- Kas, Jūsų manymu, lėmė, kad pastaruoju metu degalų kainos Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje pasiekė neregėtas aukštumas - padidėjusi naftos produktų paklausa JAV ir Kinijoje ar neapibrėžta padėtis Irake? O gal kainų šuolio priežasčių reikėtų ieškoti Lietuvoje?

 

- Manau, kad yra kelios tokio augimo priežastys, kurios lyg tyčia šiuo metu sutapo. Visų pirma tai nerimas dėl naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų, kurį kelia užsitęsę ginkluoti išpuoliai Irake ir sunkumai dėl valdžios perdavimo Irako atstovams. Antra, tai jau pirmą šių metų ketvirtį išaugusi JAV ir Kinijos paklausa naftos produktams bei lūkesčiai dėl šių šalių ekonomikos augimo šiais metais.

 

Daugelio šalių naftos gavyba yra pasiekusi ribas ir negali patenkinti augančio poreikio. Štai praėjusią savaitę Rusijoje buvo išplatintas pranešimas, kad jos naftotiekio magistralių pajėgumas yra nepakankamas.

 

Taigi šiuo atveju kalbėti apie "lietuviškas" kainų kilimo priežastis, mano manymu, yra naivu. O pirmosios priežasties svarbą iliustruoja naftos ir valiutų rinkų reakcija į pastarųjų dienų įvykius: sprogimus Turkijoje ir Irako laikinosios vyriausybės vadovo Izzedine Salim nužudymą Bagdade. Tai iššaukė naują naftos kainų kilimą ir atpigino JAV dolerį.

 

- Kai kurie ekspertai pastebi, kad šalyje degalų kainos neturėjo didėti, kadangi smarkiai krito dolerio kursas lito atžvilgiu. Kaip vertinate tokius ekspertų pastebėjimus?

 

- Iš esmės jie nėra klaidingi. Tačiau reikia pastebėti, kad dabartinėje situacijoje JAV dolerio kaina lito atžvilgiu neturi tokios įtakos. Atpigęs doleris nekompensuoja taip sparčiai padidėjusios naftos kainos.

 

Kainas pristabdo konkurencija

 

- Kaip, Jūsų nuomone, keisis vartojimo prekių kaina, jeigu degalų kainos ir toliau nemažės? Ko gali tikėtis paprastas vartotojas?

 

- Sunku būtų prognozuoti, kadangi viską lemia rinka. Mažmeninėje prekyboje vyrauja arši konkurencija, tad prekybininkai neturėtų staiga pakelti kainų. Pajusti vartojimo prekių pabrangimą dėl padidėjusių kuro kainų galima praėjus 1-2 mėnesiams. Pirmiausiai kainas pakels vežėjai ir tik po to atitinkamų priemonių imsis prekybininkai.

 

Dabartinį kai kurių prekių pabrangimą taip pat siečiau su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Dėl jos padidėjo kai kurių prekių importo tarifai.

 

Antra vertus, Europoje padidėjo žemės ūkio produktų paklausa, dėl to pabrango ir kai kurie lietuviški produktai.

 

- Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje buvo padidintas minimalus darbo užmokestis. Ar šis pajamų padidėjimas gyventojams kompensuoja pakilusias degalų ir vartojimo prekių kainas?

 

- Turint galvoje atskaičiuojamus mokesčius, realus darbo užmokestis pakilo labai nedaug. Vargu ar jis kompensuos padidėjusias išlaidas. Atvirkščiai - didesnis darbo užmokestis didina prekių savikainą, taigi dėl to prekės tik dar labiau pabrangs. Tokios dirbtinės priemonės tik iškraipo rinką.

 

Čia reikėtų įvertinti tai, kad daugelis darbuotojų atlyginimus vis dar gauna vokeliuose. Taigi šiuo atveju efektyvesnis būtų ne minimalaus darbo užmokesčio didinimas, o didžiulės socialinio draudimo ir pajamų mokesčių naštos mažinimas.

 

Reikėtų mažinti mokesčius

 

- Kaip manote, ar Vyriausybei nereikėtų mažinti akcizo mokesčio? Jei taip, kiek? Ar tai nesikirs su valstybės įsipareigojimais Europos Sąjungai?

 

- Iš tikrųjų šiuo metu akcizo mokestis yra neadekvatus ir nustatytas atsižvelgiant vien į Europos Sąjungos reikalavimus. Akcizas padidintas neatsižvelgus koks yra pajamų skirtumas tarp Lietuvos ir ES senbuvių. Norint palengvinti žmonių dalią, galima mažinti akcizus arba gyventojų pajamų mokestį, arba juos abu.

 

Yra žinoma daug pavyzdžių (tame tarpe ir Lietuvos patirtis mažinant pelno mokestį), kad sumažinus mokesčių naštą, jų surinkimas padidėja. Tai ypač taikytina šalims, kur nemaža šešėlinės ekonomikos dalis, pavyzdžiui, Lietuvoje ji sudaro apie 20 proc.

 

Akcizo mokestį jau sumažino Lenkija, panašių priemonių kovodama su kontrabanda ėmėsi ir Slovakija. Dar anksčiau taip pasielgė Danija, Švedija ir Suomija, kurios nebegalėjo kitomis priemonėmis kovoti su kontrabanda. Realu tikėtis, kad ir Lietuva mokesčius gali sumažinti. Tam tereikia politinių sprendimų.

 

- Kokios įtakos kainų šuolis turės metinei infliacijai ir kitiems makroekonominiams rodikliams? Kaip manote, ar nebus peržiūrėtos šalies ūkio augimo prognozės?

 

- Sunku nuspėti, koks tiksliai bus poveikis. Galima pasakyti tik tiek, kad prognozuojant šių metų rodiklius nebuvo atsižvelgta į naftos pabrangimą. Daugelis makroekonominių rodiklių tarpusavyje koreliuoja, taigi keičiantis vienam galima tikėtis ir kitų pasikeitimo.

 

- Šią savaitę planuojamas OPEC organizacijai priklausančių šalių vadovų susitikimas, kuriame bus aptartos naftos gavybos perspektyvos. Tačiau kalbama, kad konkrečių veiksmų bus imtasi tik birželio pradžioje. Kaip manote, kokios įtakos naftos kainai tarptautinėje rinkoje turės šis susitikimas?

 

- Pranešama, kad šiomis dienomis OPEC naftos gavybos apimtis jau yra padidinusi 1,5 mln. barelių per dieną. Įvairiais skaičiavimais, maksimaliai naftos išgavimą šiai organizacijai priklausančios šalys gali padidinti dar 2,5 mln.

 

Tačiau turint galvoje, kad iš viso per dieną išgaunama 82,5 mln., toks padidėjimas esminės įtakos rinkai nedaro. Vadinasi, ir šis susitikimas vargu ar turės didesnės įtakos naftos kainai.

 

Kainos galėtų nukristi tik tada, kai išnyks pakilimą nulėmę priežastys. Tačiau net jeigu padėtis Irake stabilizuosis, sunku tikėtis, kad žymiai nukris naftos paklausa besivystančiose rinkose.

 

Kalbėjosi Martynas Žilionis