiau ši tendencija pastebima jau dabar ir, tikėtina, nepriklausomai nuo narystės euro zonoje. Tiesa, darbo jėgos kainos skirtumai veikiausiai išliks ilgiau nei prekių skirtumai dėl natūralių darbo jėgos mobilumo apribojimų ir skirtingo produktyvumo.

 

Dar vienas dažnai minimas vienos valiutos pliusas - prekybos ir investicijų didėjimas. Pavyzdžiui, kai kurie analitikai būtent čia mato vieną svarbiausių naujųjų ES narių įsijungimo į euro zoną privalumų. Narystė euro zonoje gali kažkiek prisidėti prie prekybos ir investicijų plėtros, tačiau šis veiksnys greičiausiai nebūtų svarbiausias stimulas investicijų ir ekonomikos augimui, palyginti su kitais šalies ekonominės politikos sprendimais - mokesčių dydžiu ir kitomis verslo sąlygomis. Lietuvos įmonės galėtų patirti nedidelės naudos dėl sumažėsiančių palūkanų normų, tačiau pastaruoju metu jos ir taip yra vienos mažiausių Europoje.

 

Reformuoti gremėzdiškas ES senbuvių socialines sistemas

 

Vienas iš svarbiausių politinių narystės euro zonoje aspektų yra galimo nacionalinių vyriausybių išlaidavimo apribojimas (konvergencijos kriterijai, ypač biudžeto deficito ir valstybės skolos dydžių apribojimai). Iki šiol potenciali narystė euro zonoje gana reikšmingai ribojo Lietuvos vyriausybių polinkį išlaidauti ir didinti biudžeto deficitą bei skolą. Tačiau pastaruoju metu ji tampa ir argumentu norint pagrįsti naujų mokesčių įvedimą ar deficito išlaikymą ties maksimalia leistina riba, jo nemažinant. Taigi nors narystės EPS perspektyva iš dalies apsaugo Lietuvos ekonomiką nuo didelio vyriausybės išlaidavimo, tačiau savaime nesukuria protingos fiskalinės politikos.

 

Kitas svarbus ilgalaikis politinis pavojus yra susijęs su socialiniais įsipareigojimais Vokietijoje ir kitose ES šalyse bei iki šiol labai lėtai vykusia pensijų sistemos ir darbo santykių reforma. Narystė euro zonoje nesukuria naujų ar didesnių pavojų šiuo atžvilgiu, tačiau tęsiantis vangiai socialinių reikalų ir darbo santykių reformai ilgainiui euro vertė gali smukti, ir tai neigiamai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką.

 

Svarbiausiu argumentu dėl nesijungimo į euro zoną galima laikyti pavojų, kad pinigų sąjunga gali ilgainiui peraugti į politinę sąjungą, kurioje bus suvienodinti mokesčiai ir biudžeto politika. Nemažai federalizmo Europoje šalininkų tikisi būtent tokio scenarijaus. Taigi svarbiausias klausimas yra, ar Lietuvos (kartu su kitomis naujomis ES narėmis) įsijungimas, šitaip augant euro zonos narių skaičiui, suteiks papildomą postūmį ES ėjimui link politinės sąjungos. Jei vis dėlto manysime, kad euro zonos plėtra dėl vienų ar kitų priežasčių suteiks postūmį gilesnei integracijai dar neintegruotose srityse, tai galėtų būti svarbiausias argumentas prieš Lietuvos narystę euro zonoje.

 

Dviprasmiškas euro poveikis

 

Pasvėrus visus Lietuvos narystės euro zonoje pliusus ir minusus galima daryti išvadą, kad euro įvedimas turės teigiamos ekonominės įtakos šalies įmonėms ir gyventojams (mažės valiutų keitimo kaštai), tačiau turės ir neigiamų pasekmių, nes atsiras neapibrėžtumas bei rizika dėl ECB vykdomos politikos. Kiti svarbūs rizikos šaltiniai - kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, galintys neigiamai veikti euro vertę, ir tikėtinas euro zonos plėtros postūmis naujiems ekonominiams integracijos projektams.

 

Lietuvos narystė euro zonoje bus naudinga šalies gyventojams tik tada, jei išliks valiutų konkurencija, ECB ir Europos centrinių bankų sistema ir toliau vykdys konservatyvią politiką ir, svarbiausia, politinis ES senbuvių dėmesys bus nukreiptas reformuoti šiuolaikines ekonomines, demografinių ir socialinių realijų neatitinkančias struktūras.

 

Su visa LLRI studija galima susipažinti internete.

 

***