Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Statistika, kurią norėtų rengti kiti

Ugnius Trumpa, LLRI prezidentas
2004-09-09
Kalba Statistikos departamento 85 metų jubiliejaus minėjimo konferencijoje, Vilnius
Per jubiliejinę konferenciją, kurios jubiliejaus data yra tikrai išskirtinė tarp Lietuvos valstybės organizacijų, labai sunku neapsiriboti vien palinkėjimais ir pagyrimais dėl pasiekimų. Tikrai džiugu, kad šis jubiliejus žymi ne vien aritmetinę metų sumą, bet ir teigiamus kokybinius pokyčius, kuriuos matome per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau mus įpareigoja konferencijos organizatorių pasirinkta renginio forma - „mokslinė praktinė konferencija“, todėl leisiu sau likti valdžios kritiko vaidmenyje ir papildyti konferencijos turinį kritiniais pastebėjimais apie Statistikos departamento (SD) ir kitų informacijos rinkos dalyvių pateikiamus produktus.
 
Ekonominių rodiklių šaltinių Lietuvoje nėra daug, o pagrindinis tokių duomenų teikėjas yra Statistikos departamentas. Kai kuriuos rodiklius pateikia ir kiti šaltiniai: Lietuvos bankas, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, vertybinių popierių birža, komerciniai bankai, privačios ekonominių tyrimų įmonės bei nevyriausybinės organizacijos. Būtina pastebėti, kad dauguma nevalstybinių organizacijų savo vertinimus grindžia taip pat SD duomenimis ir tik dalį duomenų sutelkia patys, pasinaudodami kaip šaltiniu savo klientų arba apklausų respondentų duomenimis. Todėl ir jų duomenų bei tyrimų naudingumas, patikimumas ir prieinamumas yra labai ribotas. Įmonės, kurios atlieka tyrimus savo reikmėms, dėl konkurencinių ar kitų interesų, nėra linkusios jais pasidalinti, juos parduoti arba kitaip platinti. Lyg ir galėtume eiti prie išvados, kad privati statistika arba kitokia ekonominė analizė nėra tobula ir teigti, kad galbūt valstybinė organizacija gali išspręsti rinkos netobulumus, bet kaip matome iš istorijos ir dabarties pavyzdžių – valdiškas sprendimas problemas ne tik sprendžia, bet ir tuo pat metu kuria. Štai kelios jų.
 
Teigiama, kad valstybės institucijų duomenys yra vieši ir prieinami, o privataus sektoriaus duomenys - arba brangūs, arba nepasiekiami. Deja, ne visi SD, kaip kad ir kitų valstybinių institucijų, duomenys ir metodikos aspektai yra prieinami visiems, kurie norėtų juos įsigyti ir jais pasinaudoti. Be to, kyla natūralus klausimas – kodėl už SD pateikiamą medžiagą mes turime mokėti kelis kartus? Paaiškinsiu: vieną kartą mes mokame tuomet, kai sumokame valstybei mokesčius už teikiamas paslaugas, kitą kartą, kai nemokamai teikiame duomenis, kurių surinkimas ir suskaičiavimas užima nemažai privačių įmonių laiko, kuris, be abejonės, yra ir pinigai. Na, o trečią kartą mes sumokame, kai perkame duomenis iš SD.
 
Valstybinės statistikos naštą įmonėms galima būtų palengvinti supaprastinus ataskaitas ir sudarius galimybes ir nustačius prievoles valstybinėms institucijoms keistis informacija tarpusavyje. Šiandien iš įmonių reikalaujami duomenys pagal SD formą DA-03 (darbo apmokėjimo ataskaita) dubliuojasi su SODROS formomis Nr.4 ir 3SD, kur darbo užmokestis pateikiamas bendra suma ir pagal kiekvieną darbuotoją. Iš šių SODROS duomenų SD galėtų susiformuoti duomenis, prašomus ataskaitoje DA-05 apie darbuotojų pasiskirstymą pagal darbo užmokesčio dydį. Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių statistinė ataskaita, investicinės ataskaitos duomenis galima būtų pasiimti iš Juridinių asmenų registrui teikiamų finansinės atskaitomybės formų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad ne pelno organizacijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos duomenys dubliuojasi su finansinės atskaitomybės ataskaitomis. Paminėjau tik kelis pavyzdžius, tačiau jų yra daug daugiau. Tenka tik apgailestauti, kad technologinis progresas dar labai sunkiai skinasi kelią į statistikos sritį. Jei šiandien atliekant pavedimus bankuose galima apsieiti be popierių arba elektroninių dokumentų siuntinėjimo, o viską atlikti bankų internetiniuose portaluose, tai kodėl mes negalėtume analogiškai bendrauti su SD? Šiandien pasirinkta elektroninių anketų forma, manau, yra vakar dienos sprendimas. Jei mes galime patikėti savo pinigus internetinėms operacijoms, tai, matyt, nebūtų kliūčių patikėti ir duomenis, jei SD imtųsi tokių technologinių sprendimų.
 
Taip pat labai svarbu, kad SD netaptų statistinių ir nestatistinių duomenų apdorojimo ir analizės monopoliu, apmokamu mokesčių mokėtojų pinigais. Pastaruoju metu labai madinga teigti, kad Europa (Eurostatas ir kitos žinybos) reikalauja vis daugiau informacijos ir statistinių duomenų, todėl labai svarbu, žinant įsipareigojimus ES, neperlenkti lazdos ir vedamiems vien mokslinio intereso neužkrauti mūsų šalies įmonių nebūtinų ir nepagrįstų duomenų rinkimu. Taip pat svarbu, kad SD neįkeltų kojos į tas sritis ir tyrimus, kuriuos vykdo privačios bendrovės, nes tokia nelygaus svorio konkurencija pastarosioms būtų nepakeliama.
 
Atsižvelgiant į alternatyvaus ekonomikos rodiklių vertinimo poreikį, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nuo 1997 m. reguliariai du kartus per metus vykdo Lietuvos ekonomikos tyrimą, LLRI tyrimas remiasi “ekspertų sutarimo” paradigma. Jos pagrindas - racionalių lūkesčių teorija, kurios viena iš pagrindinių prielaidų - jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su pastebimais procesais, racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius bei prognozes, susijusius su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Mūsų instituto makroekonominių rodiklių tyrimas yra grindžiamas kitokia paradigma ir kitokia metodologija, nei SD duomenų rinkimo ir apibendrinimo būdai. Prieš septynerius metus, kai pradėjome šiuos tyrimus, SD ir daugelis mokslininkų skeptiškai vertino ir metodologiją, ir tyrimo reikalingumą bei naudingumą. Šiandien ši metodologija patvirtino savo naudingumą net ir tuo, kad SD specialistai taip pat ją naudoja kai kuriems savo tyrimams.
 
Kadangi gyvenimas yra daug sudėtingesnis, nei vienos ar net visų esamų teorijų galimybės jį aprašyti remiantis kiekybiniais arba kokybiniais parametrais, todėl kiekvienas skirtinga metodologija atliktas tyrimas tik papildo mūsų ribotas žinias apie šalies ekonomiką. Labai svarbu, kad SD tyrimai ir duomenys būtų kuo mažiau politizuoti ir tuo pačiu neapkrautų įmonių darbuotojų ir visų piliečių duomenų našta. Juk duomenys ir skaičiai turi tarnauti mums, o ne mes skaičiams.