Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Nekrologas ne tuo adresu

Rūta Vainienė, LLRI prezidentė
2009-02-23
Komentaras, "Veidas"
Laisvajai rinkai rašomi nekrologai – kone unisonu skelbiama kapitalizmo pabaiga, laisvosios rinkos fiasko, pabrėžiamas didesnis valstybinio sektoriaus vaidmuo. Krizė yra neeilinio masto, todėl tai verčia permąstyti vertybes ir pasitrinkimus. Abejonės dėl laisvosios rinkos (ir jos alternatyvos – valdžios) galimybių ir perspektyvų aplanko nuolat. Tiesa, abejonės sustoja ties viena riba. Krizės priežasčių analizė įprastai baigiasi rinkos apspręsta „padidėjusia būsto ir vartojimo paklausa“. Pinigų vaidmuo šioje kone kriminalinėje ekonomikos nuosmukio istorijoje yra nuolat ignoruojamas, o būtent jis verslo ciklų anatomijoje yra lemiamas. Ne visuomet nominacijos yra geriausias tiesos įrodymas, bet noriu tik priminti, kad už verslo ciklų kildinimą iš nekontroliuojamos centrinių bankų vykdomos pinigų emisijos F.A. Hayekas 1974 metais gavo Nobelio premiją.
 
Pinigai atsirado rinkoje – jie žmonijos atradimas mainams palengvinti. Pinigai kilo iš paprasčiausios prekės, kuri turėjo ir kitokį panaudojimą žmonių gyvenime. Ilgainiui pasaulis apsistojo ties aukso ir sidabro pinigais. Tais laikais pinigai nebuvo „emituojami“ bankų, kaip tai įprasta šiandien. Gauti pinigų galėjai dviem būdais: turėjai įdėti darbo (kasti, gryninti metalą) arba mainais pasiūlyti kitą gėrybę. Pinigai buvo visiškai privatūs ir labai riboti. Net kai popieriniai pinigai (kaip rinkos pinigų pakaitas) pakeitė metalą patogumo dėlei, jie buvo privatūs ir konkuravo tarpusavy.
 
Vėliau pinigai buvo monopolizuoti ir nacionalizuoti - istorija ilga, tačiau šiandien mums svarbu tik tai, kad visi rinkoje esantys pinigai yra valdiški. Nėra pasaulyje privačių pinigų (bent jau reikšmingų savo mastu). Laisvosios rinkos oponentai turėtų triumfuoti – maksimali rinkos galia yra visiškai sutelkta valdžios rankose ir apsaugota nuo godumo, rinkos ydų, kapitalizmo ir kapitalistų. Viskas, kas šiandien susiję su pinigais ir finansais – yra paveikta valstybinio pinigų emisijos monopolio ir valstybinio finansų sektoriaus reguliavimo. Kai sakoma, kad ištikusi krizė – laisvosios rinkos nesėkmė, neskubėkime linkčioti. Negali laisva rinka sukelti krizės ten, kur visai neveikia arba veikia su milžiniškais apribojimais. Tai, kas dabar vyksta pasaulyje yra dėsningas ir užprogramuotas valstybinio pinigų monopolio rezultatas. Valstybė pasisavino iš rinkos pinigų emisiją ne tam, kad jos nevykdytų, o tam, kad vykdytų. Šiandien dauguma valdžių yra prigaminusios tiek daug pinigų, kad tiesiog konkuruoja, kurios valiuta greičiau nuvertės ar bus devalvuota - tiek viena kitos, tiek bet kurios kitos prekės atžvilgiu.
 
Mini testas laisvosios rinkos duobkasiams. Ar žinote, kokia valiuta imti paskolą, kokia valiuta laikyti santaupas? O koks gi skirtumas turėtų būti – juk visi pinigai yra vienos ar kitos valstybės emituojami, imkite bet kurios valstybės, kuria pasitikite, pinigą ir jauskitės puikiai – jokios laisvosios rinkos čia nėra nei kvapo. Nesijaučiate saugiai?
 
Nežinau, kokia forma privatūs pinigai būtų pasiekę mus šiandien, jei jų natūralios raidos nebūtų sustabdžiusi valstybinė monopolija. Iš rinkos dėsnių logiškai seka tik viena – jei pinigai būtų privatūs, o jų emisija būtų verslas, ir šis verslas prigamintų per daug rinkos pinigų pakaitų (jei tai apskritai būtų įmanoma), labai greitai tokį emitentą ištiktų bankrotas. Teisinė sistema apspręstų, kokios tokio bankroto pasekmės ir kur jų riba. Esant valstybinei pinigų sistemai, bankrotas gamintojo neištinka, bankrotas ištinka pinigų vartotojus. Tai yra šios dienos ekonominis paveikslas.
 
Nėra šiandien didesnio iššūkio valstybėms, stojančioms į kovą su krize, kaip išrauti jos šaknį – besaikį pinigų gaminimą (kuris tolygus padirbinėjimui, tik legalus). Pinigų stabilumas yra pagrindinė atrama žmonėms ir rinkoms. Apriboti pinigų emisiją galima ir esant valstybiniams pinigams – mums puikiai pažįstama valiutų valdyba tokiam tikslui tarnauja. Perteklinių pinigų problema išsprendžiama bent jau lokaliai. Globalus klausimas lieka, į ką remiasi „didžiosios“ valiutos, o tiksliau - ką gautumėte už jas nuėję į centrinį banką? Ir kam gi čia turėtų būti rašomi nekrologai?