Penktadienis (gegužės 7-oji) paskutinė metų diena, kai dirbome ne sau. Nuo metų pradžios visas savo uždirbtas pajamas skyrėme tik tam, kad sumokėtumėme šių metų mokesčius valstybei. Nuo šeštadienio likusias 238 metų dienas dirbsime tik savo paties ir savo šeimų naudai.

 

Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė. Lietuvoje ši diena kasmet minima nuo 1993 metų, kai Lietuvos laisvosios rinkos institutas, naudodamas pasaulyje pripažinta metodika, pirmą kartą apskaičiavo Laisvės nuo mokesčių dieną. Žmonėms ji iškalbingai paaiškina gana sudėtingą mokesčių naštos rodiklį, kiek jie dirba sau ir kiek turi dirbti valstybei.

 

Suprantama, skirtingų žmonių Laisvės nuo mokesčių dienos skiriasi. Studentai ar iš pensijos gyvenantys žmonės galbūt šią dieną švenčia metų pradžioje. Tuo tarpu dalis dirbančių žmonių ją sutiks gerokai vėliau nei ryt.

Apibendrinta Laisvės nuo mokesčių diena parodo, kokia linkme mokesčių naštos prasme mes judame ir kokios naštos galime tikėtis ateityje.

 

Įvairios šalys skirtingu metu švenčia Laisvės nuo mokesčių dieną. Pavyzdžiui, šiemet JAV ši diena atėjo balandžio 11 d., Rumunijoje – balandžio 20 d., Jungtinėje Karalystėje – ateis gegužės 30 d., Lenkijoje – birželio 16 d., o Kanadoje – tik birželio 28 d.

 

Politikai dažnai mėgsta akcentuoti, kad Lietuvoje mokesčių našta yra, palyginti, nedidelė, todėl dar galima didinti mokesčius ir valstybės išlaidas. Tačiau politikai nebūtų politikoje, jei skirtingoms socialinėms grupėms nežadėtų didinti valstybės išmokas. Skirtingų šalių palyginimas jiems tiesiog yra geras įrankis savo siūlymams „pagrįsti“. Todėl dažnai pirštu rodoma į tas pasiturinčias šalis, kuriose ir ekonomika stipri, ir mokesčiai santykinai didesni.

 

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vadinamosios „gerovės valstybės“, kuriose šiuo metu Laisvės nuo mokesčių diena švenčiama mėnesiu dviem vėliau nei Lietuvoje, tokiomis tapo mažų mokesčių dėka. Užsiauginusios raumenis tos valstybės gali pakelti didesnę mokesčių naštą. Tuo tarpu Lietuvai lygiuotis į tas valstybes būtų tas pats, kas lengvo svorio sunkumų kilnotojui liepti pakelti sunkiasvorių kilnojamus svarmenis. Patrūktų.

 

Pavyzdžiui, mūsų artimiausių kaimynų lenkų Laisvės nuo mokesčių diena ateina visu mėnesiu vėliau. Jei pažiūrėsim į Lenkijos ekonomikos būklę ir perspektyvas, pamatysim, kad toks vėlavimas turi apčiuopiamų pasekmių piliečių gerovei. Anksčiau smarkiai atsilikdavusi Lietuva pasivijo ir net lenkia Lenkiją pagal daugelį ekonominių rodiklių. Didele dalimi dėl nuosaikesnės valstybės finansų politikos Lietuva, vienintelė tarp naujų ES narių, vykdė ES sutartyje numatytus visus konvergencijos kriterijus, susijusius su palūkanų normų dydžiu, infliacija, valiutos kurso stabilumu.

 

Tiesa, mums atsipalaiduoti taip pat per anksti. Palyginti su ankstesniais metais, Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje tolsta. 1993 metais ši diena atėjo balandžio 13 d., 2003 metais – gegužės 3 d., o šiemet – gegužės 8 d. Suprantama, buvo ir tokių metų, kai Laisvės nuo mokesčių dieną šventėme vėliau, tačiau tai daugiausiai lėmė dėl Rusijos krizės kilę Lietuvos ekonomikos sunkumai, santykinai padidinę mokesčių naštą. Tačiau bendra tendencija išlieka tokia – valdžios apetitas didinti išlaidas lenkia rinkoje sukuriamo bendrojo nacionalinio produkto augimo tempus.

 

Be to, valstybės skola kasmet sparčiai didėja. Skola neįvertinama skaičiuojant Laisvės nuo mokesčių dieną. Tačiau akivaizdu, kad dėl to ateityje ji gali tolti.

 

Reikėtų pridurti, kad Laisvės nuo mokesčių dienos skaičiavimo metodika neįvertina mūsų išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su mokesčių administravimu. Juk laikas, kurį skiriame apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius, realiai yra mūsų negautos pajamos. Šie metai ypatingi tuo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų privalėjo deklaruoti pajamas, tam sugaišę nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tiek atitolo jų individuali Laisvės nuo mokesčių diena. Įmonės patiria dar didesnes mokesčių administravimo išlaidas – o juk šios išlaidos persikelia į prekių ir paslaugų kainas ir mažina darbuotojų atlyginimus.

 

Reikia tikėtis, kad valdžia tesės priešrinkiminius pažadus ir mažins kai kuriuos mokesčius, o sumažėjusias valstybės biudžeto išlaidas kompensuos ne didindama kitus mokesčius ar daugiau skolindamasi, bet geriau panaudodama turimas lėšas ir atsisakydama perteklinių valstybės funkcijų bei mažindama išlaikomų įvairiausių institucijų skaičių. Priešingu atveju galima prognozuoti, kad artimiausius kelius metus Laisvės nuo mokesčių diena tik tols.