Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Trys žingsniai atgal nuo ekonominės laisvės

Vytautas Žukauskas, LLRI jaunesnysis ekspertas
2009-01-26
Komentaras, ELTA
Sausio mėnesį pasirodęs „The Heritage Foundation“ ir „The Wall Street Journal“ skaičiuojamas ekonominės laisvės indeksas 2009-aisiais Lietuvą įvertino 30-ąja vieta iš 184 vertintų valstybių. Lyginant su praėjusiais metais, Lietuva nukrito per keturias pozicijas.
Kritimą nulėmė keturios ekonominės politikos sritys, apie kurias nuolat diskutuojama, į kurias kaip į problemines kasmet pirštu baksnoja tarptautinių Lietuvos konkurencingumo, palankumo verslui ir ekonominės laisvės indeksų sudarytojai. Tai - darbo santykių reguliavimas, valdžios išlaidų apimtis, infliacija ir verslo reguliavimas. Šių sričių problemoms spręsti kol kas nesiimama ryžtingų veiksmų, todėl jos vis dar išlieka opiomis.
Labiausiai Lietuvos vertinimas pablogėjo darbo santykių reguliavimo srityje. Atrodo, kad judame ne į priekį, o atgal. Darbo santykių reguliavimo reforma nevyksta, atvirkščiai – reguliavimas tampa vis griežtesnis, darbo santykiai - mažiau lankstūs. Ekonomikos nuosmukis yra laikotarpis, kuomet sustabarėjęs darbo santykių reguliavimas tampa dar didesne našta tiek įmonėms, tiek darbuotojams, todėl darbo santykių liberalizavimas šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus. Problemiškiausia darbo santykiuose yra nelankstus darbo laiko reguliavimas bei darbuotojų samdymo ir atleidimo procedūros, todėl jie turėtų būti pirmaisiais spręstinais reformos klausimais. Jei Lietuvoje nuo paskutinio ekonominės laisvės indekso vertinimo darbo santykių reguliavimas būtų ne sugriežtintas, o paliktas bent tokio pat lygio, šiais metais indekse būtume ne 30-oje, o 26-oje vietoje.
Lietuvos valstybės biudžetai ir fondai išties godūs, jie kasmet „praryja“ vis didesnę dalį sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Valdžios išlaidos nemažėja net tuomet, kai prognozuojamas ekonomikos nuosmukis, o valdžia skatina solidariai priimti didėjančią mokesčių naštą šioms išlaidoms padengti. Tai antroji Lietuvos vertinimą ekonominės laisvės indekse sumenkinusi priežastis. Vertinant vis didėjančias biudžeto išlaidas, vertėtų prisiminti paprastą tiesą: kuo daugiau išleidžia valdžia, tuo mažiau išleisti lieka šią valdžią išlaikantiems žmonėms. Reformos kryptimi turi būti efektyvesnis jau turimų lėšų naudojimas stabdant kasmetinį nacionalinio biudžeto didinimą. Jei padėtis nuo paskutinio ekonominės laisvės indekso vertinimo nebūtų pabloginta ne tik darbo santykių reguliavime, tačiau ir valdžios išlaidavime, šiais metais indekse būtume 25-oje vietoje.
Kitos dvi ekonominės politikos sritys, bloginusios Lietuvos reitingą indekse – pinigų politika bei verslo reguliavimas. Kaltę dėl pablogėjusio pinigų politikos vertinimo bent iš dalies galime priskirti ribotai indekso metodologijai, kadangi pablogėjimas buvo nulemtas ne tiek vykdomos pinigų politikos, kiek Lietuvoje per tiriamąjį laikotarpį buvusios aukštos infliacijos. Pastarąją, kaip žinia, lėmė ne pinigų politika, o kiti valdžios veiksmai bei ekonominės aplinkybės. Tačiau verslo reguliavimo srityje Lietuvai pasitempti yra kur. Pavyzdžiui, 2005 metais Ūkio ministerijos užsakymu atlikta licencijuojamų veiklos rūšių sisteminės analizės studija parodė, kad Lietuvoje įvairiai ekonominei veiklai pradėti ar vykdyti gali prireikti 330 įvairiausių licencijų ar leidimų. Po metų atliktame tyrime, kuris išvardijo visas verslą kontroliuojančias institucijas Lietuvoje, jų priskaičiuota 152. Tai iškalbūs skaičiai, o turint omenyje, jog reguliavimo ir kontroliavimo našta gula ant mokesčių mokėtojų pečių - verčiantys imtis reformos. Jei valdžia nuo paskutinio indekso vertinimo būtų bent nepabloginusi padėties darbo santykių reguliavime, nedidinusi valdžios išlaidavimo ir nesugriežtinusi verslo reguliavimo, Lietuva indekse šiais metais būtų 24-oje vietoje.
Ekonominės laisvės studijos rodo, jog egzistuoja tamprus ryšys tarp valstybėje esančios ekonominės laisvės bei jos pragyvenimo lygio ir ekonominės gerovės. Vyriausybė savo programoje yra išsikėlusi tikslą gerinti sąlygas srityse, kurias prasčiausiai įvertina tarptautinį konkurencingumą ir verslo sąlygas vertinantys indeksai. Valdžia jau galėjo pasiekti geresnio Lietuvos įvertinimo. – reikėjo tik nepriimti padėtį pabloginusių sprendimų. Kryptis aiški:  tam kad situacija gerėtų, pirmiausia jos reikia nebloginti. Tuomet galima pagalvoti ir apie jos gerinimą, juolab, jog problematiškos sritys akivaizdžios.