Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Verslo aplinka Lietuvoje

Remigijus Šimašius, LLRI teisės ekspertas
1998-11-27
Pranešimo tezės AIESEC organizuotoje konferencijoje Lietuvos kompanijoms, Vilnius
Pranešime kalbama apie verslo aplinką Lietuvoje įmonių požiūriu ir kuria kryptimi ta aplinka keisis ryšium su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą.
 
Verslo aplinką apsprendžią daugybė veiksnių: konkrečių įmonių ir produktų padėtis rinkoje, kaimynai, infrastruktūra, verslo tradicijos ir kita. Didžiulę įtaką daro ir valdžia (visų lygių - vietos, regioninė, centrinė, Europos Sąjunga).
 
Valdžia įtakoja verslo aplinką šiais pagrindiniais būdais: nustatydama (įtvirtindama) "žaidimo taisykles", ribojimų būdu (licencijos, sertifikavimai ir t.t.), rinkdama mokesčius, įtakodama tarptautinę prekybą, vykdydama monetarinę politiką, pati dalyvaudama versle, "skatindama" verslą. 
 
Valdžios daroma įtaka verslo aplinkai Lietuvoje nemažą įtaką turi integracijos į ES procesai. Ši įtaka nėra vienareikšmė. Ją vertinti galima teigiamai, nes integracija atsiveria sienas, integruojantis į ES "iš viršaus" Lietuvai būtų nuleidžiamas dereguliavimas, ypač kai kuriose konkrečiose srityse. Neigiama integracijos į ES įtaka yra tai, kad Lietuva būtų verčiama užsidaryti nuo ne ES valstybių, iš viršaus dažnai būtų nuleidžiamas papildomas reguliavimas, kurio šiuo metu Lietuvoje nėra. Bet kokiu atveju pasekmės būtų įvairios ir tai reikia nagrinėti atskirai kiekvienoje srityje. 
 
"Žaidimo taisyklių" nustatymo srityje labai smarkiai padėtis nesikeis. Galima laukti netgi didesnio stabilumo, nes dabartinė Lietuvos teisinė padėtis privatinės teisės sferoje pasižymi teisės normų nestabilumu ir nenusistovėjimu.
 
Verslo laisvių tiesioginių ribojimų turėtų mažėti, nors mūsų valdininkai apie tai nelabai nori girdėti. Kita vertus, sertifikavimai ir standartai, kuriuos ES itin išvystė, gali gulti sunkia našta.
 
Mokesčių srityje ES negalima laukti didesnio skaidrumo ir mokesčių naštos mažėjimo. Lietuvoje daromi žingsniai šioje srityje yra dažnai net racionalesni nei ES standartai.
 
Integracija į ES labai įtakos tarptautinę prekybą. Santykiai su ES valstybėmis bus žymiai laisvesni, tačiau santykiuose su kitomis valstybėmis - muitai gali netgi didėti. Svarbus aspektas yra tai, kad tarptautinės prekybos srityje ES įtaka yra dažnai priešinga PPO įtakai.
 
Monetarinė politika - didelis eksperimentas, kurio baigtį galima prognozuoti, spėlioti, bet kuri bet kokiu atveju nėra aiški. Lietuvos pozicija čia labai svarbi, kadangi monetarinė sąjunga nėra tapati ES, prie jos galim prisijungti arba ne.
 
Valdžios dalyvavimui versle ES nustato apribojimus, lygiai kaip ir nustato gaires daugelio ekonomikos sričių liberalizavimui. Esant tokiai tendencijai tiek ES, tiek pačioje Lietuvoje, galima tikėtis, kad valdžios dalyvavimas versle nuolat mažės.
 
Verslo "skatinimas" ES, viena vertus, yra įprastas reiškinys (parama vykdoma tiek iš atskirų valstybių, tiek iš ES biudžeto), kita vertus paramą nuolat stengiamasi riboti. Čia ES įtaka labai priklauso nuo Lietuvos pozicijos, nes ES ribojimai dažnai nustato minimalios paramos, kuriai netaikomi ribojimai, ribas, o pastarosios ribos Lietuvai yra ne tokios jau mažos. Ilgainiui dėl integracijos į ES tiesioginės paramos verslui turėtų mažėti, tačiau kol kas matoma atvirkštinė ES įtaka - primetimas įvairių paramos programų.
 
Svarbus šios temos aspektas yra tai, kad kiek ES teisė ir ekonominė politika įsitvirtins Lietuvoje, priklauso ne tik nuo ES, bet ir nuo Lietuvos. Nebūtina visko aklai perimti, tuo labiau, kad net kaip neginčijamas galutinis argumentas Lietuvoje dažnai cituojamos Direktyvos šalims - ES narėms yra privalomos tik jose iškeltų, bet ne jų įgyvendinimo priemonių atžvilgiu.
 
Deja, patirtis rodo, kad Lietuvos valdžia ES normas dažnai priima nediskutuodama ir nesvarstydama, dažnai perlenkia lazdą, kur nereikia, neįvykdo verslui palankių ES teisės reikalavimų. Tinkamas pavyzdys - šiuo metu vykdomas akcizų didinimas, nors Komisija apie tai net neužsimena, nurodydama kitas akcizų sistemos ydas: akcizas taikomas toms prekėms, kurioms nerekomenduoja ES, netinkama akcizo apskaičiavimo tvarka.
 
Pabaigai - palinkėjimas valdžiai, nuo kurios labai priklauso verslo aplinka, kad ji galvotų ne apie makrorodiklius, kurie yra išvestinis dydis, bet apie geresnių sąlygų sudarymą tiems, kurie dirba. Integruojantis į ES taip pat pirmiausia būtina paimti tai, kas gera, o dėl neigiamų dalykų - ieškoti būdų, kaip jų galima išvengti.