Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Statistikos pritaikomumo galimybės ir ribos. Alternatyvių vertinimų poreikis

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
1998-09-01
Straipsnis, "Laisvoji rinka" 1998 Nr. 4
Ekonominės statistikos paskirtis - teikti informaciją vyriausybei bei ūkio subjektams - įmonėms bei namų ūkiams - apie pokyčius šalies ūkyje. Ūkio subjektams statistiniai duomenys yra papildomas informacijos šaltinis, nes pagrindinis šaltinis yra rinkos teikiama informacija. Tuo tarpu pagrindiniai statistinių duomenų vartotojai yra valstybės institucijos. Statistika naudojama valstybės funkcijoms atlikti, lyginti šalies ekonomiką su kitomis valstybėmis. Ji taip pat atlieka grįžtamojo ryšio funkciją, kuri vyriausybės institucijoms padeda kritiškai vertinti makroekonominės politikos poveikį, nors Lietuvoje tokių politikos vykdymo analize grindžiamų vertinimų sunku įžvelgti.
 
Lietuvoje pagrindinis ekonominių duomenų šaltinis yra Statistikos departamentas (SD) prie LR Vyriausybės. SD renkamus ir teikiamus duomenis naudoja Lietuvos valstybinės institucijos bei užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų įstaigos (beje, nors ir remiamasi tuo pačiu šaltiniu, jų pateikiami rodiklių vertinimai dažnai nesutampa). Įmonėms, neturinčioms galimybių savarankiškai vykdyti makroekonominės ar atskirų šakų analizės, SD taip pat yra pagrindiniu ekonominių duomenų šaltiniu.
 
Didžioji dalis informacijos pateikiama itin agreguotu pavidalu. Eiliniam vartotojui vidutinis BVP augimo dydis arba darbo užmokesčio augimo lygis suteikia mažai informacijos, jei šių vertinimų nelydi specifinių ekonominės situacijos aspektų rodikliai. Todėl (1) agreguotus duomenis ir iš jų daromas išvadas reikia priimti labai atsargiai, (2) reikia atsižvelgti į tyrimus, skirtus specifiniams makroekonominiams rodikliams, kurie papildo tokius rodiklius kaip bendro vidaus produkto dydis, bei (3) priimant pateikiamą informaciją, atsižvelgti į jai gauti naudotą metodologiją.
 
Kitas sunkumas, su kuriuo susiduria statistine informacija besinaudojančios įmonės bei asmenys - komplikuota jos pateikimo forma, dažnai nenuosekliai naudojami rodikliai (pvz. infliacijos ir VKI sąvokų naudojimas). Kadangi pagrindiniai informacijos pateikimo kriterijai yra pirmiausia orientuoti į jos palyginamumą su kitomis valstybėmis ar palyginamumą laike, neatsižvelgiama į jos pateikimo priimtinumą eiliniams vartotojams.
 
SD teikiama informacija yra ribota tiek dėl perėjimo ekonomikai būdingų ypatingai sparčių pokyčių rinkoje, tiek dėl apskritai pasaulyje vykstančios ekonomikos restruktūrizacijos. Dėl pirmosios priežasties SD teikiama informacija greitai pasensta ar pateikiama jau pasenusi. Sparčiai kinta ūkio struktūra, o šiuos pokyčius užfiksuoti nespėjama. Iliustratyviu pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos telekomo paslaugų pabrangimas tuo pačiu nepadidėjus vartotojų kainų indeksui. Ar tai reiškia, jog telekomunikacijos paslaugų brangimas nepaliečia eilinių vartotojų? Vienas iš galimų atsakymų yra kitoks - telekomunikacijų paslaugos nebuvo įtrauktos į VKI skaičiavimui naudojamą prekių "krepšelį" (šiuo metu yra naudojamas pagal 1995 m. vartojimo ir išlaidų struktūrą sudarytas prekių ir paslaugų "krepšelis"). Todėl jis neatspindi realaus kainų augimo ir padidėjusių išlaidų jų vartotojams. Tačiau tiksliau apie VKI apskaičiavimą spręsti yra sunku, kadangi prekių ir paslaugų "krepšelio" struktūra dėl nežinomų priežasčių nėra vieša. Apskritai, "krepšelio" struktūra, koreguojama kas 2-3 metai, neatspindi ir negali atspindėt sparčių pokyčių ekonomikoje, prekių ir paslaugų kokybinių charakteristikų kaitos bei naujų produktų atsiradimo rinkoje.
 
Šešėlinės ekonomikos problema
 
Kitas reiškinys - šešėlinė ekonomika, dėl kurios statistiniai duomenys ne visiškai atitinka tikrovę. Nors SD ir koreguoja savo skaičiavimus atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos dydį, tačiau abejonių kelia jos vertinimo metodika. Pavyzdžiui, sunku sutikti su tuo, kad neatsiuntusios duomenų įmonės apibūdinamos kaip "statistinis šešėlis" ir priskiriamos bendrai šešėlinei ekonomikai. Tuo tarpu kontrabanda ir kitokia nelegali veikla neįtraukiama į neapskaitomos ekonomikos sąvoką. Šešėlinės ekonomikos struktūrų dinamiškumas smarkiai riboja pora metų pasenusių SD duomenų, naudojamų rodiklių koregavimui, patikimumą.
 
Kokybiniai pokyčiai neatspindimi
 
Pasaulyje vykstanti restruktūrizacija taip pat sąlygoja valstybinių statistikos institucijų naudojamų metodologijų ir duomenų ribotumą. Smarkiai išaugus santykiniam paslaugų svoriui išsivysčiusių valstybių BVP bei tobulėjant informacijos technologijoms, turi keistis ir ekonominės veiklos apskaitos būdai. Šios tendencijos būdingos ir Lietuvai. Vienas iš svarbiausių pokyčių, į kurį reikia atsižvelgti apskaitant ekonominę veiklą ir pridėtinės vertės kūrimą bei atitinkamai koreguoti naudojamą metodiką, yra išaugusi produktų kokybės (o ne kiekybės) svarba. Šiuo metu pagrindine įmonių konkurencijos priemone tampa gebėjimas atrasti specifinę nišą savo produktams, kokybinėmis savybėmis bei pačiu pateikimu įtikinti pirkėjus jų išskirtinumu, teikti su produktu susijusias paslaugas. Tai labai priklauso nuo įmonių inovacinių sugebėjimų. Tuo tarpu statistiškai tai neįvertinama.
 
LLRI makroekonominių rodiklių tyrimas - pirmasis alternatyvus statistinės informacijos šaltinis
 
Vienas iš būdų sumažinti galimas paklaidas, kylančias dėl minėtų statistinės informacijos ribotumų, bei supaprastinti naudojimąsi informacija - naudotis alternatyviais informacijos šaltiniais, jos rinkimo ir vertinimo metodologijomis. Beje, tai pripažįsta ir SD, tačiau kol kas praktinių šios idėjos įgyvendinimo rezultatų nepastebėta.
 
Šią nišą bent iš dalies užpildė makroekonominių rodiklių tyrimas, kurį 1997 lapkrityje pradėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI tyrimas remiasi "ekspertų sutarimo" paradigma. Jos pagrindas - racionalių lūkesčių teorija. Viena iš pagrindinių šios teorijos prielaidų - jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su pastebimais procesais, racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius bei prognozes, susijusius su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Prognozės yra tuo patikimesnės, kuo daugiau informacijos turi ir panaudoja prognozuojantys asmenys. Suprantama, jog geriausiai informacija apie tokius ūkio rodiklius kaip infliacija, palūkanų normos, darbo užmokestis, investuojama pelno dalis ir pan. žinoma tiems asmenims, kurie su tuo susiduria kiekvieną dieną, kurių tiesioginė veikla yra susijusi su tokio pobūdžio rodikliais. Ne tik susijusi, bet nuo tikslaus jų žinojimo ir prognozavimo tiesiogiai priklauso jų veiklos rezultatai. Kitaip sakant, "iš to jie gyvena".
 
Taigi, LLRI makroekonominių rodiklių tyrimas yra grindžiamas kitokia paradigma ir kitokia metodologija, nei Lietuvos Statistikos departamento duomenų rinkimo ir apibendrinimo būdai. Juo siekiama įvertinti tuos ekonomikos rodiklius, kurie atitiktų verslininkų poreikius planuojant savo veiklą ir priimant strateginius sprendimus. Tyrimo tikslas yra pateikti apdorotą ekspertų apklausos medžiagą, išanalizuoti gautus duomenis ir juos interpretuoti atsižvelgiant į skirtumus (ar panašumus) palyginus su oficialiais ar kitų nepriklausomų tyrimo institucijų duomenimis ir naudojamų metodologijų skirtumus. Duomenys ir analizė pateikiami kompaktiškai ir tinka operatyviam naudojimui.
 
Pagrindiniai duomenys analizei gauti iš ekspertų apklausos. Ekspertai - asmenys, kurie susiduria ir analizuoja rinkos teikiamą informaciją kiekvieną dieną. Būtent darbo pobūdis buvo pagrindiniu kriterijumi pasirenkant respondentus - kai panaudojant rinkos teikiamą informaciją priimami taktiniai bei strateginiai sprendimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso jų veikla. Kviečiami dalyvauti buvo tie asmenys, kurių ekonominę veiklą galima apibūdinti kaip sėkmingą. Reikia pabrėžti, jog atrenkant ekspertus svarbiausiu kriterijumi buvo kompetencija ir patirties įvairovė. LLRI tyrime orientuojamasi į praktikus, kadangi manoma, jog taip sparčiai keičiantis ekonominei situacijai Lietuvoje, verslininkai pirmieji jaučia ir reaguoja į vykstančius pokyčius. Tai pasakytina ne tik apie Lietuvą - paprastai teoretikai bei valdininkai dėl savo darbo specifikos prisitaiko prie pakitusios situacijos tik po tam tikro laiko. O verslininkų nuomonė tokiais klausimais Lietuvoje dažnai yra nepagrįstai ignoruojama kaip "neprofesionali".
 
Taigi, LLRI tyrimas nuo statistinių tyrimų skiriasi tuo, jog (1) jame pagrindinius apibendrinimus atlieka rinkos dalyviai, o statistiškai apibendrinami tik jų atsakymai, tuo tarpu SD metodikoje iš verslo aplinkos surinkta neapibendrinta informacija apibendrinama statistiškai; (2) LLRI tyrimas remiasi geranorišku ekspertų dalyvavimu, o ne privalomomis ataskaitomis, naudojamomis SD įmonių tyrimuose, ir (3) analizuojamų rodiklių sąrašas pasirinktas remiantis reikalingumo verslui principu.
 
Kaip ir kiekviena metodologija, šiame tyrime naudojama metodologija pasiteisina tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Pirma, rezultatų kokybė iš esmės priklauso nuo respondentų skiriamo laiko apgalvoti turimą informaciją ir nurodyti rodiklių įverčius. Tam būtinas respondentų geranoriškumas. Be to, svarbu, kad respondentai ne tik fiksuotų reikiamą informaciją, bet ir į ją žiūrėtų kritiškai, t.y. vertintų bei analizuotų.
 
Antra, Lietuvos ūkio, esančio perėjimo stadijoje, atveju kai kurios prognozės gali turėti sistemines paklaidas. Tam, kad būtų galima patikrinti, ar esama reguliariai pasikartojančių paklaidų ir izoliuoti jų poveikį tyrimo rezultatams, reikia bent keletą metų reguliariai vykdyti šį tyrimą. Po ilgesnio reguliarių tyrimų laikotarpio, jų rezultatai galėtų būti naudojami mokslinėms hipotezėms tikrinti.
 
Trečia, faktiniai prognozuojamų rodiklių duomenys gali skirtis nuo išankstinių prognozių dėl iš anksto nenumatytų įvykių. Pavyzdžiui, dėl politinių sprendimų poveikio verslo aplinkai. Tačiau nuo tokių paklaidų nėra apsaugotos jokios prognozės, o jų poveikį vėliau galima vertinti ir atitinkamai koreguoti nagrinėjamus dydžius. Be to, šiuo atžvilgiu ekspertų nuomonių tyrimo privalumas yra tas, jog ekspertai, vertindami ekonominius rodiklius, atsižvelgia į galimą bendrą rizikos laipsnį, susijusį su neprognozuojamais vyriausybės sprendimais.
 
Rezultatai, gauti pirmajame tyrimo etape, patvirtino tokio tyrimo reikalingumą, o ekspertų atsakymų lyginimas su oficialiais statistiniais duomenimis išryškino pasitaikančius pastarųjų ribotumus ir ginčytinas nuostatas bei pateikė prasmingus alternatyvius rodiklių įvertinimus. Šiuo metu jau įpusėjęs antrasis tyrimo etapas, o jo rezultatai bus lyginami ne tik su prieinamais oficialiais duomenimis, bet ir su pirmojo etapo rezultatais.