Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Makroekonominių rodiklių tyrimo reikšmė

Guoda Steponavičienė, LLRI ekspertė
1999-05-20
Pranešimas LLRI seminare “Verslo plėtros trukdžiai – LLRI pozicija”, Vilnius
 
Savo analitinėje veikloje Laisvosios rinkos institutas ilgai dirbo tik su kokybinėmis kategorijomis, stebindamas tradicinius mokslinius institutus savo abejingumu skaičiams. Deja, daugelis žmonių tik kiekybinius argumentus pripažįsta "moksliniais" t.y. vertais pasitikėti. Skaičiai naudojami ekonominiuose diskursuose visiškai laisvai: neatsižvelgiant nei į jų korektiško taikymo lauką, nei į kilmę, nei naujumą. Tai sudaro sąlygas ekonominei demagogijai, o dažnai ir vadžios veiksmams, turintiems neigiamų pasekmių rinkos dalyviams.
 
Ekonominės statistikos šaltinių Lietuvoje nėra gausu. Tai Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, Vertybinių popierių birža, Lietuvos bankas, užsienio institucijų - Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, nepriklausomų ekspertų - tyrimai. Kadangi makroekonominius rodiklius nuolatos ir sistemingai skaičiuoja tiktai Statistikos departamentas, nenuostabu, kad nuorodomis į jį grindžiamos vos ne visos ekonomikos tyrinėtojų "tiesos".
 
Statistikos departamento neproduktyvumu neapkaltinsi - metiniai Lietuvos statistikos metraščiai yra solidaus storio tomai, užpildyti smulkaus šrifto skaičiukais. Moksliniams tyrinėjimams medžiagos per akis. Tačiau turintys konkrečių klausimų pasijunta kaip didžiulėje parduotuvėje: akys mirga, o išsirinkt nepavyksta - tai ne ta rūšis, tai ne tas dydis, tai galų gale paaiškėja, kad galiojimo laikas seniai pasibaigęs. Pvz., eilinių metų statistikos metraštis išleidžiamas kitų metų rudenį, o kai kurie jame esantys rodikliai, pvz., BVP, tikslinami dar ir kitais metais. Šį pavasarį mums berašant "Makroekonominių rodiklių" studiją 1998 metų oficialūs BVP augimo vertinimai pasikeiti tris kartus. Balandžio mėnesį dar nebuvo duomenų apie 1998 metų namų ūkių finansus.
 
Taigi, galime konstatuoti, kad tenka susidurti su informacijos trūkumu tiek šaltinių įvairovės, tiek informacijos kokybės prasme. Tačiau informacija irgi yra prekė ir turi savo kainą. Oficialioji statistika yra valdžios institucija (departamentas prie vyriausybės), jos išlaidos dengiamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, o reikalinga informacija iš įmonių ne perkama, o surenkama prievolės tvarka. Tuo būdu eiliniai statistikos vartotojai tiesiogiai patiria tik dalį kainos - sumokėdami už konkretų LSD leidinį. Tačiau galime suskaičiuoti kokie asignavimai iš biudžeto yra skiriami statistikos reikmėms bei apytiksliai įvertinti kiek vidutinei įmonei kainuoja pildyti statistines ataskaitas. Todėl reikalauti geresnės statistikos kokybės yra šiek tiek rizikinga: juk tai neišvengiamai paveiks lėšų ir informacijos statistikai tiekėjus - visus rinkos subjektus.
 
Informacijos vartotojams būtų palankiausia, jei susiformuotų ekonominės informacijos rinka. Natūralu, kad kritiškai žvelgiant į informaciją vieno jos šaltinio nepakanka. Matydamas alternatyvių ekonomikos rodiklių vertinimų poreikį, LLRI prieš pusantrų metų pradėjo vykdyti periodinį Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimą. Šis tyrimas yra komercinis projektas, taigi LLRI yra vienas iš besiformuojančios ekonominės informacijos rinkos dalyvių.
 
Reaguodamas į ekonominės informacijos trūkumą, LLRI nesiekia paneigti oficialiosios statistikos institucijos darbo. Instituto tyrimo tikslas yra remiantis kitokia paradigma ir naudojant kitokius būdus gauti kitus rezultatus. Beje, kaip ir tikėjomės, ne visų rodiklių ekspertiniai ir statistiniai vertinimai skiriasi.
 
LLRI tyrimo metodika remiasi taip vadinamo "ekspertų sutarimo" paradigma. Pagrindinė dalis analizei reikalingų duomenų surenkama iš ekspertų - asmenų, jaučiančių ekonominio gyvenimo pulsą. Vienas žinomiausių tokio pobūdžio tyrimų yra nuo 1946-ų metų JAV vykdomas the Livingston survey. Amerikietiškame variante apklausiami tiek verslininkai (t. y. praktikai), tiek mokslininkai bei žurnalistai (teoretikai). Mūsų pagrindiniai duomenų teikėjai - ekonomikos praktikai.
 
Apklausos anketą sudaro dvidešimt makroekonominių rodiklių, tokių kaip: BVP augimas, infliacija, nedarbo lygis, vidutinė alga, vidutinės namų ūkio pajamos bei taupymas, neapskaitytas importas bei eksportas, įmonių pelnas bei investicijos, palūkanos bei lito kursas su JAV doleriu. Respondentai prašomi nurodyti ne jų atstovaujamos įmonės, šakos ar pažįstamų rato, bet bendras šalies realijas atspindinčias reikšmes. Žinoma, remiamasi sava patirtimi - bet to mums ir reikia. Įvertinti prašoma esamą situaciją ir pateikti vienerių metų prognozę.
 
Apklausą vykdoma reguliariai kas pusmetį. Šiuo metu yra išleistos dvi studijos, po keleto savaičių išeis trečioji - kurioje vertinami 1998 metų ir prognozuojami 1999 m. rodikliai.
 
Kaip rodo jau atliktų apklausų rezultatai, nuo statistinių duomenų labiausiai skiriasi ekspertų nuomonė dėl kainų dinamikos, gyventojų pajamų bei taupymo apimčių. Ekspertų vertinamas nedarbo lygis gerokai viršija darbo biržos duomenis, tačiau yra gana panašus į LSD atliekamų apklausų būdu gautus rezultatus. Dalies rodiklių, tokių kaip šešėlinės ekonomikos bei neapskaitomos užsienio prekybos dydis, nebankinės paskolos, vidutinis įmonių pelningumas, nuosavybės grąža bei investicijos, oficialios institucijos netiria, arba bent jau neskelbia. Ekspertiniai vertinimai bei prognozės daugelio rodiklių atveju yra nuosaikesni nei oficialiosios - t.y. indikuoja lėtesnius pokyčius. Pastaroji ypatybė gali būti lengvai paaiškinama skirtingomis metodikomis. Atskirų LLRI tyrimuose dalyvaujančių ekspertų vertinimai kinta labai nuosaikiai. Tuo tarpu statistiniuose skaičiavimuose pakoregavus metodiką (pvz., pakeitus kokį nors koeficientą) gali būti gauti nauji skaičiai, pradiniams duomenims visiškai nepakitus. (Kaip atsitiko su naujausiu 1998 metų BVP palyginamosiomis kainomis įvertinimu: skaičiuojant iš biudžeto finansuojamų veiklų BVP buvo pakeistas indeksas iš darbuotojų skaičiaus indekso į darbo užmokesčio indeksą).
 
Pagrindinė LLRI makroekonominių tyrimų metodikos taikymo problema, mūsų nuomone, yra susijusi su apklausos respondentų parinkimu. Nemanome, kad yra problema surasti žmonių, suvokiančių ekonomines realijas ir tendencijas. Problema yra tų žmonių užimtumas - tiek laiko, tiek minčių prasme. Nes atmestinai atsakytas klausimas blogiau už visai neatsakytą. Tiesa, reikia pripažinti, kad daliai žmonių mūsų taikoma metodika yra nepriimtina iš principo, kadangi ji remiasi prielaida, jog rinkos dalyviai disponuoja informacija, kurios pakanka nuomonei apie bendrą ūkio būklę susidaryti. Vienintele pasitikėjimo verta metodika jie laiko statistinius rodiklių skaičiavimus pagal formules iš pradinių duomenų. Galimybė surinkti šiuos pradinius duomenis bei statistiniuose skaičiavimuose neišvengiamos kokybinės prielaidos (indeksai, koeficientai, svoriai, krepšeliai ir pan.) yra tai, kas visai neatrodo patikima mūsų akimis.
 
Šio tyrimo tikslas nėra gauti detalų Lietuvos ekonomikos atspindį. Mūsų tikslas yra pateikti kitokius rodiklių vertinimus, paremtas rinkos dalyvių nuomone, bei įvertinti kai kuriuos ekonominius reiškinius, kurių oficialioji statistika nenagrinėja. Detalesnė atskirų statistikoje skaičiuojamų rodiklių analizė bei kitokio požiūrio į ekonominius rodiklius išdėstymas prisideda prie skaičių ekonomikoje demitologizavimo. Kadangi absoliučiai tiksli ir išsami informacija, charakterizuojanti ekonomiką, apskritai nėra galima, tai skirtingi šaltiniai bei taikomos metodologijos yra realus kelias patikimesnei bei įvairiapusei informacijai gauti. Tuo būdu mąstantiems rinkos veikėjams atsiranda daugiau galimybių priimti teisingus sprendimus.