Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Subalansuotas biudžetas ir mažesni mokesčiai

Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
2008-10-14
Komentaras, Lietuvos radijas
Vienas iš sunkiausių darbų, kuriuos turės pasidalinti senasis ir naujasis Seimas yra kitų metų biudžeto patvirtinimas. Kaip susidoroti su šiuo uždaviniu ir kokius tikslus kelti apskritai?
 
Kalbant tiesiai – valstybės finansų padėtis yra liūdna. Jau šiemet valstybė greičiausiai išleis ne vienu milijardų litų daugiau nei surenka, kaip kad buvo numatyta biudžete. Panašu, kad šis skirtumas bus gerokai didesnis. Tai tikrai nenuostabu žiūrint į tai, su kokiu dosnumu biudžeto išlaidos buvo dalinamos jau tuomet, kai buvo aišku, kad svaiginamo ekonominio pakilimo laikai baigėsi. Kitais metais išsitekti į pajamas, kaip buvo žadėta, irgi bus tikrai sunku.
 
Pirmoji problema yra ne kas kita, kaip noro subalansuoti biudžetą trūkumas. Tai elementarus nenoras daryti sunkius sprendimus. Juk politikams žymiai lengviau tiesiog pasiskolinti ir padalinti daugiau pinigų visiems, nei aiškintis, kodėl neužtenka vienam ar kitam projektui ar institucijai. Tačiau šis argumentas, viliuosi, nebus toks reikšmingas naujajam Seimui. Juk rinkimai jau praėjo, o ekonomikos sunkmetis tik įsibėgėja, tad panašu, kad teks elgtis atsakingai.
 
Vis dažniau girdimas ir dar vienas argumentas, kodėl nereikia subalansuoto biudžeto. Neva biudžetas turi būti ne šiaip subalansuotas, kad pajamos atitiktų išlaidas, o subalansuotas cikliškai. Ši koncepcija reiškia, kad ekonomikos pakilimo laikais būtinas biudžeto perteklius, nuosmukio laikais gi – valdžiai patartina skolintis ir leisti kuo daugiau. Tariama tokios politikos nauda yra ta, kad valdžios išlaidos pagyvina ekonomiką. Ši koncepcija buvo ir išlieka labai populiari. Deja, ji dar niekad nepadėjo išbristi iš ekonominių sunkumų. Ir nenuostabu, nes siūlymas sunkiais ekonomikai laikais valdžiai daugiau išlaidauti remiasi klaidingomis prielaidomis.
 
Pirmoji prielaida, kad valdžios išleidžiami pinigai, gaivinantys ekonomiką atsiranda iš niekur ir be jokių neigiamų pasekmių. Taip tiesiog nėra. Valdžia pinigus turi pasiskolinti, o nuosmukio laikais, priešingai nei iki šiol buvusiame pakilime, skolinimasis yra daug brangesnis. Tad net ir norint sunkiais laikais išleisti daugiau, net ir manant kad tai būtų į naudą, tai tampa tiesiog per brangu. Lygiai taip pat kaip ir įmonėms bei vartotojams. Galbūt ir norėtųsi daugiau pasiskolinti, kai yra sunkiau, bet problema ta, kad norinčių skolinti yra mažiau, todėl paskolos tampa daug brangesnės. Rezultatas aiškus – mes priversti skolintis mažiau.
 
Kita problema su skolinimusi sunkiais laikais yra ta, kad pasiskolinti pinigai neateina iš niekur. Jie yra nepanaudojami kitiems projektams. Juk jei pinigus išleidžia valdžia, jų turi neišleisti kažkas kitas. Kitaip tariant, jei pasiskolina ir pinigus panaudoja valdžia, jų nepasiskolina arba nepanaudoja privatus sektorius. Rezultatas tas, kad ekonomika gyvinama valdžios pinigais, bet stingdoma dėl dar didesnio lėšų trūkumo ir dar didesnės skolinimosi kainos privačiame sektoriuje. Galime tik retoriškai paklausti savęs, kas šiandien pinigus leidžia racionaliau ir tikslingiau – valdžia, ar privatūs asmenys.
 
Biudžeto deficitas guls ant mokesčių mokėtojų pečių, didins infliaciją, o tai tikrai neprisidės prie lengvesnio išlipo iš ekonominių problemų.
 
Krizės laikais išsitekti į išlaidas sunku. Tačiau tai daryti būtina. Ir ne tik panaikinti biudžeto deficitą, bet ir sumažinti mokesčius. Kitaip ekonominių sunkumų našta guls tik ant vartotojų ir verslo, kuris šios naštos gali ir nepakelti, ypač kai ekonominė politika Lietuvoje verslui toli gražu ne pati palankiausia. 
 
Mokesčių mažinimas ir valdžios išlaidų subalansavimas daug kam atrodo nerealus uždavinys. Tačiau pažvelgus į nacionalinio biudžeto bei valstybės investicijų programos išlaidas matome, kad palyginus su šiais metais, kitais metais galime išleisti bent 4 mlrd. litų mažiau. Priėmus nuoseklų išlaidų, mokesčių ir mokesčių lengvatų mažinimo paketą kiekvienam Lietuvos gyventojui kitais metais liktų per 1000 litų daugiau, nes valdžia atitinkamai išleistų mažiau. Reikalingos valdžios paslaugos gi galėtų būti pilnai ir pakankamai finansuojamos. Ekonomikai tai būtų didžiulis palengvinimas. Ir jis  būtų tikras, palengvinantis ekonominę veiklą tiems, kas randa vietą rinkoje, o ne butaforinis – kitų sąskaita palengvinantis gyvenimą tiems, kas randa praėjimus valdžios koridoriais.