Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Seimo rinkimai 2008: Ką turėtų padaryti naujoji valdžia, kad būtų mažiau biurokratijos Lietuvoje?

Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2008-04-28
Komentaras
Žmogus gali laimingai gyventi ir ilgą laiką tiesiogiai nepatirti biurokratijos apraiškų. Didžioji biurokratų armija tiesiogiai nebendrauja su "paprastais" žmonėmis, piliečiai susitinka tik nedidelį ratą valstybės institucijų darbuotojų, kurie "išduoda", "tvirtina" ar "atleidžia". Žodžiu, atlieka tuos veiksmus, kurių niekas kitas padaryti negali.

Akivaizdžiai žmonės susiduria tik su valdininkijos "pakraštėliu", o 25 tūkstančių valdininkų "vidurėlis" užgula finansine našta.
 
"Susidūrimo" našta
 
Tai, kad valstybės institucijos vienintelės gali išduoti pasą, paliudyti apie šeimos sudėtį, išduoti licenciją veiklai, leisti statyti pastatą, ir joms nėra nė vieno konkurento, kuris legaliai galėtų tai padaryti, leidžia biurokratiniam aparatui jaustis laisviau. Todėl jis linkęs nuosekliai augti, išleidžiamas lėšas skaičiuoti formaliai, o paslaugų kokybę gerinti tik esant stipriam administraciniam spaudimui arba tiesioginio viršininko ambicijai. Vartotojų nuomonė įteisintam monopolistui yra nevertinga.
 
O žmonės piktinasi biurokratais - skundžiasi žiniasklaidoje, bylinėjasi teismuose, keikia valdininkus namuose. Pilna ir liūdnų, ir kurioziškų istorijų. Mirusio jaunuolio tėvas negali atsiimti pinigų už palaikų pervežimą, nes tėvai išsituokę, o sąskaitos, apmokėtos motinos, gyvenančios Ispanijoje - valdininkai išmokėti negali, nes motinos raštas netinkamai įformintas.
 
Nesibaigia istorijos apie dokumentų rengimo vilkinimą teritorijų planavimo ar žemės grąžinimo srityje. "Transparency International" Lietuvos skyrius konstatavo, kad žemės grąžinimo ir teritorijų planavimo bei statybų reikalai - tarp populiariausių procedūrų skatinant valdininkus kyšiais priimti sprendimus.
 
Nepasitenkinimas biurokratais kyla ir dėl netobulų taisyklių, kurias jiems prisieina taikyti ar kontroliuoti. Kaip įmanoma užtikrinti, kad darbo vietoje darbuotojas vyras vienas nekels krovinio, sunkesnio nei 30 kilogramų, o moteris - sunkesnio nei 10 kilogramų, jei, pavyzdžiui, dviejų žmonių greitosios pagalbos ekipažas - vairuotojas ir slaugytojas - turi pernešti ligonį?
 
Žmonės susiduria su biurokratijos našta gaudami "prastos" kokybės paslaugas. Daugiausia kainuojanti, bet ne visada akivaizdi paslauga - gyvenimo sureglamentavimas. ES direktyva dėl agurkų formos ir ilgio, Valstybinio turizmo departamento kaimo sodyboms taikomi reikalavimai, nustatantys, kokios spalvos turi būti sodybos pastatų sienos ir langų padalijimas - tai tik keletas pavyzdžių, rodančių, kad taisyklės verčia elgtis žmones kaip sugalvota ministerijoje, užuot leidus sprendimus priimti patiems.
 
Piniginė našta
 
Valstybės aparatas pučiasi. Per pastaruosius dvejus metus valstybės tarnautojų padaugėjo bemaž 5 tūkst., ir yra apie 25 tūkst. Šiais metais Klaipėdos savivaldybė pagausės vienuolika etatų, šiems etatams iš savivaldybės ir valstybės biudžeto reikia skirti per 220 tūkst. litų. Palyginimui: 2003 m. Vilniaus m. savivaldybėje buvo 621 valstybės tarnautojo etatas, 2007 m. - 874 etatai.
 
Visai neseniai planuota, kad Vilniaus savivaldybės darbuotojai tilps 20-ies aukštų, 15 tūkst. kv. m dangoraižyje, tačiau dėl darbo vietos trūkumo savivaldybė jau nuomojasi 2 200 kv. m patalpas Registrų centre. Vyriausybė ir ministerijos sostinės centre užima 100 tūkst. 170 kv. m. plotą. Jis tik šiek tiek mažesnis už pramogų sostine tituluojamo "Vilniaus Akropolio" plotą - 109 tūkst. 902 kv. m.
 
Sėkmingų ekonomikai metų rezultatas yra augantis biudžetas (2008 m. jis trečdaliu didesnis nei 2007 m.) ir valdininkų skaičiaus augimas, o ne investicijos į būtinų sričių reformas ar mokesčių naštos mažinimą.
 
Kodėl taip yra ir ką daryti?
 
Pagrindinė valdininkų užduotis įgyvendinti funkcijas, kurias valstybė yra prisiėmusi vykdyti - pradedant krašto apsauga, baigiant socialinės paramos teikimu. Valdininkų skaičius negali būti efektyviai mažinamas tuo pačiu metu gausinant funkcijas, kurias valstybė prisiima atlikti. Seimas kasmet priima apie 3000 įstatymų ar jų pakeitimų.
 
Kiekvieną kartą, kai ministerijai ar tarnybai įstatymas paveda "išanalizuoti, pateikti, išduoti, kontroliuoti, stebėti" ar atlikti bet kokią kitą net ir mažą užduotį, didėja spaudimas jau esantiems valdininkams dirbti daugiau arba efektyviau. Ne visada efektyvumą galima pakelti, todėl kai naujos užduotys pasiekia kritinę ribą, ministerijos vadovas prašo "daugiau etatų".
 
Paprastai pateikiami kodiniai argumentai "dėl ministerijai priskirtų naujų funkcijų", "dėl ES reikalavimų įgyvendinimo". Nuo pat integracijos į ES pradžios etatų valstybės tarnyboje gausinimas buvo grindžiamas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo poreikiu.
 
Todėl valdininkų skaičiaus mažinimas arba jo negausinimas nėra efektyvus vien skatinant naikinti atskiras institucijas arba tiesiog mažinti valdininkų skaičių. Kiekvienas įstaigos vadovas ras ataskaitų, kurios pagrįs, jog toms užduotims, kurios yra priskirtos įgyvendinti, nepakanka turimų išteklių. Todėl priimant teisės aktus ir įpareigojant valdžios įstaigas atlikti naujus darbus, būtina išsiugdyti įprotį įvertinti ir papildomai atsirandantį krūvį žmonėms, kuriems reiks tai įgyvendinti.
 
Biurokratizmą paprastiems žmonėms supaprastina įvairios vadybos priemonės - valstybės funkcijų teikimas pasitelkiant (a) privačias iniciatyvas, pavyzdžiui, teikiant socialinę paramą, (b) perkeliant paslaugas į elektroninę erdvę. Internetas įgalino suteikti žmonėms informacijos per atstumą, nebereikia aplankyti valdininko vien tam, kad sužinotume, kur kreiptis ar kokius dokumentus atsinešti.
 
Labiau pažengusios elektroninės paslaugos, pavyzdžiui, mokesčių deklaravimas leidžia atlikti sudėtingas operacijas neišeinant iš namų. Tai ne tik sutaupo gyventojų nervų ir laiko, bet ir sumažina korupcijos galimybes.
 
Valdininkų skaičiaus mažinimui ir aktyviai, ir pasyviai priešinasi pats valdininkų korpusas. Pirmiausia kiekvienas valstybinės institucijos vadovas yra suinteresuotas duoti darbo savo kolektyvui, todėl kovoja už naujas funkcijas savo institucijai arba priešinasi jos reorganizacijai. Kuo daugiau funkcijų, kuo daugiau žmonių įdarbinama ir kuo daugiau lėšų institucija sunaudoja, tuo didesnis vadovo "svoris", įtaka sprendimams ir galiausiai karjeros galimybės. Vidinė rezistencija pokyčiams tokia gaji, kad sistemos viduje pokyčiai nepribręsta. Tam būtinas politinis akstinas ir politikų,"nesančių" sistemoje, spaudimas.
 
Politikai naudoja įvairias gudrybes norėdami ir patikti rinkėjams, raginantiems mažinti biurokratinį aparatą, ir "nesusipykti" su valdininkais. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) paskelbė, jog įves moratoriumą naujų etatų kūrimui ir nebepriims naujų valdininkų į išėjusių į pensiją ar iš valstybės tarnybos vietą. Dar naudojamas "vienas lauk, vienas vidun" principas - nauji žmonės priimami, jeigu bent vienas atleidžiamas.
 
Lietuviškos institucijos plečiasi fiziškai. Pasak "Verslo žinių", papildomų Vilniaus savivaldybės patalpų nuoma miestui kasmet atsieis po daugiau nei 1,3 mln. Lt. Dar apie 350 tūkst. litų jau kainavo darbo vietų įrengimas, nauji baldai ir kita įranga. Analogiška situacija ir su Finansų ministerijos patalpomis. Galbūt valdininkų plėtrai sustabdyti tiktų paprastas principas, jog institucija neturi teisės fiziškai plėstis, o apsiriboti esamomis patalpomis. Institucijos vadovas būtų įpareigotas užtikrinti tinkamas sąlygas darbui ir būtų motyvuotas neprisiimti naujų funkcijų žinodamas, kad žmones teks sodinti koridoriuose.
 
Taip pat nereikėtų manyti, kad biurokratija yra sostinės ar didžiųjų miestų problema. Valdininkas nedideliame miestelyje yra didesnis "valdžios vietininkas" nei ministerijos tarnautojas Vilniuje. Mažiesiems miesteliams valdymo struktūros yra neproporcingai didelės, pavyzdžiui, JAV Los Andželo mieste, turinčiame 3,684 mln. gyventojų, dirba 15 tarybos narių. Pagėgių savivaldybėje, kurioje gyvena 12 tūkst. 208 gyventojai, yra 21 tarybos narys.
 
Ekonomikos augimui sulėtėjus, rinkėjai turėtų būti labiau atidūs valdžios aparato augimui, todėl politikams iš tiesų verta pagalvoti, kaip realistiškai suformuluoti užduotis, kaip sumažinti ar bent sustabdyti biurokratijos augimą. Pirmiausia reikia kas kartą stabtelėti, kai naujais įstatymais sukuriamos naujos, net ir mažos funkcijos - po kurio laiko tam reikės papildomų pajėgų. Antra, įtvirtinti biurokratinio aparato augimo ribojimo principą, pavyzdžiui, "ne daugiau nei 2007", "ministerijų plotas - ne didesnis nei "Akropolis" ar kt.
 
Biurokratizmą taip pat sumažintų "švelniosios" priemonės, pavyzdžiui, e. valdžios įsileidimas. Nebeilgai Lietuvos piliečiai priims argumentą, jog visi jų sumokėti mokesčiai atitenka mokytojams ir socialinėms programoms, valdininkų skaičiaus mažinimas bus populiari programinė partijų nuostata. Klausimas, kas pirmas?
 
 
* Šis komentaras - bendro Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir naujienų agentūros ELTA projekto "Seimo rinkimai 2008: Ką turėtų padaryti naujoji valdžia" dalis.