Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Tolerancija nesekmėms ir vieša apsauga

Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2006-12-07
Straipsnis, "Veidas"
Viena iš generalinių ekonomikos tezių teigia, kad ateitis yra nežinoma. Kasdieniai žmogaus veiksmai ir yra skirti nuspėti ir prisitaikyti prie laukiančios tolimos ir artimos ateities. Gyvenimas su nežinomybe ir spėjimu neišvengiamai neša savyje ir galimos nesėkmės pripažinimą. Pripažinimą, kad gali nuvilti žmonių sprendimai – savi ir svetimi.
 
Žmonės yra gudrūs, todėl stengiasi įvairiais būdais nuo galimų nesėkmių apsisaugoti. Sudaro sutartis ir už jų nevykdymą numato kompensavimo mechanizmus ir baudas, draudimo bendrovės draudžia nuo įvairiausių įvykių, dėl kurių atsiradusią žalą kompensuos, žmonės vienašališkai įsipareigoja atlyginti nuostolius, jeigu atsitiktų kas nors nenumatyta. Apsaugos nuo gyvenimo negandų programą teikia valstybė: nustato mokymo programas, tam, kad nebūtų praleistos gyvenimui svarbios žinios, saugo vartotojus nuo sugedusių maisto produktų ar kitų galimų apgavysčių, kontroliuoja finansinių paslaugų teikimą.
 
Pavyzdžiui, pripažįstama, kad elektroninė komercija nebuvo, nėra ir nebus visiškai saugi – pirkėjas gali nesumokėti, pardavėjas gali neparduoti, pinigai gali nenukeliauti pas pirkėją, svarbūs bankiniai duomenys gali patekti į pavojingas rankas. Jeigu teisinė bazė, sauganti elektroninę prekybą, ir būtų pakankama, sunku užtikrinti jos įgyvendinimą, kai pardavėjas yra Dundee243 ir teigia, jog gyvena Marse. Tačiau elektroninė prekyba klesti – verslas stengiasi kelti saugumo lygį, o vartotojai kiekvieną kartą sveria nesėkmės galimybę ir galimą naudą.
 
Tolerancija nesėkmei veikiama įvairių kultūrinių veiksnių. Visuomenėse, kuriose aktualios garbės, pasitikėjimo, duoto žodžio laikymosi vertybės, žmonės imasi mažiau priemonių apsisaugoti nuo galimų nesėkmių dėl susitarimų nevykdymo. Lietuvos rinkos dalyviai nėra linkę laiku atsiskaityti su verslo partneriais. Nėra abejonės, kad tai turi kitų pasekmių – verslas skolų išieškotojams, daugiau laiko išleidžiama kontrolei, stringa kitos tarpusavio atsiskaitymo grandinės ir pan.
 
Stebėdama rizikingą gyvenimą valstybė aktyviai imasi saugoti žmones. Deja, valstybės teikiamos apsaugos paslaugos nevisada būtinos. Net ir nesaugomi žmonės yra pasirengę priimti nesėkmes – ir dideles, ir mažas. Galima nauda, kurios žmogus siekia, jam atrodo didesnė už galimą žalą, įvertinus taip pat ir nesėkmės tikimybę – vienos nesėkmės labiau tikėtinos nei kitos.
 
Viešai teikiama vartotojų apsauga nėra efektyvi, o ilgainiui verčia prekių ir paslaugų tiekėjus orientuotis į kontroliuojančiuosius, o ne vartotojus. Saugomi vartotojai praranda savisaugos instinktą. Prieš keletą metų vienos iš draudimo bendrovių bankrotas bent šiek tiek priartino vartotojus prie realybės, kad valdžios kontrolė negali eliminuoti nei verslo nesėkmės, nei nesąžiningumo rizikos. Vienintelį buvusį draudimo paslaugos kainos kriterijų pradėjo keisti kituose „nesaugojamuose versluose“ įprasti kriterijai – reputacija ir patikimumas.
 
Centralizuotai teikiama paslauga dėl savo prigimties negali pakeisti privataus saugojimosi. Pirmiausia, masto ekonomija verčia saugoti nuo standartinių nesėkmių, antra, siekiant pateisinti saugojančiojo reputaciją imamasi maksimalaus galimo saugumo lygio, o tai užkerta kelią rizikingiems, bet galiausiai sėkmingiems užsiėmimams. Ir trečia, valdžia turi labai ribotą informaciją, ką nuo kokių grėsmių reikėtų saugoti ir kokie yra saugojamųjų poreikiai.
 
Deja, esame stebėtinai tolerantiški nesėkmėms labai svarbioje srityje – švietime. Lietuvos moksleiviai plūsta į Lietuvos universitetus, kurie turi mažiausiai lėšų kiekvieno jų rengimui, palyginti su Europos aukštojo mokslo įstaigomis, studijuojantys renkasi specialybes, kurių darbo rinkoje yra perteklius, mokymo ir mokymosi kokybė „studentaujančiųjų“ daugumai taip pat neatrodo esminiai renkantis aukštąjį mokslą. Tokią keistą toleranciją iš dalies suformavo valstybinė švietimo sistema. Ilgą laiką saugotas vartotojas inertiškas ir nereiklus, nes neva iš valdžios duodamas universitetinis išsilavinimas negali būti blogas, na, kažkaip turi būti geras, jeigu jau atsakingų institucijų dalijamas.