Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Patarimų būsimiems tautos išrinktiesiems knyga

dr. Remigijus Šimašius, LLRI viceprezidentas
2004-09-03
Komentaras, "Atgimimas"
 

 
Kaip teigia ekonominė analizė, geriausiai ištekliai naudojami tada, kai juos naudoja tie, kurių jie yra, ir naudoja savo, o ne kitų norams tenkinti. Politikų duona nelengva: jie turi spręsti, kaip svetimus pinigus panaudoti kitų žmonių labui. Šiandien populiaru kalbėti apie tai, kad žmonės valdžioje dažnai paslysta ir tarnauja ne visuomenei, o sau. Tačiau ir gerų norų vedini politikai gali sugadinti ne mažiau nei pamynę visuomenės interesus. Tam, kad taip neatsitiktų, o rinkėjai suvoktų politikų pažadų realumą ir programų pagrįstumą, būtina siūlomų ir įgyvendinamų nuostatų analizė
 
Kaip tik prieš rinkimus pasirodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Knyga 2004-2008 metų Seimo nariams ir rinkėjams“, skirta politikams, kurie siekia gerovės ir klestėjimo žmonėms. Ji leis kritiškai įvertinti įvairius, o kartais – ir visuotinai populiarius, šiandien politikų siūlomus receptus, kaip palengvinti visuomenę varginančias problemas, ir pateiks naujų idėjų, kaip tą padaryti. Knyga taip pat skirta žmonėms, kurie nori analitiškai įvertinti politikų siūlomas ar realiai vykdomas programas. Leidinys pristatomas prieš rinkimus, kad politinės partijos galėtų ja pasinaudoti kurdamos programas, rinkėjai – jas vertindami, o išrinkti politikai – priimdami sprendimus.
 
Įvairūs pasiūlymai ir analizės politikus bei visuomenę pasiekia įvairiausiais būdais ir iš įvairiausių šaltinių. Deja, geri siūlymai dažnai lieka neišgirsti, o didžiausias dėmesys atkreipiamas į politiškai įtakingų politinių grupių reikalavimus. Darosi netgi populiaru klausytis tik tų, kurie kam nors atstovauja, o politikai savo vaidmenį mato interesų suderinime. Politiniai sprendimai tampa kompromisu, tačiau tai ne visuomenės kompromisas, toli gražu ne visuomeninė sutartis, o, dažniausiai, tiesiog sandėris tarp turinčiųjų galios. Balsai, kurie nekelia reikalavimų vienos ar kitos grupės naudai, o kalba apie lygias sąlygas visiems, - tiesiog ignoruojami.
 
Periodiškai leidžiami leidiniai, kuriuose nagrinėjamos svarbiausios visuomenėje temos, kurias sprendžia politikai, – vienas iš tų metodų, kurie ir politikams, ir rinkėjams suteikia galimybę į problemas pažvelgti ir konceptualiai, ir, kiek įmanoma, nešališkai. Jau porą dešimtmečių, visų pirma JAV, leidžiamos periodinės „Kongreso knygos“, kuriose institutai (CATO, Heritage) pristato savo analizę apie pagrindines problemas bei naudojamus ir siūlytinus jų sprendimo būdus.
 
Institutas pristato jau antrąjį tokio pobūdžio leidinį, kuriame analizuojamos net 24 aktualios sritys, susijusios su rinkos reguliavimo politika (kainų, konkurencijos, darbo santykių, prekybos, finansų reguliavimas), valstybės funkcijomis ir sistema (teisėkūra, valstybės finansai, mokesčiai, korupcijos pažabojimas, nuosavybės apsauga) ir esminės reformos reikalaujančios sritys (švietimo, pensijų, sveikatos, skurdo, žemės ūkio, energetikos politika). Kiekvienoje srityje įvardijami apibendrinti pasiūlymai dėl politikos krypčių, o neretai – ir konkrečių jos priemonių.
 
Nagrinėjamų problemų įvairovė didžiulė, tačiau galima pastebėti kelias esmines klaidas, kuriomis remiasi valstybės politika daugelyje sričių. Pirma, vyrauja nepagrįstas įsitikinimas, kad jei rinka yra netobula (kitaip ir būti negali – juk net pats žmogus netobulas), tai valdžios sprendimais ją visada galima pagerinti. Antra, dažniausiai neatkreipiamas dėmesys į netiesiogines reguliavimų pasekmes. Jei šios pasekmės būtų žinomos, visuomenė, ko gero, daugelį valdžios žingsnių vertintų kiek kitaip. Trečia, vis dar manoma, kad yra sričių, kuriose veikia rinka, ir sričių, kur rinka neveikia, o ekonominė analizė padėti negali. Nenuostabu, kad būtent tokios sritys, nepaisant valstybės paramos, daugiausiai ir kenčia dėl ekonominių sunkumų. Galiausiai verta pastebėti, kad Lietuva šiandien yra tokiame raidos etape, kai ne tik neefektyvu, bet netgi keistai atrodo nenoras kvestionuoti tuos sprendimus, kurie yra įtvirtinti ES. Paradoksalu, tačiau geresnis gyvenimas ES šalyse siejamas ne su tikrosiomis šios gerovės priežastimis, bet su gerovės trukdžiais – ir šie trukdžiai lengva ranka kopijuojami ir palaikomi.
 
Šiandien viešose diskusijose daug populizmo, ne mažiau ir šūkių kovoti su populizmu. Belieka tikėtis, kad tie, kurie nuoširdžiai siekia tikrų problemų realaus sprendimo, pasinaudos šia knyga kaip efektyviu įrankiu, leidžiančiu išaiškinti populizmą ir taip kovoti su juo.
 
***
Autorius yra knygos redaktorius