Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Žmonės ministrui - ekonomikos augimo mėsa

Elena Leontjeva, LLRI prezidentė
2001-06-12
Komentaras, "Lietuvos rytas"
Finansų ministras Jonas Lionginas pranešė, kad pasirinktas mokesčių sistemos reformos tikslas -skatinti vidaus vartojimą.
 
Ką tai reiškia? Kad ministras mus skatins daugiau valgyti, siūtis daugiau suknelių, o gal gerti daugiau pieno?
 
Kadangi ministras nebuvo pirmas, nurodęs tokį reformos tikslą, paprastam žmogui svarbu žinoti, kam ruoštis.
 
Vartojimo skatinimas yra mokesčių reformos leitmotyvas tiems, kurie teigia, kad nepakankamo ekonomikos augimo problema - per mažas vidaus vartojimas. Paprasčiau kalbant - Stasys ir Jadzė per mažai išleidžia ir visai per mažai uždirba, kad lietuviškos įmonės galėtų parduoti jiems daugiau savo prekių ir taip suklestėti.
 
Tokios idėjos šalininkai atskleidžia mums „blogą“ žinią - visas Lietuvos ekonomikos atsigavimas paremtas eksporto augimu, o tai negerai.
 
Jie teigia, kad mūsų įmonės turėtų daugiau pardavinėti Lietuvoje. Tam ir turi padėti jų sugalvota mokesčių reforma - reikia padidinti Stasio neapmokestinamąjį minimumą, taip pat reikia sumažinti Jadzės pajamų mokesčio tarifą, kad jie visi... Neskubėkite džiaugtis - ne tam, kad Stasys ir Jadzė bei visi kiti gyventų geriau, bet tam, kad savo padidėjusiais pirkimais paskatintų lietuviškų įmonių pardavimus ir taip prisidėtų prie ūkio augimo.
 
Pirma, tokie samprotavimai neteisingi ekonomine prasme. Juk aplink Lietuvą - didžiulės pasaulio rinkos. Nišų jose visada yra ir bus. Tad Lietuvos įmonei, turinčiai gerą vardą partnerių akyse, bemaž visuomet yra galimybė - pasistengus ir turint išteklių - parduoti gerokai daugiau negu šiandien.
 
Nesakau, kad tai lengva. Sakau tik, kad dešimt milijonų litų ar šimtas milijonų litų pardavimų - pasaulio mastu to paties lygmens skaičiai.
 
Bet įmonei šis skirtumas reiškia kokybinį šuolį, dažnai į labai neapibrėžtą ateiti. Kodėl?
 
Ogi todėl, kad gamybos apimtį dažnai riboja ne rinkos limitai, bet kvalifikuotų ir patikimų darbuotojų stoka, papildomų investicijų rizika, dėl perteklinių reguliavimų prarandamas konkurencingumas.
 
Pavyzdžiui, gamyklai neapsimoka paleisti naktinės pamainos, nors ji ir turėtų kur parduoti produkciją. Priežastis - už darbą naktinėje pamainoje turi būti mokama pusantro karto daugiau, nors žmogus džiaugtųsi ir įprastinėmis pajamomis.
 
Jei tokių problemų mastą valdžia mažintų, o ne didintų, ji įneštų didžiausią indėlį į ūkio augimą. O tai, kad Lietuvoje yra sugebančių įveikti šias problemas ir didinti savo eksportą dešimtimis bei šimtais procentų, parodo mūsų vadybininkų išmintį ir eksporto plėtros galimybes.
 
Lietuva - maža šalis, jos įmonės pakankamai specializuotos, tad ekonomikos plėtra natūraliai priklauso nuo įmonių veiklos užsienio rinkose.
 
Jeigu įmonė šiandien parduoda toną varškės sūrelių, kiek ji gali padidinti pardavimą vidaus rinkoje? O visos sūrelius gaminančios įmonės kartu?
 
O dabar palyginkite tai su galimybe pardavinėti sūrelius Latvijos ir Estijos prekybos tinkluose. O miegamųjų komplektus - pardavinėti ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir Danijoje bei Prancūzijoje? O lino staltieses - ne tik Šiaurės, bet ir Pietų Amerikoje?
 
Būtent todėl laikyti vidaus vartojimo didinimą panacėja ekonomikai augti yra neteisinga.
 
Siūlau palikti ekonomiką savieigai (nors puikiai žinau, kaip sunku „ekonomistams“ tai padaryti) ir įsiklausyti, kaip amoraliai skamba visa ši proto konstrukcija „reformuojant mokesčius padidinti vidaus vartojimą ir taip paskatinti ekonomikos augimą“.
 
Žmonės čia yra kaip „ekonomikos augimo mėsa“, kaip priemonė kažkokiam mistiniam augimui pasiekti. Jeigu „mėsa“ elgsis tinkamai - už sumažintus mokesčius valgys daugiau daktariškos dešros ir pirks daugiau lietuviškų batų, reformos autoriai pasieks savo tikslą. Ekonomika išaugs ne trimis, bet trimis su puse procento!
 
Toks požiūris į žmones - kraupus. Jis nestebintų, jei žinotum, kad valdo kažkokie totalitaristai. Bet - kokio liberalo liežuvis gali šitaip kalbėti, kokio liberalo galva gali tokias idėjas „panešti“?
 
Atrodo, negali būtų liberalui kito mokesčių reformos tikslo kaip tik palikti daugiau pinigų kiekvieno Stasio ir Jadzės kišenėje, kad jie džiaugtųsi didesne dalimi jų uždirbtų ir jiems paliktų pajamų. Kad jie savo valia spręstų, kam tuos pinigus išleisti ar kaip geriau sutaupyti.
 
Atrodo, liberalas turėtų priimti bet kokį žmonių sprendimą kaip gerbtiną ir neliečiamą. O žmonės žinotų, kad tai dėl jų, o ne dėl gražesnių skaičių ūkio augimo ataskaitose liberalai imasi reformų.