Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Šalies ir piliečių gerovė priklausys nuo mūsų pačių

Monika Kačinskienė, LLRI ekspertė
2005-12-24
Komentaras, "Panorama"
Kitais metais turėtų būti visko – pinigų, sveikatos, žinių, gerovės.... Ir tikrai bus, jei tik tam bus pakankamai politinės valios. Jei sugebėsime ne tik suskaičiuoti, kiek gauname iš stipresnių kaimynių kišenių, ne tik mokėsime paprašyti dar daugiau, bet ir žinosim, kaip tuos pinigus panaudoti ir kaip dar ir savų užsidirbti. Jei prisiminsime, kad gėrybės yra ne tik politinės ir nedalinsime pigių ir skurdinančių kalėdinių dovanų visus metus, o vietoj to sugebėsime lukterėti, pamąstyti ir padaryti tikrą šventę visiems – ir būsimiems pensininkams, ir ligoniams, ir vaikams, ir studentams.
 
Taigi kitais metais galime turėti visko, jei tik sugebėsime pakilti virš dvejus metus vyravusios ir jau, atrodo, įsivyravusios politinės karuselės, gausios politikos, rinkimų ir narysčių, bet itin skurdžios konstruktyvių sprendimų. Nors po rinkimų ir narysčių kvaišulio pilnų 2004-ųjų tikėtasi, kad šie metai taps lauktais konstruktyvaus darbo, reformų ir judėjimo į priekį metais, politiniai nesutarimai ir intrigos valdančioje koalicijoje ir vėl užgožė ilgai lauktas reformas mokesčių, socialinio draudimo, švietimo, sveikatos apsaugos ir viešojo administravimo srityse.
 
Sparti ekonominė plėtra ne tik leidžia, bet ir reikalauja būti išnaudojama – ir ne eglutės žaisliukams, o esminėms struktūrinėms reformoms vykdyti. O ekonomikos augimas Lietuvoje kol kas tikrai yra pavydėtinai spartus. LLRI ekonomikos tyrimas rodo, kad sparčiai auganti ekonomika šiemet ne tik bus matoma statistiniuose šalies rodikliuose, bet ir pagaliau pasieks žmones – taigi pinigų turėtų daugėti ne tik valstybės mastu, bet ir gyventojų kišenėse. LLRI apklausti rinkos dalyviai optimistiškai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis, per šiuos metus didėjęs 11,6 proc. (iki 1167,8 Lt/mėn.), kitais metais augs dar dešimtadaliu . Viena iš pagrindinių dabartinio šuolio priežasčių yra didelė darbuotojų paklausa, dėl migracijos į kitas ES šalis, taip pat dėl švietimo sistemos rimtų spragų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo kasdien vis auganti konkurencija darbo rinkoje. Sąlygas kelti atlyginimus taip pat sudaro ir dėl naujų technologijų diegimo bei modernizavimo didėjantis įmonių efektyvumas.
 
Be to, sparčiai mažėjant nedarbui ir augant darbo užmokesčiui, kitais metais turėtų ir toliau didėti namų ūkių pajamos. Namų ūkių pajamos, rinkos dalyvių nuomone, augo ir dėl emigracijos - būtent dėl užsienyje dirbančių šeimos narių, siunčiančių dalį atlyginimo atgal į Lietuvą, taip pat ir dėl išaugusios konkurencijos darbo rinkoje.
 
Valstybė tuo tarpu turėtų sulaukti pagausėjimo savo biudžete ne tik dėl didinamų ir mažinamų mokesčių (pirmu atveju - kadangi bus daugiau mokama, antru - kadangi atsiras daugiau mokančių) bet ir dėl ES paramos, gausios šiais metais ir dar dosnesnės nuo 2006-ųjų m. Su pinigais ateinantys metai atneš ir gana rimtų iššūkių – reikės sugebėti nepasiduoti neproduktyvaus išlaidavimo impulsams, neišsiugdyti ES išlaikytinių mentaliteto ir panaudoti pinigus svarbiems projektams neiškraipant konkurencijos.  Iššūkių bus ir daugiau – kaip pagaliau ekonomiškai pradėti žiūrėti į „Mažeikių naftos“ reikalus, nenustebti, kad jos pardavėjams pagrindinis kriterijus – kaina, o atsilaisvinusią nuo spekuliacinių operacijų planavimo energiją nukreipti opiausioms problemoms spręsti. Tarp tokių problemų – ir viešųjų paslaugų efektyvumo didinimas, ir korupcijos (kuri, Pasaulio banko tyrimo duomenimis, per trejus metus Lietuvoje išaugo bene trigubai) mažinimas, ir legalios rinkos atvėrimas švietimo ir sveikatos srityse.
 
2005 m. tai sekėsi gana sunkiai: garsiai reikalaujamos europinės lėšos buvo neįsisavinamos (vietoj to jos buvo aštriai politizuojamos ir netgi korumpuojamos), o ir „savos“ lėšos neretai atsidurdavo skylėtose kišenėse. Perteklinis „Sodros“ biudžetas ir vėl buvo mieliau dalinamas keliais litais padidinti pensijas, o ne imtis rimtų struktūrinių priemonių siekiant spręsti aštrėjančią pensijų problemą – būtent gilinti pensijų reformą. Vykdant mokesčių reformą priimti sprendimai mažina Lietuvos konkurencinį pranašumą, nors biudžeto pajamos metų gale aiškiai rodo, kad tokios sintetinė ir skaudi priemonė kaip „kompensacinis solidarumo“ mokestis buvo visai nereikalinga.
 
Visi šie 2005 m. politiniai „apsiskaičiavimai“ gali skausmingai atsiliepti ateityje, kaip ir politiniai žaidimai korupcijos, mokslo laipsnių šeimos verslų ir Vyriausybės verslų (dalinant ir perdalinant „Mažeikiu naftos“ akcijas) temomis. Kita vertus, švenčių laikotarpiu pasigrožėję 2005 m. eglutes žaisliukais, turime galimybę pasinaudoti sparčia ekonomine plėtra, naryste ES, biudžeto pertekliais ir turėti visko – pinigų, sveikatos, žinių, gerovės. Ir ne tik ateinančiais metais.