Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Saikingumas visame kame

Donald J. Boudreaux
2000-07-01
"Laisvoji rinka" 2000 Nr. 3
Aristotelis išmintingai patarė žinoti saiką visame kame. Fanatikai ir besočiai žlugdo save, nenorėdami priimti geram gyvenimui būtinų kompromisų. "Tik nesakykit man, kad aš negaliu gerti ir ūžti visą naktį ir nepasiekti karjeros!", teigia kvailys. "Aš galiu turėti viską".
 
Ne, negali. Niekas negali. Taip jau yra su kompromisais. Jie yra neišvengiami. Jeigu nedarysi kompromisų pats sau, juos už tave padarys gamta, atsitiktinumas arba kiti žmonės. Ir galime eiti lažybų, kad žmogui išsižadėjus savo sugebėjimo rinktis, kaip turi būti daromi jo kompromisai, jam nepatiks tai, kaip juos padaro už jį gamta, atsitiktinumas ar kiti žmonės.
 
Kaip aš suprantu, Aristotelio patarimai žinoti saiką nėra puritoniškas kvietimas gyventi asketišką gyvenimą, be stiprių jausmų, malonumų, aistrų. Jis greičiau pabrėžia asmeninės atsakomybės ir racionalumo svarbą siekiant patirti tam tikrus jausmus, malonumus ir aistras. Žmogus tiesiog negali džiaugtis neribotais visų gyvenimo teikiamų malonumų kiekiais. Jeigu jis negalvodamas stveriasi visų malonių progų, pasitaikančių jo gyvenimo kelyje, jis nieko nesirenka. Jis reaguoja negalvodamas. Ir toks greitų malonumų troškimas užkirs jam kelią išnaudoti kitas galimybes. Galų gale jis patirs daug mažiau malonumų ir daug mažiau laimės nei tuo atveju, jeigu būtų pasielgęs racionaliai.
 
Galima rinktis, ką tik nori. Vienintelis apribojimas žmogaus pasirinkimams turi būti pagarba kitų žmonių teisėms pasirinkti tai, ko jie nori. Bet rinktis reikia. Reikia rinktis racionaliai ir išmintingai. Jūsų pasirinkimai gali iš esmės skirtis nuo mano pasirinkimų, tačiau tol, kol jūs elgiatės racionaliai, neužkraudami tos atsakomybės kitiems arba likimui, jūs galėsite pasiekti gyvenimo pilnatvę.
 
Taigi, Aristotelio patarimas viską daryti su saiku - tai prašymas protingai pasverti visas galimybes. Šis patarimas turi svarbių implikacijų viešai politikai: jis teigia, kad tikras saikingumas (ir iš jo išplaukianti laimė) visuomet yra asmeninis individo troškimas ir pasiekimas. Jo negali pasiekti trečioji šalis, nesvarbu, ar tai būtų demokratinė dauguma ar diktatorius. Taip yra todėl, kad norint bet kokioje situacijoje priimti teisingą sprendimą, būtina įvertinti santykinius daugybės įvairiausių galimybių pranašumus kiekvieno asmens unikalių aplinkybių, perspektyvų ir troškimų kontekste.
 
Kadangi jūs negalite žinoti mano vertybių, vilčių, gyvenimo istorijos bei galimybių ir kadangi aš negaliu žinoti jūsų, nė vienas iš mūsų nėra pakankamai gerai "apsiginklavęs", kad galėtų priimti teisingus sprendimus už kitą. Jeigu pamėginčiau, net skatinamas geriausių ketinimų, pasirinkti už jus, rezultatas nebūtų saikas jums. Rezultatas būtų saiko stoka. Jūsų troškimų ir aplinkybių nežinojimas iš mano pusės neišvengiamai reikš tai, kad kai kurių dalykų įbruksiu jums per daug, tuo tarpu kitų - per mažai. Jūsų gyvenimas nebus subalansuotas.
 
Tiek, kiek iš jūsų kaip individo atimta teisė rinktis, tiek jūs netenkate žmogiškumo. Nesvarbu, ar jūs galvojate, kad šis racionalaus mąstymo gebėjimas yra Dievo duotas ar tiesiog natūralios atrankos rezultatas, faktas yra tas, kad mes tą gabumą turime. Mūsų gebėjimas galvoti ir rinktis nulemia tai, kas mes esame, o jo lavinimas yra tai, kas mus daro asmenybėmis. Individualumo sąvoka neturi prasmės be kiekvieno individo teisės rinktis.
 
Kai kurie skaitytojai gali atsakyti: "Visa tai yra savaime suprantama. Juk niekas neneigia, kad laisvė rinktis yra būtina tiek žmogaus laimei, tiek asmenybės klestėjimui". Mano atsakymas yra toks: daugelis žmonių tik žodžiais pripažįsta šį faktą, ir labai mažai kas tikrai juo tiki.
 
Prisiminkime, pavyzdžiui, kaip buvo apjuodinamos tabako kompanijos per pastaruosius kelerius metus. Šį puolimą lėmė požiūris į žmogų kaip į kvailį, nesugebantį protingai spręsti ir rinktis. Jeigu žmonės iš tiesų nesugeba protingai elgtis ir vien tik pamatę cigaretę kaubojaus lūpose puola rūkyti, galima iškelti rimtą argumentą, kad tabako kompanijos yra grobuonys, kurie pelnosi iš elementarios žmonių silpnybės - negebėjimo protingai rinktis ir elgtis.
 
Tačiau jeigu dauguma mūsų nuoširdžiai tiki, kad žmonės yra pajėgūs protingai rinktis ir kad žmonių pasirinkimo laisvės nevalia paminti, pastangos apjuodinti tabako kompanijas nueitų niekais. Manymas, kad rūkaliai yra bejėgiai kvailiai, yra dabartinio priešiškumo rūkymui ir tabako kompanijoms šaltinis. Iš tokio beviltiško požiūrio į žmogų beveik neišvengiamai kyla tikėjimas, kad paprasti vyrai ir moterys turi būti apsaugoti nuo jų pačių Išmintingųjų ir Gerųjų ar bent jau tų, kurie mano esą patepti vien todėl, kad turi politinę valdžią.
 
Tiesa, kad net patys išmintingiausi iš mūsų kartais priima blogus sprendimus. Tačiau viena iš neginčijamų visuomenės, valdomos bešališkų privačios nuosavybės teisės taisyklių, o ne valdžios diktato, privalumų yra tai, kad sprendimų priėmėjui tenkančios pasekmės - tiek geros, tiek blogos - yra labai panašios į pasekmes, kurias šie sprendimai atneša kitiems. Jeigu aš pagaminau 200 dolerių kainuojantį kompiuterį, kuris turi visas savybes ir yra lygiai toks pat patikimas kaip modelis, kainuojantis du tūkstančius dolerių, aš klestėsiu. Tačiau jeigu aš panaudosiu turimus išteklius marinuotų agurkėlių šokolade gamybai, aš prarasiu savo pinigus. Jeigu aš skirsiu savo laiką ir energiją savo įgūdžių ir žinių tobulinimui, aš klestėsiu. Tačiau jeigu iššvaistysiu savo laiką ir energiją, ieškodamas nieko kito kaip tik greito pasitenkinimo, aš pats už tai ir sumokėsiu.
 
Kai politika pakeičia laisvę ir asmeninę atsakomybę, žmonės, kurie priima neteisingus sprendimus - pavyzdžiui, vietiniai gamintojai, kurie nesugeba investuoti taip apdairiai kaip jų užsienio konkurentai - yra dažnai apsaugomi nuo tų sprendimų pasekmių. Politinės malonės leidžia tokiems žmonėms ir toliau elgtis nesaikingai, tačiau tik apmokestinant ir reguliuojant visus mus likusius taip, kad esame priversti palaikyti jų besaikį elgesį. Dėl to visuomenei tenka be galo daug nepageidaujamo, valdžios proteguojamo elgesio ir per mažai tinkamo elgesio, būtino klestinčiai, laisvai, pilietinei visuomenei.
 
Saikingumas visame kame reikalauja laisvės nuo besaikės valdžios.
 
Parengė Aneta Lomovska pagal Donald J. Boudreaux straipsnį "Moderation in All Things", spausdintą Foundation for Economic Education (FEE) leidinyje "Ideas on Liberty" 2000 m. kovo mėn.