Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

„Radijo paskaitos“: apie rinką, konkurenciją ir valstybės politiką

2008-09-16
Paskaita, Lietuvos radijas
Šiandienos ekonomikoje daug aktualijų, bet aktualiausia turbūt ne tai, kas vyksta aplink mus, o tai, kaip mes tą vyksmą suvokiame. Išsiaiškinus esminius dalykus, lengviau taikyti tinkamus mechanizmus, padedančius spręsti ekonomines problemas. Soc. m. dr. Remigijaus Šimašiaus paskaita – rugsėjo 16 d., antradienį, 14.05 val. ir rugsėjo 20 d., šeštadienį, 14.03 val.
 
Šiandienos ekonomikoje daug aktualijų (infliacija, ekonomikos sulėtėjimas ir kt.), bet aktualiausia turbūt ne tai, kas vyksta aplink mus, o tai, kaip mes tą vyksmą suvokiame. Paskaitoje ir aptarsime tris svarbias sąvokas: rinka, konkurencija ir valstybės politika, nes tai išsiaiškinus lengviau taikyti tinkamus mechanizmus, padedančius spręsti ekonomines problemas.
Paskaitoje bus atskleidžiama, kaip rinka sprendžia ekonomines problemas: ribotų resursų paskirstymą, informacijos trūkumą, viešųjų gėrybių kūrimą, antisocialaus elgesio eliminavimą. Tam yra būtinos gerai funkcionuojančios rinkos institucijos: nuosavybė, sutarčių laisvė, sutarčių laikymasis.
Tačiau tikrovėje rinka nėra laisva, ji susiduria su apribojimais, kylančiais iš privačių bei įstatymais legalizuotų veiksmų. Aptarsime, kaip spręsti šias problemas ir kiek jos apskritai išsprendžiamos.
Valstybės politika gali įvairiai veikti rinką: ardyti rinkos institucijas ar jas nuo to apsaugoti, tačiau šiuo atveju kyla klausimas: kokiais resursais finansuoti, kad nesuardytume pačios rinkos mechanizmo. Dažnai manoma, kad aktyvi valstybės ekonominė politika atveda į sėkmę. Deja, sėkmės istorijų interpretacija (Azijos valstybės – Japonija, Honkongas, Singapūras, Kinija, Korėja; Europoje – Šveicarija, Airija, Baltijos šalys) ne visada įtikinama. Pažvelgsime į kai kuriuos svarbius šios diskusijos aspektus. Ne mažiau aktuali diskusija vyksta ir valstybės paslaugų produktyvumo (švietimo, sveikatos apsaugos, saugumo užtikrinimo, kitų paslaugų teikimo) klausimu.
Konkurencija neretai suprantama kaip rinkos sinonimas. Kita vertus, konkurencija dažnai apibrėžiama kaip tam tikra rinkos būsena (kai yra daug pirkėjų ir daug pardavėjų). Pastarasis apibrėžimas nėra visiškai tikslus. Problema ta, kad konkurencijos politika šiandien vis dar tebesiremia tobulos konkurencijos modeliu, pagal kurį kiekvieno atskiro rinkos dalyvio veiksmai esą nėra reikšmingi ir nedaro jokios įtakos kitų rinkos dalyvių elgesiui. Tačiau tobulos konkurencijos nėra ir negali būti, tai nejaugi nėra ir negali būti ir laisvosios rinkos? Visai ne! Laisvoji rinka yra tikslas, kuris galbūt sunkiai pasiekiamas, bet iš principo įmanomas, o tobula konkurencija iš esmės neįmanoma, tai klaidinga koncepcija.
Ekonomikos aiškinimas ir ekonominė politika turi būti tikroviška. Deja, didelė dalis ekonomikos mokslo remiasi nerealistinėmis prielaidomis, yra tiesiog ydinga. Marksizmas (ir Adam Smith) darė klaidą dėl tariamai objektyvios gėrybių vertės. Keinsizmas pragaištingai klydo teigdamas, kad pinigai yra neva neutralūs paskatų rinkos dalyvių atžvilgiu. Neoklasikinės ekonomikos teiginiai remiasi neteisingomis prielaidomis, kurios visų pirma akcentuoja žmogaus veiklos motyvus, nepagrįstai sureikšmindamos individualius žmonių pasirinkimus, ir apibendrina tai pernelyg matematiškai.
Kuriant ekonominę gerovę žmogiškasis veiksnys yra esminis. Tačiau žmonės pasižymi skirtingomis savybėmis: vieni – darbštūs, laikosi normų, vykdo sutartis, kiti – pasižymi taupumu, intelektiniais sugebėjimais ir t.t. Į tai reikia atsižvelgti. Žmogaus ir rinkos institucijos klausimas yra tarsi vištos ir kiaušinio dilema. Sakoma: „Biednas, nes durnasdurnas, nes biednas“. Kuris iš jų pirmesnis?
 
„Radijo paskaitos“ – antradieniais 14.05 val. ir šeštadieniais 14.03 val. „Klasikos“ programoje. 
Red. Regina Germanavičiūtė.