Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Vytautas Žukauskas, LLRI jaunesnysis ekspertas
2008-12-29
Komentaras, ELTA
Nuo kitų metų akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams, tabakui, kurui ir kitoms prekėms vieniems atrodo itin patrauklus, esą taip bus surinkta papildomų biudžeto pajamų ar sumažintas sveikatai žalingų prekių vartojimas.  Kiti įžvelgia šešėlinės rinkos išsiplėtimą ar vartotojų skatinimą pereiti prie pigesnių prastesnės kokybės prekių.
Šešėlinės ekonomikos argumentas dažnai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas, todėl neturintis ypatingos svarbos. Objektyviai vertinti šešėlinės rinkos, t. y. nelegalios gamybos bei kontrabandos, išsiplėtimą dėl akcizų padidinimo sudėtinga. Nėra tikslių ir patikimų būdų šešėlinei rinkai išmatuoti, o ir sunku įvertinti, kiek šešėlinės rinkos pasikeitimą paveiks akcizų tarifų keitimas, o kiek kiti veiksniai - pavyzdžiui, vartotojų perkamoji galia ar bendras paklausos kitimas.
Padidintų akcizų įtaką pirkimams tiesiogiai jaučia gamintojai. Pavyzdžiui, alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių atstovai teigia, jog, 2008 metų pradžioje pakėlus akcizą stipriajam alkoholiui, bendras vartojimas nepakito, o oficialaus alkoholio pardavimai sumažėjo 15 proc. Jų vertinimu, nelegali stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka šiuo metu siekia 36 proc. Taip valstybė praranda 200 mln. litų pajamų. Tačiau dažnai gamintojų šešėlinės ekonomikos vertinimai susilaukia kritikos kaip šališki ir subjektyvūs, paremti verslo interesais.
Tikslių šešėlinės rinkos masto skaičiavimų nėra ir negali būti, tačiau tai dar nereiškia, jog galima ignoruoti šešėlinės rinkos egzistavimą ar tai, jog ji kinta veikiama įvairių veiksnių. Šešėlinės ekonomikos svarbą ekonominės politikos sprendimams rodo ir faktas, kad ji yra įtraukiama į Statistikos departamento bendrojo vidaus produkto skaičiavimus. Gaila tik, jog šešėlinės ekonomikos dalies vertinimai ar jos skaičiavimo metodika viešai neskelbiama.
Spalio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikto požiūrio į šešėlinę ekonomiką tyrimo duomenimis, 56 proc. apklaustųjų teigė savo aplinkoje susidūrę su atlyginimais "vokeliuose", 53 proc. - kontrabanda, 51 proc. - nelegaliu darbu.
Be to, vis dėlto esama nors ir ribotų, bet objektyvių ir realiai pamatuojamų šešėlinės ekonomikos vertinimo kriterijų, kurie nors ir neparodo jos masto, tačiau gali būti vertinami kaip jos dinamikos indikatorius. Pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais jos sulaikomos tabako gaminių kontrabandos kiekis padidėjo tris kartus, palyginti su ankstesniais metais, 2004 metais - du kartus ir nuo tada iki 2007 metų išliko vienodas. Tuo tarpu Policijos departamento duomenimis, šalies policija per 2008 metų 6 mėnesius iš nelegalios apyvartos paėmė 85 proc. daugiau tabako gaminių nei per 2007 metų 6 mėnesius, o falsifikuotų alkoholinių gėrimų - 4,5 karto daugiau nei per 2007 metų pirmąjį pusmetį.
Kitas rodiklis yra biudžeto pajamų iš akcizų augimas didinant akcizus. Akcizinių prekių paklausai esant pakankamai nelanksčiai (t. y. didėjanti prekės kaina nepriverčia vartotojų jos atsisakyti ir vartojimą mažina tik nedidele dalimi), biudžeto pajamų iš akcizų sumažėjimas arba padidėjimas mažesne procentine dalimi, lyginant su akcizų padidinimu, rodo, jog dalis prekių paklausos perėjo į šešėlį. Tą rodo faktiniai 2007 - 2008 metų duomenys apie biudžeto pajamas iš akcizų: pavyzdžiui, 2008 m. sausio 1 d. 20 proc. padidinus akcizus vynui, fermentuotiems gėrimams ir tarpiniams produktams, lyginant devynių mėnesių laikotarpį, biudžeto pajamos padidėjo vos 6 proc. Akcizo etilo alkoholiui padidinimas 20 proc. į biudžetą atnešė 10 proc. papildomų biudžeto pajamų. Tai rodo, kad akcizų didinimas nesukelia laukiamo adekvataus biudžeto pajamų padidėjimo.
Žinoma, akcizų didinimo tikslas nėra vien tik biudžeto pajamų didinimas, bet ir vartojimo mažinimas. Todėl jei padidinus akcizų mokesčio tarifą surenkamo mokesčio suma atitinkamu dydžiu nedidėja, tai gali rodyti kito tikslo pasiekimą - mažėjantį vartojimą. Tačiau tam, kad būtų galima pagrįsti, jog vartojimas iš tikrųjų sumažėjo, vien mažiau surenkamo akcizų mokesčio duomenų nepakanka. Šiam tikslui būtina įvertinti šešėlinės ekonomikos kitimą, parodant, kad pastaroji dėl akcizų didinimo neišaugo, t. y. vartotojai neperėjo prie nelegalių, akcizais neapmokestinamų prekių. Valstybės institucijų duomenys neleidžia teigti, kad šešėlis neauga.
Priimant bet kokius sprendimus, dažnai rimtai svarstomi objektyviai matomi ir apčiuopiami argumentai, tačiau norima užsimerkti prieš tuos, kurių svarbą pamatuoti yra problemiška ar kurių svarbos vertinimas yra subjektyvus. Taip tarsi nebyliai padaroma naivi prielaida, jog jei negalima ko nors pamatuoti, tai nėra svarbu. Taip toli gražu nėra - neretai neapčiuopiami problemos aspektai svarbumu nenusileidžia lengvai pastebimiems ir plika akimi matomiems. Ar vis dėlto manoma priešingai, pavyzdžiui, kad nuo kitų metų individualia veikla užsiimantiems žmonėms tris kartus pakėlus mokesčius jie visi stropiai skubės atseikėti valstybei po daugiau nei 50 proc. visų savo pajamų?