Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Vyriausybės metinės

Remigijus Šimašius, LLRI viceprezidentas
2005-12-21
Komentaras, Lietuvos radijas
Dabartinė Vyriausybė, kitaip nei daugelis kitų, darbą pradėjo turėdama rimtą pagrindą. Vyriausybė suformuota ligtolinės Vyriausybės pagrindu, tad gerai žinojo pagrindines ekonomines ir socialines bėdas ir grėsmes žmonėms. Masinė emigracija ir darbuotojų trūkumas, aukšti mokesčių tarifai pajamoms iš darbo, patrauklumo stokojanti verslo ir investicinė aplinka, korupcijos problemos, sprendimų nebuvimas sustabarėjusiuose valdiškuose švietimo ir sveikatos sektoriuose. Praėjo metai nuo Vyriausybės patvirtinimo, baigiasi kalendoriniai metai, tad laikas įvertinti Vyriausybės veiklą. Per šiuos metus Vyriausybės darbe ekonomine prasme dominavo sprendimai dėl mokesčių politikos, „Mažeikių naftos“ epopėja ir nuolat pabrėžiamas stabilumas.
          
Mokesčių politikos sprendimai vertintini dviprasmiškai. Tačiau pirmiausia reikėtų pastebėti, kad Vyriausybė neturėjo aiškaus plano, ką daryti, kad mokesčiai mažiau baidytų investuotojus ir darbuotojus dirbti Lietuvoje, tačiau turėjo aiškią viziją – padidinti valstybės perskirstomų pajamų dalį nuo visų Lietuvoje gaunamų pajamų. Dėl to neatsitiktinai buvo imtasi ne vienareikšmio mokesčių mažinimo ir mokesčių sistemos skaidrinimo, o mokesčių perstumdymo. Pažadas per kelis metus iki 24 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį buvo „kompensuotas“ papildomu 4 procentų solidarumo mokesčiu pelnui, naujai įvedamu nekilnojamojo turto mokesčiu gyventojams (kol kas – komercijai naudojamam nekilnojamam turtui) ir planuojamų vertės, nuo kurios skaičiuojamas šis mokestis, padidinimu. Susumuojant – pagal optimistinį scenarijų pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams dėl mažesnių gyventojų mokesčių tarifų bus kiek didesnis Lietuvos konkurencingumas, tačiau iki investuotojams ir darbuotojams patraukliai mažų mokesčių, deja, dar toli.
          
Vienaip ar kitaip iškylantis „Mažeikių naftos“ klausimas, panašu, tampa didžiausiu bet kurios valdžios ekonominės politikos testu. Šį kartą užsimota plačiai – nupirkti „Mažeikių naftą“, o paskui ją parduoti ir taip nušauti bent du zuikius: ir politiškai priimtiną savininką parinkti, ir komisinius užsidirbti. Vyriausybė tik po pusmečio intensyvaus darbo suprato, kad planas buvo pasmerktas žlugti. Neseniai Ūkio ministras „atrado“ ir pripažino, kad pardavėjui visgi svarbiausias kriterijus – kaina. Šiuo atveju tai reiškia, kad dabartiniai „Mažeikių naftos“ savininkai įmonę parduos už didžiausią galimą kainą, tad Vyriausybės spekuliacinis planas – tiesiog nerealus. Dėl „tinkamo“ pirkėjo parinkimo taipogi teko nusivilti jau vien dėl to, kad „tinkamiausi“ net jei ir neblogai pasirodė prieš Vyriausybę, tai pardavėjui, deja, tiesiog nepasiūlė geros kainos. Galiausiai, jei ir būtų parinktas tinkamas naujasis „Mažeikių naftos“ savininkas – jam gi vis tiek teks bendrauti su „netinkamais“ naftos eksportuotojais iš Rusijos. Kaip ir teko prognozuoti dar epopėjos pradžioje, Vyriausybės spekuliacijos su „Mažeikių nafta“ net nekvepia sėkme.
          
Stabilumas Lietuvoje, nepaneigsi, egzistuoja (jei nekalbėsime apie valdžią nuolat krečiančius skandalus). Tačiau šis stabilumas ne visada įgauna džiugias formas. Štai korupcijos sistema tapo tokia stabili, kad per trejus metus net trigubai padaugėjus įmonių, visose valstybės įstaigose duodančių kyšius, sumažėjo tokių įmonių, kurios mano, jog kyšininkavimas joms – problema. Deja, stabilumas reiškia ir tai, jog problemos yra ne sprendžiamos, o konservuojamos. Tarkime, sveikatoje ir švietime nesiimama jokių žingsnių, kurie leistų veikti pasiūlai ir paklausai ir verstų labiau derintis prie vartotojo, o nuolat blaškomasi vienur arba kitur skiriant arba neskiriant labai ribotus valstybės finansus.
          
Vyriausybės darbų sąrašas - ne trumpas: mokesčių pajamoms iš darbo mažinimas, valstybės veiklos efektyvinimas, prielaidų korupcijai mažinimas, rinkos įsileidimas į sveikatos ir švietimo sritis, na, ir susilaikymas nuo tokių veiksmų, kaip bandymas spekuliuoti „Mažeikių nafta“ bei atsisakymas noro reguliuoti daugiau nei reikia ar reikalaujama pagal Europos Sąjungos teisę. Vyriausybė teigia, kad Lietuvoje padėtis gera ir beveik neišvengiamai gerės. Tačiau Vyriausybė yra ne tam, kad už mokesčių mokėtojų lėšas tiems patiems mokesčių mokėtojams aiškintų, kokia ji yra gera, o tam, kad spręstų, tas problemas, kurias tik ji gali išspręsti.