Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Remigijus Šimašius: sąstingiui atsispirti sugebės efektyviausi

2008-04-01
Interviu
Dar prieš keletą metų Lietuvai buvo klijuojama „Baltijos tigro" etiketė - šalies ūkio plėtra buvo viena sparčiausių Europoje. Šalies verslo varomoji jėga - didėjanti gyventojų perkamoji galia, pigūs energijos ištekliai, galimybės pigiai skolintis.

Tačiau šviesią Lietuvos ekonomikos padangę pastaraisiais metais temdo vis daugiau debesų - įmonėms pabrango gamtinės dujos, elektra, statybinės medžiagos. Darbdaviai skundžiasi darbuotojų stygiumi ir padidėjusiomis išlaidomis jiems išlaikyti. Be to, pakilo paskolų palūkanos, o bankai pradėjo griežtinti kreditų išdavimo sąlygas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius mano, kad lėtėjantis šalies ūkio augimas bus rimtas išbandymas verslui - efektyviai dirbančios įmonės jį turėtų pajusti mažiau, tačiau kai kurie verslai susidurs su nemenkomis problemomis.

Ne mažiau svarbi problema, anot pašnekovo, nepakankama laisvė verslui - administraciniai suvaržymai ar netgi atvira valdininkų savivalė.

- Vyriausybė, nemažai įtakingų užsienio ir Lietuvos finansų institucijų prognozuoja, kad Lietuvos ūkio plėtra gali gerokai sulėtėti, o šalį netgi apimti sąstingis. Kaip tokia padėtis paveiktų verslą? 

- Lėtėjant ekonomikos augimui, verslui ateina sunkių, tačiau dažnai ir inovatyvių sprendimų laikotarpis. Galima sakyti, kad iš krizės verslininkai išbrenda gerokai sustiprėję. Esant ūkio problemoms, dalis verslo planų nepasiteisina, kai kurie verslai neišgyvena, o išlieka stipriausi. Dalis verslininkų per krizes net sustiprina savo pozicijas, nes sugeba perimti iki tol kitų verslininkų užimtas nišas.

Sunku spręsti, kas labiausiai nukentėtų, jei staiga sulėtėtų ekonomikos augimas. Greičiausiai tai būtų įmonės, siūlančios didesnio paklausos elastingumo prekes ar paslaugas. Pavyzdžiui, jei vartotojui taps sunku mokėti paskolos įmokas, jis mažiau pinigų skirs pramogoms, galbūt užuot rinkęsis restoraną, dažniau maistą gaminsis namuose.

- Ar esant tokiomis sąlygomis verslininkai turi daug galimybių labiau mažinti sąnaudas, efektyviau organizuoti verslą?

- Geri verslininkai tai daro ir esant palankioms ekonominėms sąlygoms, ir krizei. Krizė nubaudžia tuos verslininkus, kurie klestėjimo metu atsipalaiduoja ir mažiau stengiasi veikti pačiu efektyviausiu būdu.

Dažnai tenka girdėti, kad pasiruošti galimoms grėsmėms įmonės gali sparčiai diegdamos technologines naujoves. Tačiau darbuotojų skaičiaus mažinimas ir technologinių naujovių diegimas apsimoka tik esant tam tikroms aplinkybėms. Tarkime, yra daug žmonių ieškančių darbo, o algos yra nedidelės. Tai gal labiau apsimoka įdarbinti penkis žmones, o ne nusipirkti brangų įrengimą ir išlaikyti vieną brangiau apmokamą žmogų. Krizė verčia greičiau keistis, sparčiau diegti naujoves, geriau jas pasverti, tačiau būtina neužmiršti, kad šie dalykai sėkmingam verslui būtini visada.

- Užtikrinti sėkmingai veikiančios įmonės veiklai reikia ir finansinių resursų. Tačiau bankai pastaruoju metu teigia griežtinantys paskolų sąlygas. Ar verta įmonėms ieškoti kitų alternatyvų finansavimui pritraukti (lengvatiniai valstybės kreditai, ES struktūriniai fondai)?

- Jei niekas netiki tavo verslo idėja, tai gal idėja ir nėra pati sėkmingiausia ir neverta banko finansavimo. Noriu pabrėžti, kad gerų idėjų trūksta taip pat kaip ir finansų. Tad kaip ir dėl kitų išteklių trūkumo, dėl finansų trūkumo reikia galvoti kaip spręsti šią problemą rinkoje. Jei nepavyksta, reiškia rinka (šiuo atveju - finansuotojai) dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių nepriėmė verslo idėjos.

Nebūčiau didelis entuziastas dėl valstybinio finansavimo. Galbūt kartais tai padeda išryškėti vienam ar kitam deimantui, tačiau klausimas lieka neatsakytas, ar ta puiki idėja nebūtų įgyvendinta ir be valstybės finansavimo.

Dažnai valstybinis finansavimas reiškia svetimų pinigų skyrimą tam projektui, kuriam niekas neduotų savų pinigų. Tad, jei niekas nedrįso paskolinti savų pinigų, skiriami valstybiniai pinigai. Tai reiškia didesnį užprogramuotų nesėkmių skaičių.

Bijau, kad pernelyg lengvų pinigų suvilioti verslininkai gali pradėti projektus, kurie iš principo gali būti nesėkmingi. Ypač tai būdinga sunkesnių ekonominių laikų priešaušryje.

- Kaip vertinate verslo aplinką Lietuvoje?

- Iš vienos pusės, tarp pasaulio šalių Lietuvoje padėtis plėtoti verslą nėra bloga - tą atspindi Pasaulio banko tyrimai - užimame 23 poziciją pagal patrauklumą plėtoti verslą.

Tačiau džiaugtis daug nereikėtų, nes yra nemažai kliuvinių, kurie trukdo verslui. Įsteigti įmonę teisine prasme gali ir nėra sunku, bet pradėti vykdyti veiklą gana keblu. Pavyzdžiui, norint pasistatyti pastatą reikia susidurti daug biurokratinių trukdžių - teritorijų planavimu, poveikio aplinkai vertinimu, statybų leidimais, kuriuos gauti užtrunka labai ilgai. Produktų gamintojams reikia daug įvairių žinybų sertifikatų, leidimų, licencijų. Susigaudyti verslininkui labai sunku. Daug administracinių kliūčių įdarbinant darbuotojus  Susumavus visus šiuos dalykus galima pasakyti verslo aplinka yra kebli.

Neseniai teko būti viename iš rajonų ir bendrauti su vietine verslo asociacija. Kaip pagrindinę problemą neformaliame pokalbyje visi verslininkai įvardino  vieną konkretų tam tikros inspekcijos pareigūną. Kalbėta buvo apie vieną inspektorių, kuris trukdo statybas. Anot verslininkų, šis žmogus visur įžiūri priešus, klastą. Taigi, daug įmonių kenčia nuo žmogaus, kuris yra sunkiai sutramdomas.

Gal tai priežastis, kodėl į užsienį išvažiavę smulkūs verslininkai pasakoja, kad ten atsidaryti kavinę, restoraną yra daug paprasčiau nei Lietuvoje.

Pastebiu, kad daug valdininkų ir politikų nemano, kad Lietuvoje sunku plėtoti verslą. Jie taip pat nemano, kad lengvinti verslo sąlygas yra jų uždavinys. Jie tik mato, kaip iš verslininkų paimti daugiau ir tuos pinigus perskirstyti.

Pastebiu, kad verslininkai bijo ginti savo interesus. Jie mano, kad  kovodami už savo teises, susikomplikuos savo padėtį - negaus kokio leidimo ar panašiai.

Nenoras veltis į konfliktus sukuria pakantumo atmosferą biurokratijos siautėjimui. Taip pat ir nepadeda pačiam žmogui. Juk pareikalauti savo teisių, manyčiau, reikia garsiai ir aiškiai.