Ekonomikos skatinimo plano projektas pasirodė dar šių metų vasario mėnesį, plano įgyvendinimas pradėtas kovą. Taigi jau beveik keturis mėnesius gaivinama Lietuvos ekonomika aiškių atsigavimo ženklų kol kas nerodo. Galima būtų sakyti, jog praėjo per mažai laiko, jog ekonomikos skatinimo plano vykdytojų darbo vaisius pajusime vėliau. Tačiau ar su skatinimo planu ar be jo – Lietuvos ekonomika atsigaus. Klausimas – ar valdžios inicijuotas skatinimo planas gali turėti reikšmingos įtakos ekonomikai, ir jei taip, kokios?
Nors skatinimo planas susideda iš penkių dalių, tačiau pagal poveikį visas jas galima būtų skirstyti į dvi pagrindines kryptis: verslo finansavimo galimybių plėtimas bei verslo sąlygų gerinimas. Nuo pat plano įgyvendinimo pradžios akcentuojama buvo pirmoji, verslo finansavimo dalis. Tuo tarpu net ir pripažįstant, jog verslo sąlygų gerinimo srityje pasitempti iš ties yra kur, ši skatinimo plano dalis liko antrame plane.
Be abejo, finansavimo trūkumas gali tapti kliūtimi verslo vystymui. Tačiau pinigais, paramomis ar lengvatomis neįmanoma atgaivinti paklausos netekusio verslo. Natūralu, jog pasikeitus ekonominėms aplinkybėms dalis verslo tapo nuostolingu. Pakitusi ekonominė aplinka verčia keistis ir verslui, prisitaikyti prie pasikeitusių pirkėjų lūkesčių, kainų, perkamosios galios ir pan. Šis prisitaikymas yra reikalingas ir būtinas. Aplinkybių spaudžiami, tačiau prisitaikyti nespėję yra pasmerkti žlugti. Deja, valstybinė parama šiam prisitaikymui ne tik nepadeda, dažnai jį nutolina, nukelia į ateitį. Tai išties nekoks mokesčių mokėtojų pinigų „investavimo“ būdas.
Ar ekonomikos plane mirgantys milijonai ir milijardai gali padaryti reikšmingą įtaką Lietuvos ekonomikos padėčiai? Kalbant apie verslo finansinių galimybių gerinimą, vargu. Jei pirmąjį šių metų ketvirtį beveik 70 mlrd. litų siekęs bankų paskolų portfelis šįmet sumažėtų 10 proc., kas yra labai tikėtina, ūkio finansavimas sumažėtų 7 mlrd. litų. Tai milžiniška suma, sudaranti kone trečdalį valstybės biudžeto. Tuo tarpu šiandien realiai išduotų paskolų verslui suma siekia vos keliasdešimt milijonų. Tad valdžios skolinimas niekuomet nekompensuos ir negali kompensuoti privataus skolinimo sumažėjimo, o ir ne tą valdžia turėtų daryti.
Ką valdžia gali ir turi daryti – gerinti verslo veiklos aplinką. Darbo santykių reguliavimas, teritorijų planavimas, leidimai statyboms, verslą kontroliuojančios institucijos ir jų reikalavimai bei kita, tai sritys, kurių reforma padėtų įmonėms savo išteklius nukreipti vertės kūrimui ir konkurencingumo kėlimui. Taigi siekiant verslo atsigavimo turi būti skiriama ne finansinė parama, o panaikinti pertekliniai, nežinia kieno interesus atstovaujantys reguliavimai. Deja, tačiau perspektyviausia ekonomikos skatinimo plano dalis, „saulėtekis“, atsakinga už verslo sąlygų gerinimą, stringa. Daug gerų iniciatyvų ir pasiūlymų, nukreiptų į verslo sąlygų gerinimą, neišvysta dienos šviesos. Dalis jų užstringa pačioje „saulėtekio“ komisijos veikloje, kita dalis laukia Seimo ar Vyriausybės pritarimo. Jei kokie sprendimai šioje srityje ir bus padaryti, jų įsigaliojimas gali nutolti į ateitį, kurioje jie nebebus tokie aktualūs.
Ekonomikos skatinimo planas nėra vykdomas „vakuume“ – jį reikia vertinti kartu su visai kitais valdžios daromais sprendimais, įtakojančiais verslą. Metų pradžioje įvykdytas smarkus mokesčių kėlimas, tolimesni mokesčių didinimo planai yra bene skaudžiausi iš jų. Vargu, ar viena ranka didindama mokesčių naštą, o kita ranka siūlydama dabartinį skatinimo planą, valdžia verslui ir žmonėms siūlo priimtiną sandėrį. Taigi, kol kas skatinimo planą turime tokį, kokį turime: valdžios giriamą, verslininkų peikiamą, labiau primenantį valdžios atsako į krizę priedangą, nei realiai veikiantį.
